-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šiemet jau vienuoliktojo festivalio šūkis „Realybė keičia(si)“, o programoje – gausu filmų, padėsiančių ir permąstyti savo požiūrį į tai, kas mus supa, ir į tai, kas iš tiesų svarbu. Šiųmetė festivalio programa Panevėžyje siūlo platų spektrą filmų, apimančių tolerancijos, kolektyvinės atminties, užuojautos temas.
Festivalį Panevėžyje atidarys norvegų ir kurdų režisieriaus Zaradashto Ahmedo filmas „Nėra kur slėptis“. Tai istorija apie ligoninės slaugo Norio ir jo šeimos pastangas ištverti brutaliomis karo sąlygomis. Pagrindinį herojų režisierius sutiko 2008 metais ieškodamas vietinių irakiečių medikų ar žurnalistų, kuriems, priešingai nei užsieniečiams, būtų prieinama reali nenuslėpta vadinamųjų amerikiečių ir sąjungininkų uždarųjų (no-go) zonų situacija. Norį režisierius išmokė naudotis filmavimo kamera, ir dabar mes turime galimybę būti liudininkais to, ką jis nufilmavo per penkerius pragariškus savo gyvenimo metus: nuolatinį konfliktą, ISIS invaziją ir bandymą bėgti ieškant išsigelbėjimo.
Antrą festivalio dieną, spalio 26, ketvirtadienį, festivalis pasiūlys susipažinti su švedų režisieriaus Knutte’o Westerio jautriu biografiniu filmu „Pavainikė“. Jis pasakoja apie visuomenės prietarus ir dėl jų atsirandančią atskirtį, lydėjusią sudėtingą jo močiutės gyvenimą. XX a. pradžioje Švedijoje vienišai motinai gimusi ir visuomenėje „paleistuvės vaiku“ pakrikštyta mergaitė keliauja nuo vienų namų iki kitų.
Galiausiai ši skausminga patirtis tampa jau brandžios moters socialinio teisingumo siekiu. Po filmo seanso vyks diskusija. Gal filmas leis palyginti visuomenės prietaringumą, brandą ir pokyčius per 100 metų.
„Šmėklos klaidžioja po Europą“ – antrasis ketvirtadienio programos filmas (rež. Maria Kourkouta) nukels žiūrovų dėmesį į nūdienos aktualijas prie Graikijos ir Makedonijos sienos bei leis iš arčiau pažvelgti pabėgėlių iš Sirijos, Pakistano ir kitų šalių kasdienybę stovykloje. Belaukiant, kol galės keliauti toliau ir patekti į išsvajotąją Vakarų Europą, jų svajonės pamatai sudreba gavus žinią apie sienos uždarymą.
Penktadienį sudėtingą temą apie islamofobijos ir rasizmo protrūkį Izraelio futbolo komandai įsigijus du legionierius iš Čečėnijos nagrinės Mayos Zinshtein filmas „Amžinai tyri“. Po jo žiūrovai bus pakviesti susipažinti su intymia vokiečių režisieriaus Eli Rolando Sachso istorija „Brolis Jakobas“ apie jo brolio, anksčiau kūrusio muziką ir mėgusio naktinio Berlyno vakarėlius, religines paieškas ir atsakymų atradimą tikėjime.
Šeštadienis prasidės vienu iš garsiausių pasaulio dokumentinių filmų kūrėjo Rithy Panh filmu „Dingęs atvaizdas“, jame, pasitelkęs molines figūrėles ir archyvinę informaciją, režisierius pasakoja apie vieną iš skausmingiausių epizodų žmonijos istorijoje – raudonųjų khmerų diktatūrą Kambodžoje, per 4 valdymo metus pražudžiusią kone ketvirtį šalies gyventojų. Toliau programoje – šilta ir įtraukianti istorija apie grupės keturiasdešimtmečių draugų, turinčių Dauno sindromą, natūralų norą įtvirtinti savo vietą suaugusiųjų pasaulyje, kuriame į jų norus, siekius ir svajones vis dar žiūrima kaip į vaikiškas užgaidas. Filmas taip ir vadinasi „Suaugėliai“, o jo autorė – Čilės režisierė Maite Alberdi.
Paskutinis šeštadienio programos filmas „Paskutinis žmogus Alepe“ (rež. Feras Fayyad) pasakoja apie trijų sirų iš savanorių gelbėtojų grupės „Balti šalmai“ herojiškas pastangas padėti žmonėms, kai po oro pajėgų bombardavimo jų miestas virsta griuvėsių krūva.
Sekmadienio programą pradės serbų kino režisieriaus ir pagarsėjusio Slobodano Miloševičiaus režimo kritiko Želimir Žilnik filmas „Serbistanas“. Jis siūlo prisiliesti prie pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų gyvenimo prieglobščio centre bei susipažinti su režisieriaus požiūriu į griežtą Europos politiką imigrantų atžvilgiu.
„Žinau, kad tu ten“ ypač jautri dokumentika (rež. Thomas Vanderiss Bekenas), atskleidžianti 10 metų komos būklės vaikino artimųjų jausmus ir itin skausmingą dilemą, gavus tyrimų rezultatus, po kurių jie turi nuspręsti: kovoti toliau ar leisti jam išeiti?
Šaltis, nuolat virš miesto tvyranti dūmų ir sieros uždanga, jokios žalumos – kaip krateryje. Tai sąlygos, kuriomis gyvena Norilsko, arktinės Sibiro dalies miesto, įkurto vietoj buvusio gulago, žmonės – jaunuomenė, kasyklos darbuotojai ir istorinės teisybės ieškotojai. Jų mintys, patirtys ir atšiauri realybė intymiame Francoiso Jacobo filme „Ledo ir nikelio mėnulis“. Ši juosta užbaigs 2017 metų „Nepatogaus kino“ programą Panevėžyje.
Tad pasiruoškite nepatogiam seansui ar keliems. Bilietas – bent vieno cento ar didesnė auka festivaliui, ją galite palikti dienos seansams arba dienai į priekį. Daugiau informacijos http://nepatoguskinas.lt/
