Šiais metais į „Poezijos pavasarį“ Panevėžyje suvažiavę poetai eiles skaitė jau tradicinėmis tapusiose vietose: Vytauto Žemkalnio gimnazijoje, „Po Ministro ąžuolu“ Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centre – Juozo Urbšio tėviškėje Zaosės kaime bei istoriniame Bistrampolio dvare. M. Garucko nuotr.

Panevėžio žemėje skamba „Poezijos pavasaris“

Panevėžio žemėje skamba „Poezijos pavasaris“

Visoje Lietuvoje ūžianti poezijos gerbėjų šventė – tradicinis ir vienas didžiausių literatūrinių renginių šalyje tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris 2019“ neaplenkė ir Panevėžio.

Prieš prasidedant savaitgaliui pasimėgauti literatūriniais skaitiniais buvo kviečiama ir mokyklose, ir gamtos prieglobstyje.

„Į Panevėžį visuomet važiuota dėl poetės Elenos Mezginaitės – ji buvo tam tikra trauka. O kai jos nebeliko, niekas ir nebevažiavo“, – akimirką, kai Panevėžiui buvo kilusi grėsmė likti be savos poezijos šventės, prisimena festivalio „Poezijos pavasaris“ mieste sumanytoja poetė, literatė Elvyra Pažemeckaitė.

Ji nenorėjusi, jog Panevėžio kraštas liktų nuskriaustas ir aplenktas, kol visa Lietuva gėrisi skambiais literatūriniais rimais. Todėl ėmėsi visko, kad liūdnam scenarijui nebūtų lemta išsipildyti.

E. Pažemeckaitė linksmai atvirauja tąsyk tiesiog paskambinusi į Lietuvos rašytojų sąjungą festivalio direktorei Janinai Rutkauskienei, ir pareiškė norinti išsaugoti ilgametes tradicijas.

Netrukus į Aukštaitijos sotinę vėl ėmė plūsti kūrėjai.

Šiais metais panevėžiečiams festivalio renginiuose eiles skaitė svečias iš Graikijos Dimitris Angelis, Elena Karnauskaitė iš Palangos, ką tik 80-ąjį jubiliejų atšventęs rokiškėnas Rimgaudas Graibus, Elvyra Pežemeckaitė, poetas ir vertėjas Arvydas Valionis, vertėja Elžbieta Banytė, aktorius, bardas Gediminas Storpirštis.

Susitikimai vyko jau tradicinėmis tapusiose vietose: Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje, „Po Ministro ąžuolu“ Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centre – Juozo Urbšio tėviškėje Zaosės kaime bei istoriniame Bistrampolio dvare.

Eilių skaitymus pagardino sriuba

„V. Žemkalnio gimnazijoje skaitome Salomėjos Nėries auditorijoje. Labai norėjome būti ten, kur būta ir S. Nėries, – ji toje klasėje yra dėsčiusi“, – pasakojo E. Pažemeckaitė.

Po festivalio dalyvių apsilankymo gimnazijoje, eilės skambėjo Juozo Urbšio tėviškėje. Skaitymus pagyvino bardo G. Storpirščio dainos, kurioms pritarė ne tik susirinkę svečiai, literatai, bet ir paukščių orkestras.

„Skaitome po ąžuolu ir toji aura tiesiog nuostabi. Iš miško kartais net kokia stirnaitė pasiklausyti ateina. Spengiančią tylą sudrumsčia tik po medžius zujantys paukščiai“, – sakė E. Pažemeckaitė.

Anot jos, būtent šimtamečio ąžuolo energija sukuria labiausiai magnetizuojančią aplinką per visą festivalį.

Ypatingą dėmesį kasmet parodo ir Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro vadovas Arnoldas Simėnas, svečius būtinai vaišinantis paties išvirta garsiąją „poetine sriuba“. Šįkart tokios išvirta net du nemaži katilai.

Paskutine stotele šiųmečiame festivalyje tapo Bistrampolio dvaro baltoji salė, kurioje iki pat nakties poetai kalbėjo eilėmis.

Pasak E. Pažemeckaitės, dvaro valdytojas, klebonas Rimantas Gudelis atvykusius literatus visuomet sutinka itin šiltai. Kartu su juo festivalio dalyviai apkeliauja visą dvaro teritoriją, eilėraščių posmai nuskamba ir vietos koplytėlėje.

Poezijai amžius nesvarbus

Festivalio globėja Panevėžyje E. Pažemeckaitė pabrėžia, jog programoje stengiamasi supažindinti su kuo įvairesnių autorių kūryba, jaunosios ir vyresniosios kartos poetais, vertėjais, svečiais iš užsienio. O šio „Poezijos pavasario“ svečias Dimitris Angelis atstovauja net dviem kategorijoms. Graikijoje gimęs kūrėjas Atėnų universitete jis baigė teologijos studijas, yra filosofijos daktaras, šiuo metu ir laikraščio redaktorius. D. Angelis yra išleidęs po vieną apsakymų ir esė knygą bei tris mokslines studijas apie vėlyvosios antikos ir Bizantijos kultūrą. Už savo kūrybą pelnė ne vieną premiją, o už rinkinį „Elnias, verkiąs ant mano lovos“ – Nacionalinę poezijos premiją.

Pati E. Pažemeckaitė džiaugiasi, jog poezija įgauna naują kvėpavimą ir jos vaidmuo yra kaip niekad išaugęs. Jos dėmesį ypač atkreipia jaunieji poetai: Nerijus Cibulskas, Ernestas Noreika, Marius Povilas Elijas Martynenka bei kiti.

„Lietuva – absoliuti poetų žemė, esame tiesiog pamišę dėl poezijos, – šypsosi literatė. –Vyresnioji karta galbūt prie jos tiesiog pripratusi, bet jaunimo noras būti poetais yra nesuvokiamas! Ir jie tokie laimingi, jog rašo – gražiai, protingai.“

Simboliška, kad šiųmetė poezijos šventė Panevėžyje sutapo su kitu reikšmingu literatūros pasaulio įvykiu. Vakar Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje ąžuolo vainiku vainikuotas jaunosios kartos poetas ir vertėjas Marius Burokas, už eilėraščių knygą „Švaraus buvimo“ paskelbtas 55-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu ir apdovanotas Maironio premija.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų