Aukštaitijos sostinėje kasmet gyventojų mažėja, tačiau miestas auga – ateinančios milijoninės investicijos kuria naujų darbo vietų, augantys atlyginimai stimuliuoja vidaus vartojimą ir nekilnojamojo turto rinką. I. Stulgaitės-Kriukienes nuotr.

Panevėžio verslas – ekonomikos dėsnių sūpynėse

Panevėžio verslas – ekonomikos dėsnių sūpynėse

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir vidaus vartojimą, ir nekilnojamojo turto rinką. Visgi gero gyvenimo euforiją pradeda gaivinti vėsus dušas.

Pasaulinių tendencijų atgarsiai

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir vidaus vartojimą, ir nekilnojamojo turto rinką. Visgi gero gyvenimo euforiją pradeda gaivinti vėsus dušas.

Pastaraisiais metais į Panevėžį įžengė ne vienas naujas investuotojas, o ir čia jau veikiančios bendrovės įkūrė šimtus naujų darbo vietų. Tačiau dalis miesto didžiųjų darbdavių jau skaičiuoja keliskart susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą.

Visame pasaulyje stabdį jungiančios automobilių pramonės nuotaikos atsiliepė ir Aukštaitijos sostinėje. Sėkmės istoriją sukūrusi čia veikianti Vokietijos koncerno „Schmitz Cargobull“ antrinė įmonė „Schmitz Cargobull Baltic“, gaminanti izoterminius kėbulus, priekabas ir puspriekabes, praėjusiais finansiniais metais uždirbo 4,135 mln. eurų, o tai yra 74 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Bendrovės pardavimo pajamos sumažėjo 24,1 proc. Tačiau apie 550 darbuotojų įmonė neatsisako ambicingų planų – iki 2020 metų investuoti 27 mln. eurų į plėtrą.

Tai – optimizmą keliantis pavyzdys. Tačiau kitos miesto įmonės į tolesnę plėtrą pripažįsta šiuo metu žiūrinčios gerokai atsargiau.

Artėjančios krizės indikacija

Viena didžiausių darbdavių Panevėžyje elektromechaninių sistemų automobiliams gamybos lyderė „PKC Group“ jau nuo lapkričio nebeteiks darbuotojų vežiojimo paslaugos.

Kaip teigė bendrovės gamybos vadovė Birutė Daraškevičiūtė, darbuotojų pavėžėjimas įmonės sąskaita – prabangos dalykas.

„Automobilių pramonei vėstant, siekiame išsaugoti bent pusantro tūkstančio darbo vietų ir nebegalime leisti kelių šimtų darbuotojų vežioti kitų darbuotojų sąskaita. Nekeičiame jokių sutartinių įsipareigojimų, bet atsisakome prabangos“, – patvirtino B. Daraškevičiūtė.

Jos teigimu, darbo vietų skaičius nemažinamas, tad jeigu iki šiol įmonės transportu į darbą vykdavę darbuotojai nuspręs išeiti, į jų vietą bus ieškoma pamainos. Sprendimą atsisakyti vežioti darbuotojus B. Daraškevičiūtė vadina socialiai teisingu. Įmonė sulaukdavo skundų, kodėl, pavyzdžiui, iš Velžio ar Berčiūnų, darbuotojai nėra vežami, o iš Pušaloto jau turi tokią privilegiją.

Visgi „PKC Group“ atstovė pripažįsta, kad darbuotojams sąlygos suvienodinamos ne vien siekiant socialinės lygybės.

„Situacija tokia, kad klientai mažina užsakymus, todėl nebeturime tiek pajamų, kiek anksčiau. Tai pirmoji artėjančios krizės indikacija. Bet nė vienas žmogus nebus atleidžiamas. Norime išlaikyti esamus darbuotojus, juos aprūpinti nauja darbo apranga, suteikti geresnes darbo sąlygas, net šiek tiek pakelti atlyginimus“, – kalbėjo gamybos vadovė.

Atsisako skambučių centro

Dar pavasarį apie darbuotojų masinį atleidimą prabilo ir telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“. Per kelis etapus buvo numatyta atleisti 285 darbuotojus. Šis sprendimas palietė ir Panevėžį – uždaromas čia veikiantis skambučių centras.

Kaip teigė „Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis, Lietuvoje efektyviai veikiantys skambučių centrai paprastai turi vieną arba dvi vietas, kuriose dirba visi darbuotojai. „Telia“ tokią paslaugą buvo išskaidžiusi po 6-is Lietuvos miestus.

„Priėmėme sprendimą nuo kitų metų sutelkti skambučių centrus dviejuose šalies miestuose – Kaune ir Šiauliuose“, – teigė bendrovės atstovas spaudai.

Jo tvirtinimu, visiems perkeliamuose padaliniuose dirbantiems žmonėms pasiūlyta darbus tęsti naujose vietovėse. Iš beveik 50 Panevėžyje dirbusių „Telia“ skambučių centro darbuotojų galimybe toliau dirbti kitame mieste pasinaudojo 7 žmonės. Darbuotojams, atsisakiusiems persikelti ar važinėti į darbą kitame mieste, pasiūlytos išeitinės kompensacijos.

„Telia“ skambučių centro iškėlimas į Šiaulius ir Kauną jokiu būdu nereiškia, kad mūsų dėmesys Aukštaitijos sostinės žmonėms ir verslui mažėja – mieste šiuo metu dirba 226 „Telia“ darbuotojai, veikia du klientų aptarnavimo salonai, dirba inžinierių, verslo klientų ir kitos komandos, jos ir toliau lieka Panevėžyje“, – tikino A. Stasiulaitis.

Ateina milijoninės investicijos

Nors kai kurių sričių verslas jungia taupymo režimą, Aukštaitijos sostinėje kol kas pagreitį įgavusi naujų įmonių ir darbo vietų plėtra. Pavasarį laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) savo pirmąjį Europoje bendrą baldų gamybos ir logistikos centrą atidarė didžiausio Norvegijos baldų gamintojo „Ekornes Group“ antrinė įmonė „IMG Group AS“, sukūrusi 125 darbo vietas. Artimiausiu metu investicijas žadama padvigubinti.

Prieš porą savaičių atidaryta ir nauja estų kapitalo bendrovės „Harju Elekter“ gamykla, iki šių metų liepos žinoma „Rifo“ vardu. Investavus per 3,5 mln. Eur, gamyklos plotas išaugo nuo 3 500 iki 9 082 kv. m. O darbuotojų skaičius nuo 140 padidėjo iki beveik 250.

Nuo spalio 1 dienos nebebus galima statyti automobilių šalia autobusų stoties, palei vadinamąjį alyvų parkelį.

„Harju Elekter“ projektuoja ir gamina energijos skirstymo ir energijos konvertavimo iš elektros į mechaninę sistemas moderniausią laivų įrangą kuriančiomis įmonėms. Kaip teigė bendrovės vadovas Tomas Prūsas, jau numatytas ir ketvirtasis gamyklos etapas, kuriam suplanuotos investicijos sieks 6,5 mln. eurų, dėl ko gamyklos plotas ir pajėgumai išaugs dvigubai. Todėl artimiausiais metais planuojama sukurti dar apie šimtą papildomų darbo vietų.

„Visa mūsų produkcija yra eksportuojama. Kol turime kompetencijų ir esame geresni, tol gauname užsakymų ir galimybių toliau augti ir plėstis“, – sakė T. Prūsas.

Jo tvirtinimu, nors kai kurie verslininkai skundžiasi darbo jėgos trūkumu, „Harju Elekter“ su šia problema nesusidūrė. Kartu su Panevėžio kolegija ir Užimtumo tarnyba moko ir perkvalifikuoja darbuotojus.

„Kad trūksta darbo jėgos, dejuoja tie, kurie nemoka efektyviai organizuoti darbo. Jeigu darbuotojas kuria pridėtinę vertę, jis už tai gauna ir atitinkamą atlygį. Ateinančios investicijos, kaip ir darbuotojų atlyginimai, yra tik sėkmingai organizuojamo darbo pasekmė“, – įsitikinęs T. Prūsas.

Išgryninta nauja kryptis

Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus pastebi, kad pastaraisiais metais apie plėtrą Aukštaitijos sostinėje skelbė didžiosios inžinerinės- gamybinės įmonės.

„Pristatydami miesto potencialą užsienio verslininkams, sulaukiame teigiamų vertinimų dėl įvairių verslo sektorių išvystytos tiekėjų grandinės, darbuotojų kompetencijų, geografinės situacijos ir kitų veiksnių. Savivaldybė taip pat turi patvirtinusi mokesčių lengvatas už sukurtas darbo vietas, paramą sporto, kultūros ir mokslo projektams ar naujoms įmonėms, tačiau manome, kad kartu su finansinėmis priemonėmis į savivaldos svarbių sprendimų priėmimą ir regiono vystymą svarbu įtraukti verslo atstovus, kaip, pavyzdžiui, esanti Verslo taryba, Pramonės 4.0 patarėjų taryba ar nepriklausomi valdybos nariai Savivaldybės valdomose įmonėse“, – kalbėjo J. Leipus.

Jo nuomone, nors kai kurios verslo įmonės mažina savo darbo apimtis dėl vienokių ar kitokių priežasčių, tai reikėtų laikyti natūraliais procesais, prie kurių tenka prisitaikyti.

„Tai natūrali ekonomikos ir verslo, technologijų dinamika. Vieni sektoriai savo pozicijas stiprina, kiti – centralizuoja nacionaliniu ar pasauliniu lygiu, treti – siekia atlaikyti kylančius iššūkius. Mums asmeniškai ir organizacijoms būtina prie tų pokyčių prisitaikyti“, – teigė Miesto plėtros skyriaus vadovas.

Visais laikais savo pramone garsėjęs Panevėžys žengia robotikos ir gamybos procesų automatizavimo kryptimi. Pasak J. Leipaus, nors tai ilgalaikiai, negreitai rezultatus atnešiantys sprendimai, tačiau miestui jie būtini. Jau dabar stiprinami tiksliųjų, inžinerinių, robotikos mokslų užsiėmimai pagrindinio ugdymo įstaigose. Savivaldybė, kaip socialinis partneris, bendradarbiauja su aukštojo mokslo institucijomis, kad ir Panevėžyje studentai galėtų įgyti verslo poreikius atitinkantį išsilavinimą.

„Tikiu, kad Panevėžyje ir visame regione aiškiai įvardinta Pramonės 4.0 tendencijų kryptis padės visiems – nuo darželinukų iki verslo atstovų – prisijaukinti ir įgalinti šiuolaikines technologijas savo veikloje ir aplinkoje. Būtent technologinės tendencijos ir stiprėjanti sąsaja tarp žmogaus ir skaitmeninių mechaninių veiksmų tampa pramonės ir verslo varikliais“, – Panevėžio kryptį mato J. Leipus.

Nekilnojamojo turto rinka verda

Miesto ekonominės padėties savotiškas lakmusas – judesys nekilnojamojo turto rinkoje. Pasak bendrovės „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovo Romualdo Paulausko, kartais mėgstama Panevėžiui klijuoti mirštančio miesto etiketę, tačiau taip tikrai nėra. Nors oficialiai Aukštaitijos sostinėje gyventojų mažėja, bet nekilnojamojo turto sandorių skaičius auga.

„Nekilnojamojo turto rinkoje matome stabilų augimą. Nebėra to aklo pirkimo, koks buvo prieš krizę, kai pirko bet ką. Dabar žmonės įvertina galimybes ir pajamas“, – kalbėjo R. Paulauskas.

Jo tvirtinimu, didėjant atlyginimams, auga ir gyventojų lūkesčiai. Žmonės, turėdami daugiau pinigų, daugiau ir vartoja, drąsiau perka nekilnojamąjį turtą. Per pastaruosius metus butų kainos Panevėžyje išaugo 13,9 proc., namų – maždaug 2 proc. Įdomu, kad būstui įsigyti Panevėžyje per pirmąjį šių metų pusmetį išleista beveik 22 mln. eurų – 24,6 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Situacija nekilnojamojo turto rinkoje rodo ir optimistines smulkiojo verslo nuotaikas. Pastaraisiais metais Panevėžyje matyti itin atsigavus kavinių, picerijų, grožio salonų veiklai, smulkusis verslas aktyviai dairosi patalpų išsinuomoti.

„Tikras sujudimas yra komercinio nekilnojamojo turto rinkoje“, – pažymi nekilnojamojo turto ekspertas.

Panevėžyje išaugęs ir butų nuomos poreikis. Prabangiam būstui nuomininkų reikia ieškoti ilgiau, o už 100–250 eurų nuomojami butai laikinųjų šeimininkų sulaukia gana greitai.

Nedarbo lygis Panevėžio mieste ir rajone (Užimtumo tarnybos duomenys)

Metai

Panevėžio miesto savivaldybė

Panevėžio rajono savivaldybė

2019 m. rugsėjo 1 d.

7,2

8,2

2018

7,2

8,5

2017

7

8,2

2016

7,4

8,6

Parduota butų ir gyvenamųjų namų Panevėžyje (Registrų centro duomenys)

Metai

Parduota butų

Parduota namų

2019 sausis–rūgpjūtis

819

144

2018

1135

223

2017

1127

242

2016

1101

218

Vidutinis atlyginimas prieš mokesčius be individualių įmonių (Statistikos departamento duomenys)

Metai

Panevėžyje

Visoje šalyje

2019 II ketvirtį

1174

1289

2018

892

970,3

2017

839,3

884,8

2016

770,9

822,8

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų