Nepriklausomas šilumos gamintojas įsitikinęs, jog jau kone metus kliūtys jų atėjimui į Panevėžį daromos ne dėl to, kad kažkam iš tiesų rūpėtų katilinės poveikis aplinkai. V. BULAIČIO nuotr.

Panevėžio šilumos rinkoje – įnirtinga dvikova

Panevėžio šilumos rinkoje – įnirtinga dvikova

Per visą Lietuvą nuvilnijęs triukšmas dėl nepriklausomo šilumos gamintojo (NŠG) bandymo įkelti koją į šilumos tiekėjos „Panevėžio energija“ monopolizuotą rinką Aukštaitijos sostinėje, regis, tebuvo beprasmė gaišatis, leidusi kurį laiką monopolininkei išvengti konkurencijos.

Bendrovei „Biokuro energija“ teliko paskutinis žingsnis – gauti Panevėžio savivaldybės leidimą statyti biokuro katilinę Beržų gatvėje, kad jau kitą šildymo sezoną Aukštaitijos sostinės gyventojų būstus pasiektų ir nepriklausomo tiekėjo pagaminta šiluma.

Paradoksalu, bet tokiam leidimui gauti viena iš derinančių institucijų bus ir pati „Panevėžio energija“.

Įvertino poveikį aplinkai

Kad biokuro katilinės statyboms įnirtingai prieštaravusių pietinės miesto dalies gyventojų kaltinimai „Biokuro energijai“ dėl aplinkos taršos yra visiškai nepagrįsti, galutinai patvirtino netgi bendruomenės reikalavimu du kartus poveikio aplinkai vertinimą atlikusi Aplinkos apsaugos agentūra.

Aplinkosaugininkai savo išvadose patvirtino, kad neigiamo katilinės poveikio aplinkos orui ir žmonių sveikatai nenumatoma, nes nė vieno teršalo, įskaitant ir kietąsias daleles, koncentracija, net esant blogiausiam scenarijui, neviršys nustatytų higienos normų ne tik artimiausiame gyvenamųjų namų kvartale, bet net ir pačios katilinės teritorijoje.

Katilinę kaip didžiausią siaubą mačiusi ir parašus prieš jos statybas intensyviai rinkusi Stetiškių mikrorajono bendruomenė raminama, jog net tik jų, bet ir arčiau įsikūrusiųjų nekankins netgi paprasčiausios dulkės. Į katilinės teritoriją pristatomo biokuro drėgnumas sieks net 55 proc. ir šis kuras ilgiausiai per keturias dienas bus sudegintas. Maža to, pati teritorija aklinai aptverta, tad katilinės kaimynai neturėtų jos nei matyti, jei jausti.

Naujasis pramonės objektas, šildysiantis panevėžiečių būstus, veiks ganėtinai tyliai. Vertinę, kokį poveikį katilinė gali turėti aplinkai ir žmonėms, netgi ne vienos institucijos kompetentingi specialistai galutinai pripažino, kad leistinos triukšmo normos nebus viršytos. Tą garantuoja katilinės konstrukcijos specifika: pagrindiniai triukšmo šaltiniai bus sumontuoti ne kieme, bet katilinės patalpose, o garsus izoliuos pastato sienos. Be to, gyventojų sklypus nuo katilinės teritorijos skiria ir aukšta mūrinė siena, puikiai izoliuojanti triukšmą.

Uždegė žalią šviesą

Aplinkos apsaugos agentūra taip pat sugriovė katilinės priešininkų argumentą, esą Beržų gatvėje iškilus tokiam statiniui aplinkiniai gyventojai kentės nuo išaugusio transporto srauto. Panevėžio pagrindinėse gatvėse automobilių intensyvumas sudaro 5000 automobilių per parą. Į katilinės teritoriją įvažiuotų iki 10-ies sunkvežimių per darbo dieną. Taigi, kaip konstatuoja aplinkosaugininkai, transporto srauto padidėjimas aplinkinėse gatvėse bus per menkas, kad žmonės pajustų triukšmo ar oro taršos pokyčius.

Katilinės statytojai „Biokuro energijai“ žalią šviesą uždegė ne tik Aplinkos apsaugos agentūra, bet ir anksčiau už ją vertinimą atlikęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio skyrius.

Baimė dėl aplinkos – tik priedanga?

Biokuro katilinės statytojos bendrovės „Biokuro energija“ valdybos pirmininkas Mindaugas Vėgelė pripažįsta, jog tokio aršaus pasipriešinimo į Panevėžį koją keliančiam NŠG negalėjęs net numatyti.

„Pradžioje mums atrodė, kad panevėžiečiams neaišku, kaip nauja katilinė veiks ar nebus teršiama aplinka. Tikrai naiviai tikėjomės, kad paaiškinsime ir jie įsiklausys į specialistų nuomonę. Bet kai per antrą poveikio aplinkai svarstymą Aplinkos apsaugos agentūroje bendruomenės atstovė pareiškė tokiais specialistais netikinti, supratome, kad pagrįstų argumentų priešininkams nereikia. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai dar ne tokių objektų poveikį vertina ir kažkas vis tiek drįsta pareikšti, kad jie nekompetentingi?“ – stebėjosi M. Vėgelė.

Po tokio akibrokšto verslininkas teigė galutinai įsitikinęs, kad NŠG jau kone metus kliūtys Panevėžyje daromos ne dėl to, kad iš tiesų kažkam rūpėtų katilinės poveikis aplinkai. M. Vėgelė neatmeta, jog tokios užsitęsusios kovos esmė – neįsileisti į miestą konkurento monopolininkei „Panevėžio energijai“.

Tokią išvadą, anot M. Vėgelės, perša pastaruoju metu bendrovės interneto svetainėje pasirodžiusios publikacijos, esą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos planuojama pakeisti šilumos supirkimo tvarka naudinga privatiems šilumos gamintojams, tai didins šilumos kainas, o konkurencija šilumos ūkyje iš viso negalima, nes šilumos tiekimo įmonės vykdo „socialinę misiją“.

„Tai visiška netiesa. Matome, kad monopolininkai NŠG konkurencijos bijo kaip velnias kryžiaus. Savivaldybėse, kur tokių nepriklausomų nėra, monopolininkė šilumos tiekėja gali tvarkytis kaip nori, juk nesant konkurencijos, koks skirtumas, ar bendrovėje dirbs 500, ar 600 žmonių, kokiais automobiliais važinės jos vadovai? Įmonės sąnaudos vis tiek bus įskaičiuotos į šilumos kainą ir už tai sumokės vartotojas“, – pažymi M. Vėgelė.

Permainos šilumos rinkoje

Verslininką stebina, kad kaunantis su NŠG, formuojama nuomonė, esą nepaisant, jog jų atėjimas gal ir gali sumažinti šilumos kainą, tokie žaidėjai vis tiek nereikalingi – pačios monopolininkės šilumos tiekėjos imasi statyti biokuro katilus.

Kad galėtų varžytis su į Panevėžį ateinančiu perpus už dujas pigesnį biokurą kūrenančiu šilumos tiekėju, „Panevėžio energijai“ irgi neišvengiamai tektų persiorientuoti. Privačiam investuotojui pradėjus žygius dėl biokuro katilinės statybų Aukštaitijos sostinėje, „Panevėžio energija“ pernai vasarą pagrindinei savo akcininkei – miesto Savivaldybei pateikė investicijų planą, kuriame numatyta per keletą ateinančių metų biokuro naudojimo plėtra.

Iki 2020 metų „Panevėžio energija“ planuoja pastatyti du po 8 MW galios biokuro katilus. Bendra numatoma investicijų suma 6,6 mln. eurų. Dalį šių lėšų padengtų Europos Sąjungos paramos fondai, kitą dalį pati, tai yra už šildymą jai sumokantys Panevėžio gyventojai. O „Biokuro energijos“ būsimoji beveik 20 MW galios biokuro katilinė investuotojui kainuos 7 mln. eurų ir šio privataus objekto statybos nepatuštins gyventojų kišenės.

M. Vėgelė neatmeta, kad „Biokuro energija“ dar nė nepradėjusi katilinės statybos jau padarė poveikį Panevėžio šilumos ūkiui. „Kas trukdė „Panevėžio energijai“ šitiek metų nieko nedaryti?“ – pastebi M. Vėgelė.

Kryžiaus kelius dėl vietos Aukštaitijos sostinės rinkoje einantys verslininkai tvirtina tokio pasipriešinimo negalėję net prognozuoti. Kad NŠG ir Panevėžyje laukiami, vilčių teikė Kauno pavyzdys, kur rinka su „Kauno energija“ dalijasi biokuro katilines pastačiusios net septynios privačios bendrovės. „Tokia baisi situacija tėra tik dviejuose miestuose – Šiauliuose ir Panevėžyje“, – įvertino M. Vėgelė.

Konkurentų nelaukia

Konkurento atėjimui besiruošianti „Panevėžio energija“ tikina, jog naujas nepriklausomas šilumos gamintojas neturės teigiamos įtakos centralizuotai tiekiamos šilumos kainai vartotojams.

Nors „Biokuro energijos“ katilinė dar nė nepradėta statyti, o verslininkai preliminariai yra apskaičiavę, kad dėl jų tiekiamos pigesnės šilumos visiems panevėžiečiams šildymo kaina gali sumažėti dešimčia procentų, „Panevėžio energija“ jau ryžtasi pateikti kitokias prognozes.

Pasak bendrovės, pagal susiklosčiusią praktiką NŠG šilumos neparduoda pigiau, nei pagamina šilumos tiekėjai, todėl galutinė šilumos kaina vartotojams nemažėja.

„Panevėžio energija“ turi praktikos, supirkdama šilumą iš Pasvalyje esančių NŠG. Jų parduodama šiluma praktiškai lygi gamtinių dujų kuru dirbančios Pasvalio RK gaminamos šilumos palyginamosioms sąnaudoms. NŠG siūlyti mažesnę kainą nesuinteresuoti, nes mažintųsi savo pelną“, – teigė „Panevėžio energijos“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė.

Dvejopi standartai

Dar keisčiau atrodo „Panevėžio energijos“ direktoriaus Petro Diksos argumentai, kad atsiradus NŠG nukentės viešasis interesas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdyje „Dėl teisės aktų, susijusių su šilumos gamintojų konkurencija, pakeitimo“, jis bandė įrodyti, kad konkurencija šilumos ūkyje ir bandymai išardyti monopolį pažeis viešąjį interesą. Neva dėl netobulų įstatymų „Panevėžio energija“ negali priversti NŠG laikytis šilumos ūkio specialiųjų planų, nors to daryti NŠG ir neprivalo. P. Diksa netgi leido sau išsakyti abejones, ar į Panevėžį norintis ateiti biokuro katilinės operatorius yra kompetentingas, nors katilinę statys vieni rinkos lyderių – „Enerstena“ įmonių grupė. Visgi bandymai bet kokia kaina atsikratyti konkurentų peržengia bet kokias verslo etikos ribas.

Kaip teigė P. Diksa, atėjus NŠG, tikėtina, kad šilumos kaina vartotojams galėtų tik didėti, mat dalį pajamų teks dalytis su jais. Tokios baimės kelia tik šypseną, nes net mokinukai žino, kad kuo didesnė konkurencija, tuo labiau išlošia galutinis vartotojas.

„Panevėžio energijos“ vadovas tvirtina, kad nepriklausomi gamintojai nesugebės atpiginti šilumos kainos gyventojams, tačiau jų statomos panašios biokuro katilinės – jau visai kas kita.

„Jeigu mes pastatysime savo biokuro katilines, šiluma gyventojams atpigs, o jeigu ateis kiti, nesu garantuotas, ar jų tiekiama šiluma galės padaryti įtaką šilumos kainoms“, – įsitikinęs P. Diksa.

Neleisti bet kokia kaina?

Pasak biokuro katilinės statytojų, „Panevėžio energijos“ vadovas aktyviai veikia išnaudodamas visus galimus metodus: prisideda prie skundų visoms kontroliuojančioms įstaigoms rašymo, stengiasi įtikinti miesto Tarybos narius, telkia į pagalbą Seimo narius, gyventojų bendruomenę. Desperatiški ir su verslo etika nesuderinami būdai atsikratyti konkurentų tik dar kartą įrodo, kad „Panevėžio energija“ nėra suinteresuota, jog panevėžiečiai galėtų šildytis pigesne šilumos energija.

Komentarai

  • O biokurą pristatantis transportas irgi nei oro terš, nei triukšmo kels? Kiek ten furų per dieną numatyta?

    • O tu moki skaityti?

  • As uz sveika konkurencija ir NŠG turi buti Panevezyje kad Panevezio energija neuzmigtu viena rinkoje.

  • Kiek dar gali šita nesąmonė tęstis? Beveik metus elementarios katilinės Pnvz negalima pastatyt, tai ko dar norim, kad didesni investuotojai į miestą ateitų? Kaimų kaimas

  • Bus sukurta pertekline silumines energijos generacija uz kuria tures susimoketi vartotojai. Stai taip atrodys ‘konkurencija’

  • Neseniai kompetentinga Lietuvos maisto institucija nustatė, jog prekybos centruose produktai nėra prastesni nei Vokietijos parduotuvėse, o tik Lietuvoje maistas specialiai pagerintas lietuvio skrandžiui. Tai iš šito straispnio supratau, kad kompetentinga Aplinkos apsaugos agentūra nustatė, kad biokuro katilinės dūmai tai pagerintas oras lietuvio plaučiams.

  • O kokiais vamzdžiais tą šiluma tekės , gal mes turėsime už jų [NŠG] TIEKIMĄ SUSIMOKĖTI.

  • Labai teisingai Vilmanto komentuota.
    Tik Vėgelei noriu paantrinti ir visiems atsakyti: darbuotojų skaičių PE nustato PE savo etatų struktūroje. O PE pagrindinis akcininkas yra Panevėžio savivaldybė. Taigi su etatais kaip ir su PE automobiliais nepasišakosi. Kitas reikalas statybos-rangovai ir procentai.
    NŠG atveju visas pelnas liks privatininkui, PE atveju pelnas kaip dividendai pervedamas savivaldybei, kuri jį naudoja, Efektyviai ar ne kitas klausimas, Bet kuriuo atveju manau ir asilui aišku,kad šilumos rinką reiks dalintis, Taigi savivaldybė neteks kažkiek dividendų. O dalintis p. Diksa reikės, nes savo laiku PE nedašuto apie miesto šilumos ūkio vystymo strategiją. Beje ir negalėjo dašusti, nes PE nenori užpakalio pajudinti. Gauna ten jie savo etatą ir patenkinti. Šilta gera vieta. Bėda yra ta, kad savivaldybėje nėra normalaus žmogaus prižiūrinčio PE veiklą.
    мы однои рукои свиазаны ar ne p. Diksa iš PE?

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų