2009-aisiais minint Baltijos kelio dvidešimtmetį, iš Stetiškių aerodromo kilusių lėktuvų pilotams rūpesčių kėlė milžiniškos krūvos ryškiaspalvių gėlių. Nuo pat ankstyvo ryto į Panevėžio aeroklubą suko panevėžiečių, kupiškėnų, pasvaliečių automobiliai su pilnomis bagažinėmis žiedų. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Panevėžio pilotai kartos žydintį Baltijos kelią

Panevėžio pilotai kartos žydintį Baltijos kelią

 

Prieš trisdešimt metų į rankas paėmę ne ginklus, o gėles, Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės sustojo į gyvąjį Baltijos kelią. Virš jų galvų skrido lėktuvai, sukėlę gėlių lietų. Iš dangaus byrančius žiedus filmavo užsienio žurnalistai. Tokio reginio pasaulis dar nebuvo matęs.

Panevėžio aeroklubo aviatoriai jau po savaitės ruošiasi pakartoti Baltijos kelią danguje ir į žemę vėl išbarstyti glėbius gėlių.

„Jaučiame pareigą įprasminti Baltijos kelio sukaktį. Esame tokie patys patriotai, kokie buvome ir prieš trisdešimt metų“, – sako jubiliejinį skrydį organizuojančio Panevėžio aeroklubo viršininkas Bronius Zaronskis.

Šiuo metu vyksta intensyvus pasiruošimas skrydžiui – sudaromas maršrutas, derinamas ir pildomas skrisiančių lėktuvų skaičius, reikalingi leidimai. Tačiau, pasak B. Zaronskio, svarbiausias šios akcijos akcentas turės būti žmonių suneštos gėlės. Jų aviatoriai Stetiškių aerodrome laukia rugpjūčio 23-iąją nuo 13 iki 16 valandos.

„Kviečiame visus – bendruomenes, pavienius žmones, organizacijas – būti žydinčio Baltijos kelio dalimi: atvežti į aerodromą gėlių, o mes pažadame įspūdingą jų lietų“, – pabrėžė B. Zaronskis.

Anot jo, kol kas skaičiuojama, kad išbarstyti į Stetiškių aerodromą suvežtų žiedų iš čia pakils bent 7–8 lėktuvai. Klubo viršininkas mano, kad orlaivių gali būti ir daugiau.

Pilni žiedų lėktuvai iš Stetiškių planuoja skristi dviem kryptimis – į Vilniaus ir į Bauskės pusę.

Pasak Broniaus Zaronskio, svarbiausias šios akcijos akcentas turės būti žmonių suneštos gėlės. Jų aviatoriai Stetiškių aerodrome laukia rugpjūčio 23-iąją nuo 13 iki 16 valandos. M. Garucko nuotr.

Vežė priekabomis

B. Zaronskis neabejoja, kad rugpjūčio 23-iąją Baltijos kelias vėl sužydės. Taip, kaip prieš 30 metų, ir taip, kaip buvo prieš dešimtmetį. Tąkart, 2009-aisiais, minint akcijos dvidešimtmetį, iš Stetiškių aerodromo skrydžiui į Taliną pakilo septyni orlaiviai.

Jų pilotams rūpesčių kėlė ne tik subjuręs oras, bet ir milžiniškos krūvos ryškiaspalvių gėlių. Nuo pat ankstyvo ryto į Panevėžio aeroklubą suko panevėžiečių, kupiškėnų, pasvaliečių automobiliai su pilnomis bagažinėmis žiedų. Aviatoriai prisipažino nesitikėję, kad žmonės atveš tiek gėlių.

Tuomet skraidintiems žurnalistams teko gerokai susispausti: orlaiviai buvo grūste prigrūsti į dėžes suguldytų rožių, astrų, gvaizdūnių, saulainių, gvazdikėlių bei kitų rudeninių ryškiaspalvių žiedų. Jie išbarstyti iš lėktuvų, skrendančių virš Baltijos kelio.

Į Stetiškių aerodromą gėles automobiliais, netgi su prikabintomis priekabomis, suvežę panevėžiečiai, pasvališkiai, kupiškėnai dalijosi įspūdžiais, kaip

žiedus rinko karučiais važinėdami po kaimynų kiemus – dėl tokio reikalo nė vienas neatsisakė praretinti savo gėlynų.

Kol aviatoriai į lėktuvus krovė dėžes su gėlėmis, ne vienas jų atvežęs ir ašarą braukė.

Sovietų grasinimų nepaisė

O prieš tris dešimtmečius, 1989-ųjų rugpjūčio 23 dieną, panevėžiečiai lakūnai istoriniame kelyje vykdė kitą svarbią misiją. Jie kilo, kad virš gyvosios grandinės skraidintų akcijos organizatorius bei apie trijų Baltijos valstybių istorinį įvykį pasauliui pranešinėjusius žurnalistus.

Maskvos įsakymo, uždraudusio oro skrydžius, nepaisę pilotai suvokė, kad Baltijos kelio dieną pakilimas į orą gali būti paskutinis jų gyvenime.

Kad peržengusiems jų nubrėžtas ribas pasigailėjimo gali nebūti, sovietai jau buvo pademonstravę Azerbaidžane – ten tautos siekis savo valią įrodyti Liaudies fronto akcijoje bandytas slopinti kulkosvaidžiais suvarpant lėktuvus aerodromuose.

„Tuomet bijojome, kad tas nepasikartotų ir Lietuvoje, bet vis tiek rizikavome“, – prisimena B. Zaronskis.

O vieną iš Baltijos kelio organizatorių Panevėžyje, sąjūdininką architektą, dabartinį Panevėžio merą Rytį Račkauską skraidinęs garsusis aviatorius panevėžietis Vladas Kensgaila „Sekundei“ yra pasakojęs už tokį poelgį sulaukęs net grasinimų.

„Pajuostės karinio dalinio vadovybė per radijo ryšį reikalavo leistis, grasino, kad priešingu atveju už mano saugumą neatsako. Nusileisdavau žemiau, kad lėktuvas išnyktų iš radarų stebėjimo lauko. Nors labai rizikavome, bet nuotaika buvo pakili – mes, lietuviai, jautėmės ypač vieningi“, – kalbėjo V. Kensgaila.

 

 

Faktai

Baltijos kelias – 650 km ilgio rankomis susikibusių žmonių grandinė. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibo 1989 metų rugpjūčio 23 dieną minėdami Baltijos šalių nepriklausomybę panaikinusio Molotovo–Ribentropo pakto 50-ąsias metines. Baltijos kelias sujungė trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.

1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją lygiai 19 val. pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje iki Hermano bokšto Taline. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos ir išreikšdami norą būti laisvi.

Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2–2,5 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. – iš Lietuvos.

Dešimtys tūkstančių neįstengusių patekti į magistralę susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiosios grandinės atšakas. Visame kelyje plevėsavo gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos aukas ir didelių netekčių skausmą.

Baltijos kelią organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Jis yra įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė.

2009 metais UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų