Moksleivio kultūros pasas Panevėžio kultūros įstaigų, regis, ne itin domina – paraiškas organizuoti užsiėmimus mokiniams pateikė vos keturios iš jų.

Panevėžio kultūros pasas – skurdus

Panevėžio kultūros pasas – skurdus

 

Jau nuo šių mokslo metų įsigaliojo naujovė mokykloms – vadinamasis moksleivio kultūros pasas. Tai reiškia, kad kiekvienas šalies moksleivis už valstybės skiriamus 15 eurų galės lankyti renginius, edukacinius užsiėmimus. Tačiau ne bet kuriuos, o atrinktus Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų. Numatyta, jog pirmiausia naujovę galės išbandyti pradinių klasių moksleiviai, o nuo sausio – visi likusieji šalies bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai.

Kiek daugiau nei prieš mėnesį baigėsi terminas įstaigoms siųsti paraiškas kultūros paso paslaugoms teikti. Iš viso šalyje per dvi savaites pateikta daugiau nei pusė tūkstančio tokių paraiškų.

Siūloma naujovė kol kas tik mažas daigelis Panevėžio kultūrinėje dirvoje – paraiškas pateikė tik kelios miesto kultūros įstaigos.

Edukaciją kelia ant pjedestalo

Pirmajame etape kultūros paso paslaugoms teikti paraiškas išsiuntė vos keturios Panevėžio kultūros įstaigos: Panevėžio lėlių vežimo teatras, teatras „Menas“, kino centras „Garsas“ ir Panevėžio kraštotyros muziejus.

Tik pastarojo paruoštos šešios edukacinės programos dešimties vertintojų komisijai – Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijų atstovams – pasirodė patrauklios ir tinkamos finansuoti.

Kitoms nepatvirtintoms kultūros įstaigoms neliko nieko kito, kaip aiškintis savo teiktų paraiškų silpnąsias puses, padarytas klaidas ir laukti antrojo etapo. Jis, kaip nurodoma Kultūros ministerijos svetainėje, numatomas ne anksčiau nei spalio 15-ąją.

Teatro „Menas“ direktoriaus pavaduotoja kultūrai Neringa Stašytė patikino, jog nepavykęs bandymas tapti vienu iš kultūros paso programos dalyvių teatrui nėra didelė netektis – aktoriams veiklos ir taip netrūksta.

Anot pavaduotojos, vien paraiškos pildymas tapęs savotišku išbandymu – niekas nesupažindino, kaip teisingai ją parengti, į ką koncentruotis, reikėjo skubėti priduoti.

N. Stašytė patikino girdėjusi kalbas, jog pirmiausia vertintojai atsižvelgs į pretenduojančių įstaigų edukacinį pasirengimą. Tie patys kriterijai galiojo ir spektakliams.

„Pasakiau, jog mūsų spektakliai ir yra edukacija. Kokią dar edukaciją galime paskirti? Aktoriai po spektaklio, žinoma, gali susitikti su vaikais“, – nepasitenkinimo neslėpė pavaduotoja.

Teatro atstovė teigė jau žinanti kelis paraiškos trūkumus ir laukia kitų.

„Žiūrėsime, kokių klaidų darėme, ką ne taip pildėme. Daugiausia dėmesio skiriama edukacijai, su spektakliais labai sudėtinga pereiti. Negalime meluoti ir siūlyti bet ką, juk paskui negalėsime išpildyti“, – kalbėjo N. Stašytė.

Svarsto prisijungti

Antrajame paraiškų teikimo ir vertinimo etape prie pirmą kartą nesėkmę patyrusių įstaigų žada prisijungti ir paraiškas teikti Panevėžio muzikinis teatras, Dailės galerija, taip pat Bendruomenių rūmai. Pastarosios įstaigos direktorė Sandra Myškienė sakė, jog rūmų planuose numatytas toks punktas, tačiau ar pavyks įšokti į nuvažiuojantį paraiškų teikimo traukinį, dar neaišku. Mat kolektyvas iki šiol užsivertęs ką tik praūžusio Panevėžio gimtadienio baigiamaisiais renginiais ir įvairiais biurokratiniais reikalais. S. Myškienė apgailestavo, jog kultūrinėje įstaigoje, atrodo, dirba per mažai darbuotojų – pačiame miesto gimtadienio renginių šurmulyje nebesuspėta pateikti paraiškos.

„Vienus darbus pabaigsime, kitus pradėsime. Siekiai dideli, bet ar visur pavyks suspėti, ar pagausime tą pasą, ar ne – nežinau“, – svarstė vadovė.

Patvirtintos ir trys Panevėžio rajono teiktos paraiškos. Palaiminimą gavo Ramygalos klubo „Savos erdvės“ edukacinė programa „Tradiciniai amatai“, Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos edukacinė programa „Senoji namų mokykla“ ir Šilagalio kultūros centro edukacinė programa „Pažintinis koncertas-susipažinimas su vario dūdom „Zooparadas“.

Plės vaikų akiratį

Kultūros paso sulaukę moksleiviai per dvylika metų galės pažinti įvairias kultūros ir meno sritis, išbandyti paslaugas. Apklausos rodo, kad gana daug tėvų atžalų neveda į kultūros ir meno įstaigas, neugdo tokio įpročio, tad norima tokius vaikus paskatinti domėtis, įsitraukti. Tokia naujove bus siekiama ugdyti vaikams kultūros pažinimo įpročius, plėsti kultūrinę patirtį, teikiant mokiniams atitinkamas kultūros ir meno paslaugas.

Vienam moksleiviui vieneriems kalendoriniams metams yra skiriama 15 eurų. Šiuos pinigus mokinys galės panaudoti kartu su klase arba individualiai pasirinkęs renginius ar edukacinius užsiėmimus, kurie komisijos bus atrinkti iš gautų paraiškų. Tai ES struktūrinių fondų lėšos. Jos bus skiriamos ne mokslo, o kalendoriniams metams, tad kultūrinius renginius mokiniai galės lankyti ir per vasaros atostogas.

Tokia suma pasirinkta išanalizavus kitų šalių patirtį, vertinta, kokios kultūros ir meno paslaugų kainos moksleiviams mūsų šalyje. Kaip panaudoti gautus pinigus, mokiniai, pedagogai ir tėvai spręs patys – ar, pavyzdžiui, rinksis vieną paslaugą už 15 eurų, ar penkiolika paslaugų po eurą.

Komentarai

  • Va čia tai antraštė, svarbu apjuodinti gražią idėją. Čia ne pasas – skurdus, o skurdi Panevėžio kultūros įstaigų pasiūla.

  • Šaunuoliai muziejininkai, ten jaunos iniciatyvios edukatorės.

  • Cituoju Kultūros ministerijos laišką: Paraiškų teikimo terminas 2018.07.24 – 2018.08.07 (iki 23:59 val.).
    Nurodytas laikas, paraiškos pateikimo terminas yra žeminantis ir demonstruojantis organizatorių kompetencijos stoką.

    • Atsakyti
    • Ar visi kultūros darbuotojai tokie lėtapėdžiai, kad per vienuolika darbo dienų nesugeba į paraišką surašyti savo vykdomos edukacinės veiklos? Ar kompetencijos stoka?

  • kultūros darbuotojai groja koncertuose, vaidina spektakliuose, rengia visuomenei masines kelių dienų šventes, rašo kontroliuojančioms institucijoms ataskaitas, viešina renginius, nešioja plakatus, rengia finansavimui būsimus projektus, ieško projektams rėmėjų, nešioja dekoracijas, įrangą, kėdes žiūrovams, piešia ir gamina dekoracijas, veda ekskursijas, aptarnauja su kultūra nesusijusius renginius (nes reikia įstaigai išsilaikyti), paskui vėl rašo ataskaitas, tada vėl organizuoja renginius, plauna po jų indus, bendrauja su svečiais, eina į kolegų renginius, vyksta į seminarus ir tada vėl iš pradžių. Taip, jie tikri lėtapėdžiai.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų