Panevėžio krašto ateitininkai 1912–1940 metais

• Sekundė
• Donatas Pilkauskas
• Kultūra
• 2020.06.20 15:00

Vienos seniausių jaunimo organizacijų Lietuvoje – ateitininkų – ištakos siekia dar 19 a. pabaigą, kada Šveicarijoje lietuviai studentai katalikai įkūrė organizaciją „Rūta“. O 1910 m. Lietuvoje išleistas žurnalo „Ateitis“ pirmas numeris. Tie metai ir laikomi ateitininkų veiklos pradžia mūsų šalyje. Ateitininkai buvo dvasinio atgimimo pionieriai. Jų šūkis „Visa atnaujinti Kristuje“.

Kada ši organizacija įsikūrė Panevėžyje, tikslių žinių nėra. Spėjama, kad ji veikė jau 1911 m. Caro valdymo laikais ateitininkai netgi turėjo savo knygyną. Jie ruošdavo referatus, šeimų vakarėlius, gegužines, leido laikraštėlį. Išėjo apie 20 jo numerių. Jokios apskaitos nevedė, veikė slapta.

Panevėžį užėmus vokiečiams, vyresnieji moksleiviai pasitraukė į Rusiją. Jaunesnieji ėmėsi atgaivinti ateitininkų veiklą, bet veikė tik atskiros kuopelės. 1916-ųjų rugsėjį vyko ateitininkų susirinkimas. Jame dalyvavo tik 14 narių. Kuopelei vadovavo K. Augis, vicepirmininku išrinktas K. Sitavičius, sekretoriumi – A. Juška. 1916 m. spalį kuopelėje jau buvo 23 nariai, o 1917 m. rugpjūčio 17 dieną kuopelė padalyta į dvi dalis, jos leido laikraštėlius „Rytas“ ir „Mūsų ateitis.“

Kovojo su plėšikais

1917 m. lapkritį iš Panevėžio gimnazijos paralelinių klasių susikūrė trečia ateitininkų kuopelė. 1918 m. kuopelės susijungė į kuopą, įsteigtos 3 sekcijos: filosofijos, teologijos ir politikos. Tais metais vyresnieji ateitininkai išėjo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Mergaitės padėdavo sužeistiesiems.

Kovose su bolševikais žuvo ateitininkai partizanai Jonas Ambrozevičius, Stasys Klimavičius, bolševikų sušaudytas Ignas Vaitiekūnas. Pirmoje Lietuvos karininkų karo mokyklos laidoje iš Panevėžio krašto buvo 27 ateitininkai. O tarp šaulių ir savanorių jų buvo 75. Ateitininkai buvo tarp tų, kurie organizavosi ir kovojo su plėšikais Panevėžio krašte, kūrė pirmąsias mokyklas Lietuvos nepriklausomybės pirmaisiais metais. 1918 metais Panevėžio ateitininkai leido laikraštėlį „Mūsų idealas“. Bolševikų laikais buvo priversti veikti slapta, vis dėlto 1919–1920 metais surengta 20 susirinkimų, įsteigta dramos sekcija.

1920 metais Panevėžio gimnazijoje ateitininkų kuopa buvo susiskirsčiusi į 4 sekcijas: spaudos-literatūros, mergaičių, sporto ir dramos. Leistas laikraštėlis „Mūsų vairas“. 1921–1922 metais Panevėžyje ateitininkų jau buvo 143, o 1922–1923 metais 151. Itin aktyvi buvo sporto sekcija. Ateitininkų futbolo komanda buvo laikoma geriausia Panevėžy.

Rėmė vargšus ir ligonius

Ateitininkų veikla gimnazijoje suaktyvėjo 1924 m. vadovavimą perėmus gimnazistui S. Bačkiui. 1924–1925 metais ateitininkų buvo 264, iš jų vaikinų 164, merginų 100, veikė abstinentų, sporto, visuomenininkų ir eucharistijos sekcijos, leistas laikraštėlis „Pašvaistė“. 1924 metais lapkričio 22 dieną surengtas šeimyninis vakarėlis. Jo metu vaidintas Šilerio „Vilius Telis“. 1925 metais vasario 24 dieną surengtas Užgavėnėms skirtas didelis viešas vakaras. Suvaidinta drama „Pavasariui švintant“. 1926 m. įsikūrė Panevėžio gimnazijos jaunesniųjų ateitininkų kuopa.

Kunigas Alfonsas Sušinskas.

1926–1927 metais sudarytas Panevėžio ateitininkų rajonas.1927 metų pradžioje veikė 3 kuopos: valstybinės gimnazijos, savivaldybių gimnazijos, Panevėžio mokytojų seminarijos.

1927 metais rugsėjį išrinkta Panevėžio rajono ateitininkų valdyba. Dvasios vadu tapo neseniai į Panevėžį atkeltas kunigas Jurgis Tilvytis, pirmininku J. Laučka, sekretore U. Butėnaitė, vicepirmininku P. Šilas, knygininku D. Urbas.

1927 metais Panevėžio ateitininkai šventė savo veiklos 15 metų sukaktį. Į ateitininkus įstojo 150 naujų narių. Panevėžio amatų mokykloje įsikūrė ateitininkų kuopa. Tokia pat kuopa įsikūrė ir Panevėžio mergaičių amatų ruošos mokykloje, ateitininkės aktyviai veikė ir Panevėžio mokytojų seminarijoje. Jos per šv. Kalėdas išplatino knygelių ir laikraščių už 800 litų. Panevėžio ateitininkai surengė rinkliavą beturčių naudai. Jie aplankė ligonius ir įteikė dovanėles šv. Kalėdų proga.

Ir sportininkai, ir blaivininkai

1928 m. Panevėžio rajono ateitininkai pažymėjo Lietuvos valstybės 10 metų jubiliejų. Amatų ruošos mokyklos moksleivės surengė žuvusių už Lietuvos laisvę iškilmingą pagerbimą. 1928 m. Panevėžio ateitininkų rajono pirmininku metams išrinktas Povilas Šilas, sekretore – Elzė Jasevičiūtė. Tais pačiais metais Panevėžio ateitininkai surengė metinę šventę. Suvaidinta drama „Drama miške“. Renginyje dalyvavo 400 ateitininkų. Panevėžio rajono organizaciją sudarė 6 kuopos ir 4 sekcijos: eucharistininkai, visuomenininkai, sporto ir blaivybės. Mergaičių reikalų vedėja dirbo P. Masiokaitė. 1929 m. įsteigta Panevėžio rajono ateitininkų meno sekcija, netgi styginis orkestras. Prieš šv. Velykas Panevėžio amatų ruošos moksleivės ateitininkės surengė savo darbų loteriją. Už surinktas lėšas buvo surengti pietūs 200 vargšų. 1929 metais Panevėžio organizacijos rajono pirmininku išrinktas Kazys Meškonis, sekretore – K. Grigaliūnaitė.

Slapti surinkimai požemiuose

1930-aisiais kunigas Vladislovas Butvila pašventino Panevėžio ateitininkų vėliavą, bet jau tų metų pabaigoje ateitininkų veikla pradėta drausti mokyklose.

Ši jaunimo organizacija uždaryta 1931 metais rugpjūčio 31 dieną švietimo ministro Konstantino Šakenio įsakymu. Visgi Panevėžio ateitininkų veikla nenutrūko ir draudimo metais. Panevėžyje ateitininkai slapta susirinkdavo katedros požemiuose. Ėjo pogrindinis leidinys „Į saulę“. Veikė mokyklų ateitininkų bendra valdyba. 1933–1937 metais ateitininkų kuopai vadovavo Antanas Juozevičius. Visas ateitininkų štabas vykdavo sveikinti vyskupo Kazimiero Paltaroko vardinių proga, 1936-aisiais suorganizuota išvyka į Naujamiesčio pušyną, o 1937 m. – į Biržus pas kunigą Antaną Deksnį. Tais metais į Panevėžio rajono ateitininkų susirinkimą atvyko garsus poetas Bernardas Brazdžionis.

Uždrausta sovietų

Tarp Panevėžio ateitininkų dvasios vadų ypač panevėžiečiams žinomas kunigas marijonas Jurgis Tilvytis. Jis sukūrė ateitininkų himną. Be kunigų J. Tilvyčio ir A. Lipniūno, garsiausias kunigas, dirbęs su Panevėžio ateitininkais, buvo Alfonsas Sušinskas. Vienas garsiausių Panevėžio ateitininkų Kazys Taruška už nuopelnus nepriklausomybės kovose apdovanotas dviem Vyties kryžiais. Kitas garsus ateitininkas buvo Ignas Vaitiekūnas. 1919 m. gegužės 25 dieną jis bolševikinės valdžios sušaudytas už aktyvų veikimą ateitininkų organizacijos gretose. 1933 metais sausio mėnesį jo vardu pavadinta viena Panevėžio gatvė.

1940-ųjų liepos 29 dieną sovietinė vidaus reikalų ministerija priėmė sprendimą uždaryti ateitininkų organizaciją kaip nesuderinamą su valstybės saugumo reikalais. Ateitininkų veikla uždrausta, jos turtas konfiskuotas, o aktyvūs veikėjai suimti.

Iš Panevėžio krašto ateitininkų išaugo kunigai Stasys Krikštonaitis, Antanas Juška, Matas Čyvas, Albertas Ulickas. Ateitininkų veikloje aktyviai dalyvavo gydytojas Bronius Stasiukaitis, 1941 metų birželio sukilimo dalyvis, antinacinės rezistencijos dalyvis, poetas Stasys Šneideris-Diemedis, gydytojas Antanas Juozevičius, emigravęs į JAV, ir kiti.

• Sekundė
• Donatas Pilkauskas
• #ateitininkai
• #Aukštaitijos Senvagė
• #Istorija
• #sukaktis