Dar visai neseniai vertintos kaip ne itin patrauklios upės Nevėžis ir Lėvuo dabar pradėjo traukti baidarininkus iš visos Lietuvos. E. Demenkovo asmeninio archyvo nuotr.

Panevėžio kraštas virsta baidarininkų rojumi

Panevėžio kraštas virsta baidarininkų rojumi

Panevėžyje ir aplink jį įsikūrę baidarių nuomotojai iš džiaugsmo trina rankomis: dar visai neseniai vertintos kaip ne itin patrauklios upės Nevėžis ir Lėvuo dabar pradėjo traukti baidarininkus iš visos Lietuvos. Plaukti šio krašto upėmis tokios pramogos mėgėjai atvyksta iš Vilniaus, Kauno, net Klaipėdos, o kaimynai šiauliečiai – vieni pagrindinių klientų.

Baidarių nuomotojai juokauja, kad vidurio Lietuvos upė Nevėžis patrauklumą kurį laiką galėjo prarasti dėl mūsų tautos dainiaus Maironio žodžių: klasikas jį pavadino susimąsčiusiu bei tamsiu.

„Tikrai ne iš vieno esu girdėjęs, kad tamsus Nevėžio vanduo tikriausiai nešvarus. Tad teko pateikti įvairių upės švarumo įrodymų, kad žmonės pakeistų nuomonę. Bet tie, kas Nevėžiu plaukia baidarėmis, taip nebemano. Nevėžis jiems tampa ramia, gražia, įdomia upe, o plaukimas juo baidare – itin maloniu poilsiu“, – patikino vienas iš Smiltynės viensėdžio savininkų Edvinas Demenkovas.

Vos spėja suktis

Septintus metus baidarių nuomos verslą plėtojantis E. Demenkovas atkreipė dėmesį, kad tokia nuoma ypač išpopuliarėjo pernai, kai dėl pandemijos buvo sugriežtinti kelionių į svečias šalis reikalavimai. Vietiniai turistai ėmė ieškoti galimybių pramogauti ir ilsėtis Lietuvoje. Suvaržymams išlikus ir šiemet, žmonės ir vėl dairosi į baidares.

„Pernai ir užpernai išgyvenome sausrą, upės buvo gana nusekusios, o tai norintiesiems ramaus plaukimo teikė rūpesčių, tekdavo išlipti iš baidarės, kad ją perneštum per seklias vietas. O štai šiemet upės vandeningos, plaukti jomis – vienas malonumas, tikras poilsis“, – patikino E. Demenkovas.

Daugiau nei 40 baidarių turintis verslininkas tvirtina vos spėjantis suktis – jo baidarės nuolat „įdarbintos“. Itin dažnai jomis plaukia savo upės neturinčių šiauliečių grupės. E. Demenkovui iš jų yra tekę net išgirsti, kad Maironio apdainuotoji sraunioji Dubysa, palyginti su Nevėžiu ar Lėveniu, tėra griovys. O vilniečiai, prieš tai pasiplaukioję Merkiu, Ūla ar kitomis vandens turizmu garsiomis upėmis, pabrėžia, kad anos kaip greitkeliai, baidarių jose – voros, karavanai. Tokio populiarumo dar nepasiekusiais Nevėžiu ar Lėveniu, anot baidarininkų, plauki kone vienas kaip ponas, atrodo, kad upė tik tau ir priklauso.

Plaukia ir vaikai, ir senjorai

Pasak E. Demenkovo, pagrindiniai maršrutai, kuriais plaukia baidarininkai Lėveniu – nuo Karsakiškio iki Piniavos ir nuo jos iki Skaistgirių. Nevėžiu plaukiama nuo Smiltynės viensėdžio iki Naujamiesčio ar dar toliau – Vadaktėlių. Siūlomas ir dar vienas maršrutas – nuo Savitiškio gatvės užtvankos iki Berčiūnų. Baidarių nuomotojas atkreipė dėmesį, kad tai labai įdomus ir gražus maršrutas, toje vietoje gamta sukūrė itin stačius Nevėžio krantus. Tačiau plaukiotojai nėra labai pamėgę šio maršruto.

Baidarių nuomotojas teigia, jog šią vandens pramogą renkasi paties įvairiausio amžiaus žmonės. Plaukia tėvai su vaikais, jaunuolių, vidutinio amžiaus žmonių grupės, plaukia ir senjorai. Vieniems nepilnamečiams plaukti neleidžiama, juos lydėti ir už jų saugumą atsakyti turi suaugęs žmogus. Dažniausiai susiorganizuoja 10–14 plaukiančiųjų grupės.

Paskandina ne tik telefonus

Kas nors kartą yra plaukęs baidare, turbūt neišvengė ekstremalių netikėtumų.

Krekenavoje vandens turizmo įmonę įkūrusi Rita Kiltinavičienė juokiasi, kad gerai paieškoję Nevėžio upėje, tose vietose, kur plaukiama baidarėmis, rastų ir telefonų, ir akinių, ir automobilių raktelių. Daugiau nei 10 metų baidares nuomojanti verslininkė teigė, kad būta atvejų, kai ištrauktas iš vandens nebesuveikia baidarininko mašinos raktelis, būta, kad plaukusieji neteko po vandeniu panirusių akinių, telefonų.

„Todėl prieš išleisdama grupes žygin, ne tik instruktuoju, kaip ir kur saugiai plaukti, bet ir perspėju, kad apsirengtų gelbėjimo liemenes, taip pat sakau, kad automobilių raktelius geriau paliktų“, – pasakojo R. Kiltinavičienė.

Ji taip pat patvirtino, kad anksčiau įtartinai Nevėžį vertinę šalies baidarininkai pastaruoju metu labai pamėgo šią upę.

„Kaip suprantu, srauniąsias Lietuvos upes labiau mėgsta stipresnių įspūdžių, ekstremalaus plaukimo norintys vaikai, jaunimas. O ramiu Nevėžiu plaukia 40-mečiai. Pastebėjau, kad būtent toks pagrindinis mūsų klientų amžius“, – dėmesį atkreipė R. Kiltinavičienė.

Verslininkė yra įsigijusi 20 baidarių: 18 iš jų dvivietės, dvi – vienvietės. Pastarosios reikalingos tada, kai atvyksta nelyginis žmonių grupės skaičius. Ji užsiminė vienos baidarės nuomotis nelabai norinti, mat ne kartą yra buvę, kai viena baidare išplaukusieji nebaigia maršruto, jiems pabosta, jie pavargsta ir prašosi pargabenami.

„Kai plaukia visa grupė, vieni kitiems padeda, vieni kitus paskatina, tad maršrutą baigia visi“, – sakė baidarių nuomotoja.

Parsiplukdė rekordinę lydeką

R. Kiltinavičienė baidares nuomoja plaukti Nevėžiu. Maršrutai – nuo Naujamiesčio iki Vadaktėlių ar Krekenavos ir nuo jos iki Surviliškio, esančio Kėdainių rajone.

„Plaukusieji šiais maršrutais, mano paklausti, kaip patiko, paprastai atsako nesitikėję, kad Nevėžis tokia plati, taip gražiai medžiais apaugusi, švari, be jokių išvartų upė. Nevėžį mėgsta vyresni, jie patenkinti, kad plaukiant bemaž nė nereikia išlipti iš baidarės. Tai poilsio upė“, – pažymi R. Kiltinavičienė.

Anot jos, klientai dabar kultūringesni, ir paupiuose nebepalieka, ir į upę nebemėto šiukšlių. Tad ir patys plaukiantieji pasidžiaugia, kad Nevėžis – švari, graži, ne itin srauni upė. O pernai plaukusieji pagavo lydeką tokio dydžio, kad, ją įkėlus į baidarę, nebetilpo vienas iš dviejų pramogautojų.

„Vyrai skambino man, prašė parvežti, nes lydeką paleisti buvo gaila. Nutarė geriau baigti pasiplaukiojimą baidare“, – prisiminė baidarių nuomotoja.

Pakely – Puntuko pusbrolis

Šis sezonas – pirmas, kai, įsigijęs 8 baidares ir užsisakęs dar 6, bet kol kas jų neparsigabenęs, išsiėmęs individualios veiklos pažymėjimą, jas nuomoti ėmėsi Dalius Boguška. Pats Dalius – panevėžietis, o jo baidarės saugomos sodyboje netoli Naujamiesčio. Šis verslininkas nuomoja baidares plaukti Šuoja, Sanžyle, Lėveniu ir Nevėžiu. Anot jo, tie, kas jau sykį yra išbandę plaukti baidarėmis, „užsikabina“, o tada ima ieškoti vis naujų maršrutų ir naujų upių. Tad aptinkama ne visiems žinoma, nelabai populiari, apžėlusiais krantais, bet tikrai įdomi, vingiuota Šuoja.

„Tiems, kas plaukia Šuoja, siūlome sustoti ir apžiūrėti Nauradų akmenį. Jis, mano žiniomis, ketvirtas pagal dydį Lietuvoje, o šiaip, plika akimi pažiūrėjus, beveik nesiskiria nuo garsiojo Puntuko“, – dėmesį atkreipė D. Boguška.

Komentarai

  • Nevėžis labai apgriūvęs sausmedžiais,vos pralendam tarp griūvenų su baidarėm. Čia gi reikia padirbėti su technika.Tai pavalykit vieną kart tą upeliukštį,pabaidykit tuos bebrus , nors aplink Panevėžio miestą ir rajoną. Su gamta sunku kariauti,bet reikia jai padėti. Amen.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų