-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Taip šią savaitę Ukmergės gatvėje kaimynams po langais, ant šaligatvių, automobilių aikštelės ir vejos ėmė dygti naujos tvoros stulpai. Toks statinys šokiravo ne tik vairuotojus, čia statančius automobilius, bet ir vietos verslininkus. Iškilus tvorai, Ukmergės gatvėje įsikūręs baras „Špunka“ liktų be privažiavimo.
„Skambinome į Savivaldybę, ta problema perduota Statybų inspekcijai. Tvoros konstrukcija per šiandien ir rytoj jau turėtų būti išardyta“, – ketvirtadienį po netikėtų statybų pašonėje lengviau atsikvėpęs pasakojo „Špunkos“ savininkas Domantas Gavėnas.
Prieš keletą dienų, kai teritorijoje priešais barą vienas paskui kitą ėmė dygti betonuojami tvoros stulpai, verslininkas neteko amo. Mat nauja tvora suplanuota skersai automobilių aikštelės, per šaligatvius, netgi žaliąją zoną.
Nuo praeivių ketinama atitverti 5 a sklypą. Tokio dydžio komercinės paskirties žemės sklypą kadaise atsiėmęs vienas panevėžietis dabar ėmėsi jį tverti.
„Nuo mūsų baro pastato sienų to sklypo riba vos už pusės metro – lieka visai mažas tarpelis iki durų. Realiai per jas jau nebegalėtume pakviesti lankytojų“, – sklypo savininko planas šokiravo D. Gavėną.
Atsiradus tokiai tvorai, anot verslininko, į „Špunką“ klientai dar galėtų ateiti nebent iš kitos pastato pusės, tačiau prekių atsigabenti jau nebepavyktų, mat privažiuoti prie baro galima tik nuo Ukmergės gatvės.
D. Gavėnas tvirtina bandęs pats kalbėtis su tvorą tverti sumaniusiu kaimynu, bet šis nė į kalbas nesileisdavo.
„Ne pirmi metai šita situacija. Buvo jis ir guminių kuoliukų aikštelėje prisistatęs, kad svetimi jo valdoje mašinų nestatytų. Žmonėms tekdavo iš toliau eiti iki autobusų stoties, siuntų tarnybos. Paskui tas savo barikadas praardė, o dabar vėl sugalvojo“, – stebisi verslininkas.
Jis abejoja, kad kaimynas savo sklype kada nors statys kokį pastatą.
Privataus sklypo savininko planas statyti tvorą papiktino ne tik D. Gavėną. Mat sklypo savininkui nusprendus, kad į jo valdas niekas neturi teisės kelti kojos, Ukmergės gatvės pradžioje, autobusų stoties pašonėje nuo seno įrengta automobilių aikštelė sumažėjo kone perpus.
„Dirbu čia jau 25 metus, mūsų parduotuvė šiek tiek toliau nuo to sklypo. Bet kas dieną tenka automobiliu sukti ratus ieškant vietos jam pastatyti. Visai nepykstu, kad automobilių aikštelę Savivaldybė apmokestino. Sutikčiau mokėti ir privataus sklypo šeimininkui. Bet jis visai neleidžia savo turtu naudotis“, – pasakojo panevėžietė, pageidavusi neviešinti jos pavardės.
Ukmergės g. dirbanti panevėžietė pasakoja pati turinti ne vieną sklypą mieste ir žino, kad privačia žeme kartais visgi tenka dalytis su kaimynais vien dėl taikos. Molainių gatvėje ji savo valdose geranoriškai įsileidžia artimiausių daugiabučių namų mašinas.
„Pažįstame mes tą savininką, susikalbėti nelabai išeina. Bet nebuvo dėl jo ir tokių bėdų, kol miestas neapmokestino šitos savo dalies automobiliams statyti. Kai tik atsirado rinkliava, kaimynas pareiškė: tai jo zona ir niekas kojos čia nebeįkels. Gal suveikė koks pavydas“, – svarsto kalbinta moteris.
Anot jos, šio sklypo savininkas vienu metu net vaikė vairuotojus nuo savo žemės, nebeišleido čia įvažiavusių automobilių, nors aikštelė įrengta nuo seno ir už mokesčių mokėtojų pinigus.
Sklypo kaimynams keisčiausia, kad jo savininką piktina ne tik automobiliai. Tvora kyla ir ant šaligatvio.
Žinia apie naują tvorą Ukmergės gatvėje buvo netikėta ne tik ten įsikūrusiems, bet ir Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriui. Į vietą nuvykę jo specialistai išsiaiškino, kad miesto centre vykdoma savavališka statyba.
„Tvora centre statoma be projekto ir leidimo. Apie tai jau informuota Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Ji turės imtis priemonių savavališkos statybos padariniams pašalinti. Teks viską ardyti“, – teigė Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis.
Ši miesto dalis patenka į istorinę zoną ir statyti atitvarams reikalingas projektas bei statybos leidimas. Tokių procedūrų nesilaikančiam tvoros savininkui gresia atsakomybė už pažeidimą.
„Tas pilietis į mus kreiptis pažadėjo jau artimiausią dieną. Jis pripažįsta savo klaidą, nori pasiaiškint ir pasitaisyti“, – teigia S. Glinskis.
Anot jo, tvoros statytojas teisinosi ne taip supratęs statybų reikalavimus, nežinojo jų visų ir ne taip buvo informuotas apie tokius dalykus. Bet nežinojimas, pasak vyriausiojo architekto, nuo atsakomybės neatleidžia.
„Bendra nuostata yra tokia, kad kiekvienas sklypo valdytojas gali apsitverti. Tvora yra nesudėtingas statinys ir jam nereikia nei projekto, nei leidimo statyti, svarbu pritaikyti tik pramatomumą. Bet kiekvienu atveju būna ir įvairių variantų, kaip šįkart. Miesto pakrašty užtektų kaimyną įspėti apie planus tvertis, bet miesto istorinėje, saugomoje dalyje, pačiame centre būtinas projektas ir leidimas“, – aiškino S. Glinskis.
Tvora Ukmergės gatvės viduryje, anot jo, negali išsišokti iš bendro kraštovaizdžio ir projektą būtina derinti su architektais, Savivaldybės specialistais.
Tvorą tverti nusiteikusio sklypo savininko kaimynams architektas pataria bandyti kartu ieškoti geriausio sprendimo. O jei nepavyktų, liktų tik teismas.
„Pagal Konstitucijos ginamą nuosavybės teisę į privačią valdą be savininko leidimo negalima patekti. Tad verslininkai, kuriems ateityje tas sklypas gali sukelti problemų, turėtų tartis dėl servituto nustatymo. Jei kaimynas nesidera, reikia ginčą spręsti teisine tvarka“, – pabrėžia skyriaus vedėjas.
Susisiekus su privačios Ukmergės gatvės salos šeimininku, šis nepanoro paaiškinti situacijos ir nepatenkintas jam rodomu dėmesiu pasiūlė žurnalistams domėtis savu turtu.
Komentarai
-
- jo
- 16:51 2021.06.20
-
- Cianidascianidas
- 17:32 2021.06.20
Rodyti visus komentarus (2)kiekvienas uz savo zeme visai teisigai daro
Sava žemė,kokias jam galit kelt pretenzijas.