Panevėžio bažnyčių istorija sutilpo delne

Panevėžio bažnyčių istorija sutilpo delne

Genealogija ar šiaip istorija besidomintiems panevėžiečiams jau nuo šio mėnesio taps dar paprasčiau patenkinti savo smalsumą. Ką tik baigtos skaitmeninti net 1606-ios rastos Panevėžio regiono bažnytinės knygos ir visa jose nuo pat 17 a. sukaupta informacija apie krikštynas, santuokas ar mirtis. Apie visa tai netrukus bus galima perskaityti Panevėžio archyvo skaitykloje.

O daugiau nei po metų tokia informacija galės naudotis ir bet kuris interneto vartotojas, net neišeidamas iš namų.

Į Panevėžio archyvą trečiadienį susirinkę istorikai, muziejininkai, archyvarai bei dvasininkijos atstovai pagaliau sulaukė du mėnesius trukusio ilgo ir kruopštaus darbo rezultatų skenuojant ir į skaitmeninę erdvę keliant Panevėžio regiono bažnytines knygas.

Jas tokiu būdu įamžinti užsimojo Lietuvos vyriausiojo archyvo tarnyba, nuo 2018 m. pradėjusi įgyvendinti milžinišką projektą. Jo metu žadama suskaitmeninti visų septynių Lietuvos vyskupijų dokumentaciją. Beveik už tris milijonus eurų nupirkta reikalingos įrangos, samdomi skaitmenintojai, galiausiai projektą užbaigs patogios galimybės bet kuriam Lietuvos gyventojui susikurti genealoginius medžius bei pavartyti planuojamą naują asmenvardžių archyvą.

Pradėtą misiją žadama baigti 2021 m. pabaigoje, o dabar archyvarų desantas jau perėjo per Vilniaus dvasininkijos istorinius klodus, atsisveikina su Panevėžiu ir pusę kojos įkėlė į Kaišiadorių vyskupiją, kur jau spėjo nuskenuoti 500 senųjų metrikų knygų.

Lobiai mažytėje laikmenoje

„Iš tokios krūvos knygų tik mažas kompaktas“, – projekto užbaigtuvių proga Panevėžio archyve gavęs kompiuterio laikmeną su daugiau nei pusšimčio bažnyčių senųjų knygų skaitmeninių kopijų, tai yra 200 tūkst. vaizdų ir per 3 terabaitus skaitmeninės informacijos, dėkodamas juokavo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas.

Jis pats su kitais dvasininkais dar šią vasarą dėžėmis vilko į Panevėžio centre esantį archyvą nuo pat 17 a. išlikusią bažnytinę dokumentaciją. 105 labai tvarkingos, metalinėje saugykloje laikytos bažnytinės knygos, gautos iš Ramygalos parapijos, 11 – iš Naujamiesčio, o daugiausia – 116, kai kurios jų siekiančios net 1653 m., – iš Krekenavos bazilikos.

Pastarojoje šią vasarą lyg tyčia atrastas neįkainojamas lobis. Statybininkams remontuojant Dievo namus Krekenavoje, bazilikos pastogėje aptiktas nemažas ryšulys maždaug iki 20 a. vidurio tuomečio kunigo ranka rašytų metrikų. Jų būklė buvo gana prasta, bet skaitmenintojams pusę pavyko nuskenuoti. O likusi dalis iškeliavo į Vilnių restauruoti.

Vyskupas G. L. Vodopjanovas kartu su archyvarais džiaugėsi nuveiktu milžinišku darbu.

Kada tai bus padaryta, dar neaišku, pasak projekto koordinatoriaus Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyboje Ramojaus Kraujelio, atkurti vieną seno dokumento puslapį kainuoja apie 20 eurų. Tad stingant lėšų, kol kas daugelis tokių radinių laikoma tiesiog šaldikliuose.

„Paskutiniu metu labai daug randama partizanų laiškų, juos restauruotojai deda į šaldiklius ir laukia geresnių laikų“,– teigė R. Kraujelis.

Istorija – namų kompiuteryje

Gerai prižiūrėtoms bažnyčių knygoms, o tokių Panevėžio vyskupijoje buvo labai daug, išlikti padės šiuolaikiškesnės technologijos. R. Kraujelis pasidžiaugė, kad dar šiais metais suskaitmeninti Vilniaus ir Panevėžio regionų metrikų dokumentai bus lengvai prieinami bet kurio Lietuvos archyvo skaitykloje, taip pat ir Panevėžyje. Į ją atvykus, vietoje bus galima naršyti kiekvieną nuskenuotą smulkiausią įrašą.

Bet internete istorinė informacija pasirodys tik tada, kai bus surinkta visa. Tad 2021-ųjų pabaigoje ją galima bus tyrinėti net ir namuose.

„Pasaulis eina į priekį ir internetas, šiuolaikinės technologijos tampa neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Archyvai taip pat nepasilieka prie savo dulkėtų lentynų ir popierinių dokumentų – viskas paprastėja ir darosi lengviau prieinama“, – akcentuoja R. Kraujelis.

„Neapsakomas lenkas“

Savotiškus laiškus iš praeities sudėti į skaitmeninę erdvę archyvarams sunkiau, nei ją vėliau vieno mygtuko paspaudimu pasiekti vartotojams. Panevėžio vyskupijos bažnytines knygas puslapį po puslapio skenavo šeši tokiam darbui samdyti žmonės.

Kantriai plušėję pagalbininkai aikčiojo kas kartą, tarp bažnytinių senų knygų atradę netikėtų įdomybių. Tarp jų buvo pinigų, skolos raštelių, asmeninių laiškų, pasų, metrikų liudijimų, kai kurių bažnyčių brėžinių.

Į projekto pristatymą Panevėžyje susirinkusius svečius smagiai nuteikė Lietuvos genealogijos ir heraldikos komisijos nario Vytenio Bagdono radiniai. Giminės istorija jau daug metų besidomintis panevėžietis, vartydamas Krekenavos bazilikos knygas, aptiko itin išskirtinę kunigo pastabą apie parapijietį. Šalia žmogaus pavardės dvasininkas įrašė „neapsakomas lenkas“. Tuomet aplink Krekenavą gyveno nemažai šios tautos atstovų.

„Dėmesys genealogijai tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje itin auga. Atlikti tyrimai socialiniuose tinkluose rodo, kad tokios tendencijos ypač ryškiai šoktelėjo ir šiais metais“, – apie bažnytinių knygų reikšmę kalbėjęs panevėžietis.

Jis pats iš Subačiaus, Krekenavos ir kitų bažnyčių saugomų duomenų giminės šaknis atsekė iki pat 1702 m. Kai kuriuos duomenis vyrui padėjo atrasti genetinė genealogija, kuri, nors ir kontroversiškai vertinama, naudojama vis dažniau, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Patriotizmas – tai ne tik himnas ir vėliavos, tai ir mūsų istorija. O archyvų medžiaga, bažnytinės knygos ir kita istorinė medžiaga duoda labai daug: gali braižyti giminės medį, sekti paveldimas ligas, galiausiai tai labai įdomu ir išvaduoja nuo kasdienio streso. Praktika rodo, kad į senovines knygas įjunkęs, jų nebegali pamiršti net naktį“, – tvirtina V. Bagdonas.

Įdomūs faktai

Bažnyčia kunigus metrikų knygas pildyti įpareigojo 1563 m.

Pirmoji krikšto metrikų knyga pasaulyje rasta Krokuvoje, ji rašyta 1578 m.

Seniausia Lietuvoje aptikta bažnytinė knyga siekia 1599 m.

1710 m. Lietuvoje siautėjo maras, kuris nepalenkė ir kunigijos, tad tais metais metrikų rašymas daugelyje parapijų buvo ir nutrūkęs.

Komentarai

  • Žmonės turbūt nė tik neįvertina, bet nė nesuvokia, kiek kiekvienam mūsų bus reikšminga ir svarbu tiesiog internetesurasti savo giminės šaknis. Tai yraypatinga ir įspūdinga.

  • ten pilna klaidų

  • Aš esu iš to krašto. Jau labai seniai svajoju, kaip sužinoti apie savo kilmę. Nieko nežinau. Jei išgyvensiu man tikrai labai bus įdomu sužinoti,nors prieš mirtį iš kur kilę mano tėvai, seneliai, proseneliai. Dabar turiu visokių neatsakytų klausimų. Nuostabu! Atsiradus žmonėms, kurie tai kuria ,turime būti dėkingi.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų