-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šalies aukštosios mokyklos per pagrindinį priėmimą šiemet pakvietė studijuoti daugiau stojančiųjų negu pernai. Dalis studijų programų sulaukė didesnio susidomėjimo nei anksčiau, tačiau apie trys dešimtys programų minimalaus studijuojančiųjų skaičiaus taip ir nesurinko. Be studentų liko ir kai kurios Panevėžio aukštųjų siūlomos specialybės.
Panevėžio kolegija šiemet planuoja priimti apie 350.
„Nors šiais metais matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė apie 35 procentai šalies abiturientų, turime pasidžiaugti, kad studentų, priimtų į valstybės finansuojamas studijų vietas, skaičius išaugo apie 5 proc.“, – sako kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms dr. Jurgita Lieponienė.
Kolegijoje populiariausios išlieka ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, bendrosios praktikos slaugos studijų programos.
Šįmet įstaigai geriau sekėsi surinkti studentų grupes į inžinerijos mokslų studijų programas. J. Lieponienė pripažįsta, kad tam įtakos turėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skiriamos 200 eurų stipendijos bei verslo įmonių iniciatyvos, skatinančios jaunuolius rinktis inžinerijos studijas.
Visgi po pagrindinio priėmimo visose Panevėžio kolegijos siūlomose studijų programose liko laisvų vietų, tačiau kiek iš jų finansuojamos valstybės, J. Lieponienė teigė informacijos dar neturinti.
Būsimieji studentai nurašė Panevėžio kolegijos siūlomas odontologinės priežiūros studijas.
Į šios specialybės grupę įstaiga nesurinko net minimalaus studentų skaičiaus – bent dešimties žmonių.
Pasak J. Lieponienės, atliktas tyrimas rodė, kad tokių specialistų poreikis didelis, tačiau reikiamo norinčiųjų studijuoti skaičiaus taip ir neatsirado.
Pavaduotoja svarsto, kad galbūt pritrūko reklamos, besirenkantiesiems studijas pasirodė, kad programa panaši į burnos higienos.
„Gal stojantieji nematė didelio skirtumo tarp šių dviejų programų? Burnos higiena tiesiog nukonkuravo, nors programos – skirtingos“, – priežasčių ieško J. Lieponienė.
Panevėžio kolegija šįmet renka ir užsieniečių grupes. Jiems anglų kalba siūloma mokytis kineziterapijos, tarptautinio verslo ir informacinių sistemų kūrimo.
Ukrainiečiams šias studijas kolegija apmokėtų savomis lėšomis. Kiek į jas bus norinčiųjų, anot pavaduotojos, irgi dar nežinia.
Panevėžio kolegija, kaip daugelis kitų, studentus rinko stojantiesiems į mokamas vietas gerokai nuleidusi minimalaus balo kartelę. P. Židonio nuotr.
Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas šiemet vėl neturės pirmakursių bakalaurų.
KTU Studijų departamento direktorės Kristinos Ukvalbergienės teigimu, šiame fakultete priėmimas į abi bakalauro studijų programas – vadybą ir programuojamas automatikos sistemas – sustabdytas. Kad suformuotų grupę, fakultetui reikėjo surinkti mažiausiai 15 studentų. Tačiau ir tiek neatsirado, kad Panevėžys turėtų universitetines bakalauro studijas.
Panevėžio technologijų ir verslo fakultete toliau renkami būsimieji magistrai. Į Vadybos, Integruoto projektavimo ir statybos valdymo bei Valdymo technologijų studijų magistro programas jau priimti 28 studentai.
„Šiuo metu vyksta trečiasis priėmimo etapas į magistrantūros studijas, todėl rezultatai galimai keisis“, – sako K. Ukvalbergienė.
Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė prof. dr. Daiva Žostautienė dar praėjusią savaitę „Sekundei“ teigė, kad prašymų skaičius į bakalauro studijas Panevėžyje buvo panašus kaip ir pernai.
Ją nustebino, jog net per 70 proc. stojančiųjų netenkino net minimalių būsimiesiems bakalauro studentams keliamų reikalavimų. Kitaip tariant, jų balai buvo žemesni nei reikalaujama žemiausia kartelė 5,4.
Anksčiau neperžengusių žemiausios kartelės dalis sudarydavo iki 50 proc. stojančiųjų.
Tokia tendencija, pasak dekanės, labai liūdna.
„Ar jaunų žmonių lūkesčiai per dideli, ar į reikalavimus neįsiskaitė, ar dėl matematikos egzamino krito. Gali būti aibė priežasčių, kodėl taip nutiko“, – svarstė D. Žostautienė.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (toliau – LAMA BPO)
vyresniosios konsultantės Odetos Kardauskės teigimu, šiemet per pagrindinį priėmimą aukštosios mokyklos pakvietė 400 daugiau norinčiųjų studijuoti – per 20,5 tūkst.
Stojusiųjų į universitetus skaičius nepakito, tačiau daugiau pakviesta studijuoti į kolegijas.
„Greičiausiai įtakos turėjo tai, kad į mokamas studijų vietas nemaža dalis kolegijų nuleido mažiausiojo stojamojo balo kartelę. Dėl to galintiems mokėti už studijas atsirado galimybė stoti į kolegijas net ir su mažesniu balu, negu reikalauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, – sako O. Kardauskė.
Minimalus balas kolegijoms yra 4,3. Iš šalies 17 kolegijų jį sumažino net trylika.
Panevėžio kolegija, pasak O. Kardauskės, stojantiems į mokamas studijas taip pat nuleido kartelę iki vos 2 balų.
Jos teigimu, pastebima, kad šiemet šalies stojantieji gausiau rinkosi ugdymo mokslų studijas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija.
O. Kardauskė svarsto, kad įtakos greičiausiai turėjo ministerijos mokamos 300 eurų stipendijos geriausiems, įstojusiems į valstybės finansuojamas vietas. Visgi jas gaus ne visi. Stipendijos skirtos prioritetinėms pedagogikos specializacijoms.
„Šiemet daugiausia iš tų prioritetinių pakviesta į specialiosios pedagogikos studijas – net trečdaliu daugiau nei pernai. Gausiau rinkosi pradinį ugdymą ir lietuvių kalbos pedagogiką“, – pasakoja LAMA BPO vyresnioji konsultantė.
Šiemet net 10 procentų daugiau stojo ir į informatikos mokslų studijas.
Didžiausi konkursai universitetuose stebėti į odontologijos, reabilitacijos, medicinos, o kolegijose – burnos priežiūros ir kosmetologijos studijas. Į šių studijų programų vietas pateko tikrai ne visi stojantieji.
Pasak O. Kardauskės, panašiai tiek pat studijų programų studentų nesurinko ir pernai.
„Šiais metais nerentabilių programų buvo per trisdešimt“, – sako LAMA BPO atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, jog tos pačios programos, būsimųjų studentų nurašytos regionų kolegijose, buvo gana populiarios didmiesčiuose.
Pavyzdžiui, reabilitacijos programa mažesnėse regioninėse kolegijose uždaryta dėl per mažo stojančiųjų skaičiaus, o Vilniaus ir Kauno kolegijose pateko net į populiariausiųjų penketuką.
Panevėžio kolegijoje odontologinės priežiūros studijos nesurinko nė minimalios studentų grupės, tačiau šalies kolegijose į burnos priežiūros studijų programas šiais metais buvo pati didžiausia konkurencija.
„Išėjo taip, kad burnos priežiūros studijų valstybės krepšelius stojantieji nusinešė į Vilniaus ir Kauno kolegijas. Mažesnėms kolegijoms nebeliko lėšų mažiausiam stojančiųjų skaičiui patenkinti. Tiesiog regione nebuvo tiek daug su gerais balais stojančiųjų“, – pastebi O. Kardauskė.
O be bakalaurų vėl likusiam KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete, O. Kardauskės manymu, susiklostė tokia situacija, kad didelės dalies stojančiųjų brandos atestato įvertinimai buvo nepakankami ir jų konkursinis balas mažas.
Be to, ne visi stojantieji tenkina numatytus reikalavimus, kai valstybės finansuojamai vietai gauti reikia išlaikyti tris brandos egzaminus – matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros ir pasirinkto dalyko.
