-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio kolegijos likimas taip pat pakibęs ant plauko, tačiau didžiausia regione aukštojo mokslo įstaiga tokiems pokyčiams nenusiteikusi.
Jos direktorius norėtų šios pertvarkos girnose išlaikyti įstaigos savarankiškumą.
Valstybinių kolegijų pertvarkos planas numato, kad iki 2029 metų kolegijos privalėtų turėti bent 1 200 studentų.
Šiuo metu dvylikoje valstybinių kolegijų mokosi nuo 500 iki daugiau kaip 6 000 studentų. Panevėžio kolegija balansuoja ties plonyte išlikimo riba – kasmet šioje aukštojoje mokykloje mokosi apie 1 300 studentų.
Kolegijos privalo iki gegužės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikti strateginius savo pertvarkos planus.
Panevėžio kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas mato dvi išeitis – arba dalyvauti kolegijų tinklo reorganizacijoje, arba ne.
„Panevėžio kolegija, pasitarusi su kolegijos taryba, verslo bei socialiniais partneriais, nusprendė likti savarankiška aukštojo mokslo institucija, todėl pertvarkos plano ministerijai neteiksime. O kokia bus ministerijos pozicija, negaliu atsakyti. Savo planų jie neskelbia, o gal jų ir neturi. Kai turės visų kolegijų siūlymus, gal tuomet tuos planus ir dėliosis“, – pareiškė G. Sargūnas.
Anot jo, pertvarka paveiks tas kolegijas, kurios jau dabar nesurenka minimalaus – 1 200 studentų – skaičiaus: Marijampolės, Alytaus bei kitos didesnių miestų mažosios kolegijos.
Šios, norėdamos išlikti, bus priverstos jungtis su kitomis arba tapti didžiųjų mokslo įstaigų padaliniais. G. Sargūnas prasitaria, kad ir Panevėžio kolegija svarstė jungimosi variantus tiek su kitomis kolegijomis, tiek su universitetais, tačiau nė vienas netenkino.
„Universitetai turi išsikėlę tikslus gerinti savo rezultatus kviečiantis studentus iš užsienio. Kolegijos jų nelabai domina. O kolegijos neturi konkretaus plano, kaip reformą geriau išgyventi. Geriausia, kad mes patys galėtume išsigryninti savo kryptis ir stiprėti, atliepti mūsų regiono darbo rinką ir paruošti reikiamus specialistus“, – aiškino G. Sargūnas.
„Panevėžio kolegija, pasitarusi su kolegijos taryba, verslo bei socialiniais partneriais, nusprendė likti savarankiška aukštojo mokslo institucija, todėl pertvarkos plano ministerijai neteiksime. O kokia bus ministerijos pozicija, negaliu atsakyti. Savo planų jie negarsina, o gal jų ir neturi.“
G. Sargūnas
Kolegijos direktorius ramina, kad pertvarka neturėtų paliesti nei pačių studentų, nei studijas joje dar tik planuojančiųjų.
Įstaiga nenusiteikusi keisti savo krypčių. Kaip ir iki šiol, siūlys studijuoti socialinius, inžinerinius, IT bei sveikatos mokslus.
Tiesa, G. Sargūnas sutinka, kad studentų gali mažėti.
Tokį smūgį, direktoriaus nuomone, gali suduoti nauja, nuo kitų metų įsigaliosianti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka.
Pagal Mokslo ir studijų įstatymo pataisas nuo kitų metų į aukštąsias mokyklas – ir universitetus, ir kolegijas – stoti galės tik išlaikiusieji tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos, matematikos ir vieną pasirenkamą.
Nors Panevėžio kolegija kol kas atitinka minimalius reikalavimus, kad išliktų savarankiška, ministerija turi abejonių, ar pasikeitus priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkai ši mokslo įstaiga surinks minimalų studentų skaičių. P. ŽIDONIO nuotr.
Be to, kyla ir kartelė – kolegijos negalėtų priimti abiturientų, nepasiekusių minimalaus keturių ir trijų dešimtųjų stojamojo balo.
O tai reiškia, kad daliai abiturientų bus užkirstas kelias mokytis aukštosiose mokyklose, net jeigu jie ir sutiktų mokėti už studijas.
„Iššūkių bus. Bet kiek bus mažiau stojančiųjų, kol kas labai sunku prognozuoti. Bendrajame ugdyme taip pat vyksta dideli pokyčiai – kuriamos tūkstantmečio mokyklos, STEAM centrai, diegiamos kitos priemonės. Tai turėtų duoti efektą, gal ir ne iš karto, bet tikrai turėtų būti rezultatas“, – vilties Panevėžio kolegijai išsilaikyti nepraranda direktorius.
Jau nuo kitų metų abiturientams prasidės tarpiniai atsiskaitymai.
Šalies švietimo strategai motyvuoja, kad gimnazistai, matydami savo rezultatus, galbūt dažniau rinksis profesinį kelią.
G. Sargūnas irgi sutinka, kad pasikeitus priėmimo tvarkai įstoti į kolegiją bus sunkiau.
„Reikia, kad gerėtų bendrojo ugdymo lygis, ypač regionuose, kur yra problemų su tiksliaisiais mokslais: matematika, fizika, chemija. Moksleiviai, nesurinkę minimalių balų, rinksis profesinį kelią. O tuomet galės rinktis kolegijos trumpąją studijų programą ir tik tuomet studijuoti profesinį bakalaurą“, – numato G. Sargūnas.
Jis įsitikinęs, jog regione veikiančioms kolegijoms reikia išsaugoti savo autonomiškumą, kad galėtų atliepti būtent to krašto tiek verslo, tiek pramonės ir darbo rinkos lūkesčius.
„Ypač šiuo metu trūksta IT specialistų, mechatronikų, elektrotechnikos inžinierių. Dedame pastangas tam, kad kuo daugiau šių trūkstamų specialistų paruoštume. Dirbame su verslu, žinome, ko reikia mūsų regiono verslui ir darbo rinkai“, – tvirtino G. Sargūnas.
Pati ministerija Panevėžio kolegijai tokios optimistinės ateities, regis, nebuvo linkusi piešti, nors sutinka, kad regionuose esančias aukštąsias mokyklas būtina išsaugoti ir stiprinti.
Dar sausio pabaigoje švietimo, mokslo ir sporto viceministras, švietimo ekspertas Gintautas Jakštas teigė, kad Lietuva gali pasigirti itin dideliu skaičiumi žmonių, turinčių aukštojo mokslo diplomus, tačiau šalis stokoja gerų specialistų.
Jo nuomone, tas pats pasakytina ir apie Panevėžio kolegijos absolventus.
„Aukštoji mokykla nuo profesinės skiriasi tuo, kad joje, be akademinės, vykdoma ir mokslinė veikla, dirba ar bent privalėtų dirbti kuo daugiau mokslo laipsnius turinčių specialistų. Panevėžio kolegijoje mokslinė veikla bemaž nevyksta, specialistų mokslinis potencialas taip pat menkas“, – maždaug prieš porą mėnesių kalbėjo šiuo metu atostogaujantis G. Jakštas.
Nuo kitų mokslo metų didėjant stojimo balui į visas šalies aukštąsias mokyklas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neslėpė turinti abejonių, ar Panevėžio kolegijai ateityje pavyks išlaikyti reikiamą studentų skaičių, nors pati įstaiga viliasi jį viršyti.
Panevėžio kolegijos – savarankiškos aukštosios neuniversitetinės mokyklos išsaugojimas yra ne tik Panevėžio, bet kur kas platesnis – regioninės svarbos klausimas.
Kaip Panevėžio regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas, ne kartą akcentavau, kad aukštosios mokyklos išsaugojimas yra regiono socialinio bei ekonominio augimo ir plėtros garantas.
Todėl negana įvairiais politikos formatais ir lygiais Vyriausybę nuolat įtikinėti, kaip Lietuvai svarbu regionai ir regioninė politika.
Laikas deklaracijoms suteikti turinį.
Nepaprastai svarbu, kad būtų pereinama prie veiksmų.
Aukštosios mokyklos išsaugojimas galėtų būti vienas tų žingsnių, kuris patvirtintų regioninės politikos realų įgyvendinimą.
