-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2021 m. trečiąjį ketvirtį sostinės regione buvo 1 769,3 eurų ir, palyginti su 2021 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,5 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 464,5 eurų ir per ketvirtį išaugo 2,5 proc.
Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2021 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 304,8 eurų ir per ketvirtį sumažėjo 10 eurų. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį išaugo visose apskrityse – nuo 0,8 proc. Tauragės iki 3,4 proc. Panevėžio. Didžiausią – 1 769,3 eurų – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 257 eurų – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse nuo 0,7 iki 3 proc. Atlyginimai pagal regionus© Statistikos departamento nuotr. Darbo užmokesčio pokyčiams 2021 m. trečiąjį ketvirtį įtakos turėjo sustabdytos veiklos dėl COVID-19 infekcijos atnaujinimas, didesnis darbo dienų skaičius, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus (2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. trečiuoju ketvirčiu) padidėjo visose apskrityse, labiausiai – 11,8 proc. – Kauno apskrityje. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus augo nuo 6,5 iki 10,3 proc. Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sparčiau augo Sostinės regione (10,3 proc.), Vidurio ir vakarų Lietuvos regione padidėjo 9,3 proc. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 6 iki 10,8 proc. Kaip nurodo Statistikos departamentas, darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2021 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys. Nagrinėjant darbo užmokesčio pokyčius atskirose savivaldybėse, Statistikos departamentas praneša, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo 54 savivaldybėse – nuo 0,1 (Neringos ir Pagėgių) iki 6,6 proc. (Druskininkų). Ignalinos rajone vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis nepakito. Kazlų Rūdos, Mažeikių rajono, Šilalės rajono, Akmenės rajono ir Rietavo savivaldybėse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo atitinkamai 0,2, 0,4, 1,5, 1,7 ir 3,3 proc.
Didžiausią bruto darbo užmokestį – 1 821,5 eurų – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 223,4 eurų viršijo šalies vidurkį.
Mažiausiai – 1 080,7 eurų – uždirbo Zarasų rajono savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 740,8 eurų mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybės. Per metus (2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. trečiuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 2,9 iki 18,1 proc. Vidutinis darbuotojų skaičius išaugo daugelyje savivaldybių Vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį išaugo aštuoniose apskrityse – nuo 0,1 Alytaus ir Marijampolės iki 1,7 proc. Klaipėdos. Šiaulių ir Utenos apskrityse sumažėjo atitinkamai 0,1 ir 1,1 proc.
Per metus (2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. trečiuoju ketvirčiu) vidutinis darbuotojų skaičius išaugo visose apskrityse nuo 1,8 (Alytaus) iki 4 proc. (Vilniaus ir Kauno), išskyrus Utenos apskritį, kurioje 0,3 proc. sumažėjo.. Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo po 0,6 proc. Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo: Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 3,1, Sostinės regione – 4 proc. Per ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius išaugo 43 savivaldybėse nuo 0,1 (Akmenės ir Jonavos rajonų) iki 19,2 proc. (Neringos). Likusiose 15 savivaldybių vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,1 iki 2,6 proc. Kazlų Rūdos ir Šiaulių rajono savivaldybėse vidutinis darbuotojų skaičius nepakito. Per metus vidutinis darbuotojų skaičius išaugo daugelyje (48) savivaldybių nuo 0,2 (Rietavo) iki 16,9 proc. (Birštono). Likusiose 9 savivaldybėse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,3 iki 5 proc., trijose – nepakito.
