Penkiolikos institucijų – verslo, švietimo, savivaldos ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai sudėjo parašus po sutartimi bendradarbiauti Aukštaitijos sostinę paverčiant robotikos miestu. V. Bulaičio nuotr.

Panevėžio ambicija: tapti robotų miestu

Panevėžio ambicija: tapti robotų miestu

 

Paklaustas, su kuo galėtų būti siejamas Panevėžys, gatvėje sutiktas praeivis robotus paminėtų turbūt paskutinėje vietoje po išvardytų šimto kitų dalykų.

Visgi Aukštaitijos sostinė, per pastaruosius metus gerokai nukraujavusi dėl emigracijos, išsikėlė ambicingą siekį – atgimti tapus vienu stipriausių Šiaurės rytų Europos regiono robotikos centru. Penkiolikos institucijų – verslo, švietimo, savivaldos ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai sudėjo parašus po sutartimi bendradarbiauti Aukštaitijos sostinę paverčiant robotikos miestu.

„Panevėžys nuo seno garsėja kaip pramonės miestas. Esame ant 4-osios pramonės revoliucijos slenksčio, prognozuojami greiti pokyčiai ir svarbu jiems pasirengti“, – teigia Panevėžio vicemeras Aleksas Varna.

Sutartį pasirašiusieji įsipareigojo sukurti konkretų planą, ką miestas turės padaryti, kad išvystytų robotikos sritį.

Ir gali būti, kad Aukštaitijos sostinės jaunimas netrukus masiškai rinksis studijuoti programavimą, inžineriją, robotiką, o miesto pramonės įmonėse darbo jėgos stygių kompensuos prie staklių ir linijų dirbantys robotai.

Pasak J. Katkaus, esminis veiksnys, skatinantis pramonę pereiti prie darbo vietų robotizavimo – didelis darbo jėgos trūkumas.

Lygiuojasi į danus

Panevėžys sau pavyzdžiu laiko Odensės miestą Danijoje. Dėl pasaulinės finansų krizės 2008–2009 m. užsidarius didžiulių krovininių laivų statyklai, keli tūkstančiai Odensės gyventojų liko bedarbiais. Kritiniu momentu miestas, suvienijęs verslo, švietimo ir savivaldos jėgas, išnaudojo galimybę pasukti nauja kryptimi ir tapo pavyzdžiu, kaip naujosios aukštosios technologijos kuria pramonės ateitį. Šiuo metu Odensėje tiesiogiai ir netiesiogiai su robotikos sektoriumi susijusiose įmonėse dirba tūkstančiai žmonių. Miestas didžiuojasi ekonominiu pramonės augimu, o apie Odensę Europoje kalbama būtent dėl jos proveržio robotikos srityje.

Ar 2006-aisiais bankrutavus kineskopų gigantei „Ekrano“ gamyklai pramonės krizę išgyvenęs Panevėžys, kuriam dėl itin sparčios emigracijos prognozuojama vos 83 tūkst. gyventojų 2022–aisiais, gali būti pajėgus pakartoti Odensės sėkmės istoriją?

Panevėžio vadovai tuo neabejoja.

Naujai strateginei krypčiai ketinama pritaikyti Panevėžio mechatronikos centro bei Panevėžio mokslo ir technologijų parko veiklas, kurti ir diegti tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo robotikos programas, stiprinti partnerystę su Europos robotikos centrais.

Kol kas pažintį su šiuolaikinėmis technologijomis Panevėžys pradėjo vaikų darželiuose ir progimnazijose. 22-ose miesto švietimo įstaigose jau veikia robotikos ir mechatronikos užsiėmimų grupės. Pasak A. Varnos, dar dvi miesto progimnazijos ir viena gimnazija rengiasi koncentruotis į technologinės krypties ugdymą. Vicemero teigimu, miesto vizija – robotikos universitetinės studijos Panevėžyje, kad čia parengti specialistai pridėtinę vertę kurtų miesto pramonės įmonėse, ieškodami verslui reikalingų sprendimų.

Laisvą vietą užims robotai

Vienos iš 15-iolikos bendradarbiavimo kuriant robotikos miesto strategiją pasirašiusių šalių – Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Visvaldas Matkevičius pripažįsta, kad ambicingam tikslui pasiekti reikalingos nemenkos investicijos.

„Vien iš savireklamos, kaip mes tapsime robotikos centru, miestas toks nepasidarys. Į tai reikia investuoti ir tikrai didelius pinigus. Vien verslas to neištemps. Tam reiks ir Europos Sąjungos, valstybės bei Savivaldybės lėšų“, – teigia V. Matkevičius.

Anot apskrities verslininkus vienijančios įstaigos vadovo, darbo vietų pramonės įmonėse robotizavimas iš dalies išspręstų šiandienos verslui vis didesniu iššūkiu tampantį darbo jėgos deficito problemą.

„Kai kuriais atvejais verslo, politikų ir savivaldos nuomonės susikerta, nes jie šneka apie užimtumą ir darbo vietų kūrimą, o verslas – apie darbo vietų mažinimą jas robotizuojant. Konfliktas tarp verslo ir politikos užprogramuotas. Bet įvertinus, kad Lietuvoje, taip pat Panevėžyje, jau trūksta darbo jėgos ir įmonės priverstos įsivežti darbininkų iš užsienio, darbo vietų robotizavimas būtų išeitis“, – mano V. Matkevičius.

Atspirtis – pramonės poreikiai

Ketvirtoji pramonės revoliucija, reiškianti totalinį pramonės kompiuterizavimą, žengia į Lietuvą. Nors Panevėžys, Robotikos asociacijos nario Justino Katkaus teigimu, kol kas yra priešaky, tačiau tai negarantuoja, kad robotikos specializacija koncentruosis būtent čia.

„Robotika Lietuvoje irgi darosi madinga ir svarbi tema. Svarbu Panevėžiui susikaupti ir tos krypties laikytis. Kol kas jis turi visus pranašumus būti priekyje, bet dėl to reikia sistemingai dirbti. Kiti miestai lygiai taip pat sieks tapti robotikos centrais, ypač Kaunas norės šitame žaidime dalyvauti“, – įžvelgia J. Katkus.

Pasak jo, kur koncentruosis naujosios technologijos, lemia ne geografinė vieta. Nesvarbu, Diuseldorfas, Panevėžys ar Niujorkas – esminis veiksnys juose veikianti pramonė, kuri įvertintų, kiek jai svarbi robotizacija.

„Panevėžyje turi tvirtą pramonę – gerą ašį, aplink kurią būtų galima pradėti kurti miestą su robotikos kryptimi. Tai ne vienerių metų darbas. Jis turėtų prasidėti nuo verslo ir pramonės poreikio, o jam patenkinti reikia išugdyti kvalifikuotus specialistus, kurti robotizacijos projektus“, – sako J. Katkus.

Kaip sparčiai robotai ateis į šalies ir Panevėžio pramonės įmones, nulems tai, per kiek laiko atsipirks robotizuota darbo vieta. Kol kas Lietuvoje žmones galinčių pakeisti technologijų atsiperkamumo laikas ekonomiškai nenaudingas. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Anot jo, neatsitiktinai ketvirtosios pramonės revoliucijos didžiausiais „revoliucionieriais“ laikomi vokiečiai ir vienintelė Vokietija iš Europos Sąjungos šalių pagal robotizacijos lygį patenka į pasaulio valstybių penketuką.

„Vokietija turi vieną didžiausių kozirių – automobilių pramonę. Šis sektorius automatizuojamas, kiek tik įmanoma“, – teigia J. Katkus.

Visgi net lyderiaujančioje Vokietijoje 10 tūkst. žmonių kol kas tenka vos 400 robotų. Europos vidurkis tesiekia 60 robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų.

Įdomu, koks robotų ir darbuotojų santykius Lietuvos gamyklose?

„Lietuvoje turime preliminarius skaičiavimus, bet nenorėčiau jais spekuliuoti“, – pripažįsta Lietuvos robotikos asociacijos atstovas.

Žmonių nepakeis

Pasak J. Katkaus, esminis veiksnys, skatinantis pramonę pereiti prie darbo vietų robotizavimo – didelis darbo jėgos sumažėjimas. Ir tai būdinga ne tik IT sektoriui, kaip populiariai kalbama pastaruosius penketą metų. Pramonės įmonėse trūksta jau ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir nekvalifikuotų darbuotojų.

„Darbo vietos robotizuojamos dėl to, kad nebėra kam dirbti. Nebeužtenka žmonių atlikti elementarų pigų fizinį darbą. Žmonės stumiami darbo grandinėje į viršų atlikti brangesnes ir protingesnes operacijas, kurioms reikalingos ne tik rankos, bet dar ir smegenys“, – sako J. Katkus.

Anot jo, nuogąstauti, kad prie staklių gamyklose žmones ilgainiui pakeis robotai, būtų neprotinga. J. Katkaus teigimu, robotų, gebančių atlikti daug operacijų – panešti, padėti, pasukt, prisiūti, prisegti, pakelti nėra ir, anot jo, vargu ar atsiras dar bent dvidešimt metų. Priežastis daugiau nei elementari: sukurti tokį universalų robotą tiesiog per brangiai kainuotų. Taigi, anot jo, pramonės įmonėse žmogus dar ilgą laiką bus nepakeičiamas.

Atsipirkimo laikas trumpėja

Kaip sparčiai robotai ateis į Lietuvos pramonės įmones, lems elementarūs skaičiavimai. Verslo formulė paprasta: kaip kuo mažesnėmis sąnaudomis pagaminti produktą ar suteikti paslaugą. Taigi jis visada ieškos būdų, kaip atlikti darbą efektyviau, kad daugiau naudos liktų įmonei.

„Jei verslas mato papildomos darbo jėgos poreikį, jis bus linkęs investuoti į darbo vietų robotizavimą. Verslas visada pajėgus investuoti į naujoves, jis tik skaičiuoja, per kiek laiko tai atsipirks“, – teigia J. Katkus.

Visgi jis pripažįsta: tokių investicijų atsiperkamumas tiesiogiai priklauso nuo darbo jėgos apmokestinimo.

Pavyzdžiui, Danijoje, kur darbo valanda penkis kartus brangesnė nei Lietuvoje, robotizuota darbo vieta įmonei atsiperka per pusę metų.

„Lietuvoje toks pat robotas atsipirktų maždaug per dvejus metus“, – įvertino J. Katkus.

Visgi, anot jo, ir Lietuvoje yra atvejų, kai gamykloje „įdarbintas“ robotas įmonei atsiperka per metus.

Per pastarąjį dešimtmetį robotizuotos darbo vietos atsiperkamumas, pasak Robotikos asociacijos atstovo, gerokai sutrumpėjęs: 2007–2008 m. robotų atsipirkimas siekė apie 10 metų.

„Artėjame prie taško, kai robotizuota darbo vieta atsipirks per pusmetį. Brangiau apmokamose šalyse ta vieta jau pasiekta ir dar pigiau ji niekada nekainuos“, – tvirtina J. Katkus.

Darbo vietų robotizavimo srityje Lietuvos pramonė, anot jo, stovi dar tik ant pirmosios laiptų pakopos. Visgi, asociacijos atstovo nuomone, ateitis priklauso įmonėms, sugebėjusioms koja kojon žengti su technologijomis.

„Jei konkurentai, investavę penkerius metus, susipirko robotus, vienu metu jie pradės gaminti daugiau, greičiau ir gal net kokybiškiau. Nejaučiantieji technologinės grėsmės, manau, yra naivūs“, – įsitikinęs J. Katkus.

Brangios technologijos

Lietuvos robotikos sektoriaus atstovo teiginius apie spartų robotų atsiperkamumą griauna pramonės įmonių konkretūs sąnaudų skaičiavimai.

Norvegų kapitalo įmonės „Adax“ Panevėžyje generalinio direktoriaus Aurimo Lukoševičiaus teigimu, šiuo metu bendrovė skaičiuoja, kokios reikalingos investicijos robotizuoti vieną kitą darbo vietą.

„Visgi su mūsų lietuviškais atlyginimais roboto atsipirkimo laikas pernelyg ilgas“, – konstatuoja A. Lukoševičius.

Anot jo, robotizuoti vieną darbo vietą atsisakant kelių nekvalifikuotų darbininkų atsieitų nuo 300 tūkst. Eur. Tokia darbo vieta atsipirktų per daug metų, tačiau žmogiškojo faktoriaus iš gamybos grandinės visiškai eliminuoti irgi neįmanoma – robotui dar reikalinga priežiūra.

„Ieškome paprastesnių sprendimų“, – teigia A. Lukoševičius.

Įmonės vadovas sutinka, kad robotizuota darbo vieta galėtų atsipirkti ir per porą metų, tačiau, anot jo, tas būtų įmanoma, jei vienas robotas pakeistų vienu metu labai daug darbuotojų.

Pramonės įmones apie darbo vietų robotizavimą verčiantis mąstyti darbo jėgos stygius, pasak A. Lukoševičiaus, jo vadovaujamai gamyklai nėra aktualus. „Adax“ įmonė darbu aprūpinusi 229 panevėžiečius.

„Darbuotojų mums niekada netrūko ir netrūksta. Mes jų turime netgi perteklių“, – tvirtina A. Lukoševičius.

Komentarai

  • Puiku, kad formuojama gyvo miesto vizija ir kryptingai dirbama.
    Sėkmės !

  • Pradžioje buvo žodis. Norisi tikėti, kad jis virs kūnu. Didžiausia bėda ta, kad lietuviai ne danai, o Odensė ne Panevėžys. Per menki Lietuvos masteliai, kad pajėgtų robotikoj konkuruot su Europa, o ką kalbėt apie Pnvz.

  • Truksta darbininku? Mokekit zmoniskas algas, netruks. Cia verslininkams, kurie vis dejuoja, kaip jiems blogai. Bet, visgi, gera matyti kaip jauni zmones nori kurti ir likti Lietuvoje. Panevezys atsinaujina.

  • Super. Pagaliau mūsų miestas turi ambiciją ir siekia rezultato, o ne sukasi bevertėse intrigose.

  • Jei robotai padės žmogui dirbti ir uždirbti daugiau,liuks,bet greičiausiai darbdaviai atleidinės žmones juos pakeisdami nepavargstančiais robotais.

  • Gera idėja, sėkmės!

Rodyti visus komentarus (6)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų