-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tarnybos Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „Hana LT“ direktorius A. Nersesianas 2014-2016 metais klastojo pirminius apskaitos dokumentus, fiksuodamas realiai neįvykusias ūkines operacijas. Vėliau neteisingi duomenys buvo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Tyrimo duomenimis, 2014 metų rudenį buvo sudaryta fiktyvi pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. Nersesiano bendrovė iš Estijos piliečio vadovaujamos Vilniaus bendrovės tariamai įsigijo kompiuterinės įrangos už beveik 2,5 mln. eurų. Vėliau ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai rado ir pasirašytą analogišką šios sutarties kopiją, kurioje įrašyta dar didesnė šių prekių kaina – 7 mln. eurų.
2015 metais surašyta fiktyvi šios kompiuterinės įrangos pardavimo vienai Suomijos įmonei sutartis. Prekės neva buvo išvežtos į sandėlį Lenkijoje, o po daugiau nei pusmečio parvežtos į Lietuvą ir vėl užpajamuotos A. Nersesiano vadovaujamos bendrovės apskaitoje. Vėliau ši įranga tariamai buvo parduota Estijoje registruotai įmonei, iš kurios ją buvę pirkę Vilniaus bendrovės atstovai.
Ikiteisminį tyrimą atlikę FNTT pareigūnai nustatė, kad dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei neteisingų duomenų pateikimo mokesčių inspekcijai A. Nersesiano vadovaujama bendrovė išvengė prievolės sumokėti beveik 390 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, kurį turėjo sumokėti už kitus savo sandorius.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro A. Amparavičiaus, A. Nersesiano vadovaujamos bendrovės veikla pareigūnams sukėlė įtarimų, kai iki šiol kompiuterine įranga neprekiavusi įmonė netikėtai jos įsigijo už kelis milijonus eurų. „Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys, kad painios pirkimo-pardavimo sutartys galėjo būti sudaromos fiktyviai, siekiant išvengti mokestinių prievolių“, – sakė prokuroras.
Panevėžio apylinkės teismas gegužės 16 dieną A. Nersesianą pripažino kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo bei neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo. Subendrinus jam skirtas bausmes, skirta galutinė 65 MGL (2 tūkst. 447 eurų) dydžio bauda. Civilinės ieškovės – Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kaltinamajam pareikštą civilinį ieškinį teismas nusprendė tenkinti, priteisiant iš A. Nersesiano 389 tūkst. 769 Eur Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.
