Asmeninio albumo nuotr.

Panevėžietis pasaulyje „kalba“ brėžiniais

Panevėžietis pasaulyje „kalba“ brėžiniais

Įveiklinti kūrybiškumą ir, atrodytų, neįmanoma padaryti įmanomu – tokie iššūkiai Edgarą Aleliūną pastūmėjo link statybų inžinerijos. Panevėžietis įrodė, kad šioje srityje jo gabumai gali kurti ateities miestus. Edgaras darbuojasi prie technologiniais ir aplinkosauginiais sprendimais pirmaujančių pastatų konstravimo Dubajuje.

Turbūt viena iš įsimintiniausių filmo „Neįmanoma misija“ scenų – aktoriaus Tomo Kruzo savižudiškas kopimas aukščiausio pasaulio pastato siena. Žinoma, filme aktoriaus saugumas buvo užtikrintas visomis įmanomomis priemonėmis, kurių žiūrovai tikrai neišvydo. Tačiau kai kas šiuose kadruose yra visiškai tikra ir nesurežisuota – tai aukščiausias pasaulio pastatas Burdž Chalifa.

Burdž Chalifa – aukščiausias dangoraižis pasaulyje, pastatytas Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. 163 aukštų pastatas, kurį statant buvo išlieta 330 tūkst. kubinių metrų betono ir panaudota 31,4 tūkst. tonų plieno, yra matomas net už 100 kilometrų.

„Jį suprojektavę inžinieriai susidūrė su ne mažesniais iššūkiais nei filmo kūrėjai“, – šypsosi Dubajuje dirbantis statybos inžinierius panevėžietis Edgaras Aleliūnas.

Edgaras pasakoja, jog statant Burdž Chalifa inžinieriai turėjo suprojektuoti pamatus, galinčius atlaikyti net 400 tūkst. tonų apkrovas silpname smėlio grunte, atrasti inžinerinį ir architektūrinį sprendimą pastatui, kuriame vienu metu būna apie 35 tūkst. žmonių, įvertinti regiono, kuriame didelė audrų ir žemės drebėjimų tikimybė, specifiką. Ir tai – tik maža dalis kasdienių sprendimų, su kuriais susiduria statybos inžinieriai.

Kūrybos ir tikslumo dermė

Paklaustas, kokiose specialybėse ypač reikalingas kūrybingumas, turbūt retas paminėtų inžinierių. Dažniau su šia profesija siejami sudėtingi matematiniai skaičiavimai, įmantrios lentelės ir schemos. Tačiau E. Aleliūnas neigia šį mitą. Anot jo, konstravimo procesas reikalauja labai daug kūrybos – dažnai būtent inžinieriui tenka genialią mintį paversti kūnu.

Jei kada keliaudami užsuksite į Dubajų ir stovėsite priešais įspūdingą viešbutį „Burdž al Arabo“ ar penkiasdešimt dviejų aukštų milžiną „Jumeirah Emirates Towers“, prisiminkite, jog už prabangą, patogumą ir komfortą galite būti dėkingi būtent panevėžiečiui inžinieriui.

Viešbučiai, restoranai, užkandinės, „Rolls Royce“ „BMW“ „Macys“ biurai – šio specialisto rankos prisilietė prie daugybės pastatų visame pasaulyje.

Panevėžiečio E. Aleliūno pasirinkta tyrimų sritis yra susijusi su atsinaujinančia energetika, pažangiais pastatais.

„Man labiausiai patinka, kad tai, ką statybų inžinieriai daro – ir moksliniuose tyrimuose, ir profesinėje veikloje, – yra apčiuopiama. Tarp pastatytų statinių mes tikrąja to žodžio prasme gyvename“, – sako E. Aleliūnas.

Statybos inžinerija Edgarą tuo ir žavi, kad yra susijusi su realių daiktų kūrimu. Gyvename pasaulyje, kurį sukūrė statybos inžinieriai: gatvės, tiltai, keliai, statiniai – visa tai yra jų darbas.

„Niujorke, Čikagoje, Miunchene, Dubajuje – bet kuriame dideliame mieste mane apima geras vidinis jausmas, kad visi pastatai ir miestų infrastruktūra tarnauja žmogui kiekvieną dieną, o mokslas šioje srityje yra pritaikomas praktiškai“, – sako E. Aleliūnas.

Edgarui teko stažuotis JAV ir Švedijoje, jis turėjo statybų sutartais Nyderlanduose, Škotijoje, Vokietijoje. Ypač didelių skirtumų tarp inžinierių skirtingose šalyse jis sako nepastebėjęs.

„Projektavimo principai, naudojama programinė įranga labai panaši. Žinoma, viename regione orientuojamasi į aukštybinius pastatus, kitame – į požeminius statinius, tunelius, tačiau inžinieriai kalba viena kalba – brėžiniais“, – sako E. Aleliūnas.

Draugiški aplinkai pastatai

Šiandien statybos inžinieriams, kaip ir visai žmonijai, tenka didžiulis iššūkis, kaip sumažinti anglies dioksido išmetimus. Pasak Edgaro, beveik 40 proc. viso pasaulio anglies dioksido išmetimų susiję būtent su pastatais.
„Kaip sumažinti energijos sąnaudas, kaip padaryti, kad pastatai būtų draugiški aplinkai ir kartu užtikrintų komfortiškas gyvenimo ir darbo juose sąlygas? Tai dabarties ir ateities statybos mokslininkų, statybos inžinierių, technologų ir architektų rūpestis ir socialinė atsakomybė“, – sako E. Aleliūnas.

Anot jo, statybų inžinieriai jau dabar neša žinią, kad galima gyventi švaresnėje, saugesnėje ir sveikesnėje aplinkoje.

„Trumpai tariant, tai gražus ir nesavanaudiškas bendras tikslas dėl kitų“, – šypteli Edgaras.

Darbas – ne sėsliems

E. Aleliūnas teigia, jog statybos inžinieriaus įvaizdis – pilvotas vyrukas, avintis botus ir braidžiojantis po statybų aikštelės purvyną, – yra pasenęs ir seniai nebeatitinka realybės.

„Statybos inžinierius – tai ne statybininkas, nors stereotipai vis dar išlikę. Tai labai įdomus darbas srityje, kuri sparčiai progresuoja, į kurią veržiasi informacinių technologijų naujovės, projektavimo, statybos ar medžiagų gamybos procesai automatizuoti, kompiuterizuoti“, – teigia Edgaras.
Panevėžietį labiausiai domina mobilaus inžinierius darbas didelių objektų statybos aikštelėse, galimybė keliauti po pasaulį.

„Žinoma, tam reikia sukaupti pakankamai patirties, tačiau didelėse kompanijose taip vyksta darbas – statybų inžinieriai važinėja po įvairius objektus, išsidėsčiusius visame pasaulyje, ir ieško sprendimų iškylančioms problemoms spręsti“, – pasakoja Edgaras.

Patobulinti pasaulį

Statybų inžinieriaus darbas žavi užmoju ir kūrybingumu, tačiau kyla klausimas, kaip tai suderinti su mokslu.
Mokslinio darbo esmė, anot E. Aleliūno, mokėti išfiltruoti jau esamą informaciją ir ten, kur, atrodo, viskas jau atlikta, įžvelgti nišą kažkam naujo, nustebinti, suintriguoti.

„Atradus tam tikrą siaurą sritį tai padaryti tikrai įmanoma. Kitas dalykas – suvokti realaus inžinerinio pasaulio problemas ir surasti realų mokslinio įdirbio pritaikomumą praktikoje“, – sako inžinierius.

Įmonėje, kurioje Edgaras dirba, veikia moderni laboratorija, kur atliekami sudėtingi tyrimai. Panevėžiečio pasirinkta tyrimų sritis yra susijusi su atsinaujinančia energetika, pažangiais pastatais.

Sprendžiant iškylančius klausimus ir ieškant naujų idėjų ar tyrimo metodų, bendradarbiaujama su įvairių šalių universitetais, mokslininkais, statybos kompanijomis.

„Statybos inžinerija yra sritis, kurioje mokslinis išradimas turi būti lengvai pritaikomas. Visada turime galvoje, kad tai yra praktiškas mokslas, o palaikomas ryšys su statybos įmonėmis yra neįkainojamas. Inžinieriai savo sprendimais iš tiesų nori patobulinti pasaulį“, – pasakoja Edgaras.

Kvėpuoja tuo, ką daro

Panevėžietį labiausiai domina mobilaus inžinierius darbas didelių objektų statybos aikštelėse, galimybė keliauti po pasaulį.

E. Aleliūno manymu, svarbiausia aukštojo mokslo misija yra įdiegti inžinerinį mąstymą ir skatinti kūrybiškumą: jei yra problema, vadinasi, turi būti ir sprendimas. Kita dedamoji, anot jo, yra laikas.

„Sprendimų dažnai reikia dabar, tuojau pat. Statybose laiko gaišti neišeina. Čia nuolat kas nors atsitinka, sugenda, keičiasi oro sąlygos, atsiranda klaidų ar nenumatytų darbų. Viską reikia daryti greitai. Reikia domėtis naujienomis ir technologijomis, lankyti parodas ir svarbiausia – tuo kvėpuoti ir gyventi“, – vardija E. Aleliūnas.

Kuriant pastato konstrukciją, anot inžinieriaus, būtina įvertinti jo funkcionalumą, pasirūpinti, kad jis būtų greitai pastatomas ir lengvai aptarnaujamas. Kartu reikia atsižvelgti į technologinius bei ekonominius apribojimus.

„Mes juokaujam, kad pastatas gerai suprojektuotas tada, kai bet kuris jį pamatęs žmogus pagalvoja, jog ir pats galėtų tokį lengvai pastatyti“, – šypteli E. Aleliūnas.

„Nežinau“ neegzistuoja

Kuo išsiskiria dabartinė inžinierių karta? Pirmiausia, anot E. Aleliūno, jie turi stiprius teorinius pagrindus: specialistai susipažinę su naujausiomis technologijomis, moka dirbti kompiuterinėmis programomis.
„Kitas svarbus įgūdis – gebėjimas naudotis informacijos šaltiniais. Dėl to čia negirdėsite žodžio „nežinau“ – inžinieriai geba greitai rasti atsakymus į visus iškilusius klausimus“, – teigia Edgaras.

Pasak jo, statybos inžinieriaus profesija pirmiausia reiškia mokymąsi visą gyvenimą ir gyvenimo būdą.
Kai E. Aleliūnas studijavo, medžiagų atsparumas, statybinė mechanika, braižomoji geometrija ir kiti „kieti“ mokslai buvo jo mėgstamiausi ir geriausiai sekėsi. Baigęs studijas ir įgijęs inžinieriaus kvalifikaciją, trejus metus jis dirbo inžinieriumi konstruktoriumi, vėliau – konstruktorių biuro vadovu ir dabar – vyriausiuoju konstruktoriumi-inžinieriumi.

„Kad kiltum karjeros laiptais, turėjai žinoti daugiau nei tas, kuris buvo prieš tave. Tai labai motyvavo“, – sako E. Aleliūnas.

Nepelnytai nuvertinti

Dar mokydamasis vidurinėje mokykloje, E. Aleliūnas žinojo, kad bus inžinierius. Beje, turėjo ir slaptą svajonę – tapti kosmoso inžinieriumi, tačiau šios atsisakė dėl paprasčiausios priežasties – pavėlavo į stojamuosius.
Pirmųjų statybos darbų jis išmoko iš tėčio, suvirinti metalą ir įrengti elektros instaliaciją išmokė vyresnis brolis, o mūryti mokėsi savarankiškai. Baigdamas vidurinę mokėjo jau praktiškai visus statybos darbus.

„Mane žavėjo senovės meistrų, stačiusių sodybas, tūrių ir proporcijų suvokimas, laikančiųjų konstrukcijų stiprumo ir pastovumo išmanymas. Be jokios abejonės, norėjau būti panašus į tuos kažkada gyvenusius ir dirbusius inžinierius, kurių darbai ir šiandien gyvi“, – šypteli Edgaras.

Edgaras juokiasi, jog buvo laikas, kai sirgo ūmia „pastatyk pats“ liga. Ypač studijų metais, kai viskas buvo po ranka: žinios, įranga, entuziastų užsiėmimai. Ši liga panevėžietį kamavo tol, kol poreikį statyti užpildė darbas.

Edgaras neslepia, kad nuo pat darbinės inžinieriaus-konstruktoriaus karjeros pradžios jautė nepasitenkinimą dėl to, kad ši profesija, prisiimta atsakomybė, įveiktas sunkus mokslas deramai neįvertinami. Inžinieriai, techninių specialybių atstovai, kaip ir darbas statybos sektoriuje, anot jo, tuomet buvo laikomi neprestižiniais.
„Vyravo stereotipinė nuostata: jeigu žmogus niekam netinka, eina į statybas. Panašu, kad toks inžinieriaus darbo nuvertinimas lėmė, jog dabar Lietuvoje ypač trūksta vadinamųjų tiksliukų – inžinierių, konstruktorių, techninių specialybių darbuotojų“, – mano E. Aleliūnas.

Inžinieriai kaip tiltas

Šiandien, E. Aleliūno manymu, statybos inžinieriai per daug užsidarę savo laiko stokos ir individualumo užburtame rate. Neišvengiamai jie privalės keistis, turės išmokti dirbti komandoje. Jau dabar, anot Edgaro, inžinierių techninį darbą labai palengvina kompiuterinės programinės įrangos. Ateities inžinieriams neužteks turėti tvirtus teorinius pagrindus, būti įvaldžiusiems skaitmeninį raštingumą, bet bus būtina turėti išlaisvintą kūrybiškumą, meistriškai dirbti kompiuterinėmis programomis ir išmanyti naujausias statybų technologijas, pastatų informacinį modeliavimą – tai skaitmenizuotas visas pastato gyvavimas, nuo jo suprojektavimo, statybos, eksploatacijos, rekonstrukcijos ar remonto iki nugriovimo.

„Statybos inžinieriai taps pačiais reikalingiausiais specialistais statyboje. Jie bus tiltu tarp visų statybos proceso dalyvių“, – neabejoja Edgaras.

 

Komentarai

  • Klykianciu alkoholiku, kontrabandininku ir chuliganu namai nerenovuoti. Jie mamas turi…….

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų