-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžietės 25-erių Miglės Marozaitės pavardė pastaruosius metus garsiai skamba elitinio dviračių sporto pasaulyje. Ji demonstruoja išties puikų pasirengimą ir rezultatus.
Miglė Berlyne vykusiame 117-ame pasaulio dviračių treko čempionate su komandos drauge, pasaulio dviračių treko čempione, planetos rekordininke dviratininke Simona Krupeckaite komandų sprinto varžybose užėmė devintą vietą ir pelnė kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes.
M. Marozaitė sako esanti labai laiminga turėdama tokią stiprią komandos draugę ir žino, jog turi į ką lygiuotis ir kur pasitempti. Anot sportininkės, Simona anksčiau mielai dalydavosi savo sukaupta patirtimi ir patarimais, tačiau dabar jos abi tapusios lygiavertėmis partnerėmis, kovojančiomis dėl to paties tikslo. Dabar šis panevėžiečių dviratininkių duetas užtikrintai rikiuojasi tarp aštuonių stipriausių pasaulio komandinio sprinto duetų.
M. Marozaitė ir S. Krupeckaitė šįmet atstovaus Lietuvai ir Tokijo olimpinėse žaidynėse, kur kas ketverius metus susitinka pajėgiausi pasaulio atletai. Miglė nusiteikusi ryžtingai ir šiandien visas mintis yra nukreipusi į laukiantį startą.
M. Marozaitė kartu su komandos drauge S. Krupeckaite šįmet atstovaus Lietuvai Tokijo olimpinėse žaidynėse, kur kas ketverius metus susitinka pajėgiausi pasaulio atletai.
„Į kiekvienas varžybas važiuoju parodyti kuo geresnį rezultatą. Labai džiaugiuosi, kad kartu su Simona patekome į olimpines žaidynes. Tad šiuo metu visas dėmesys nukreiptas į jas“, – sako dviratininkė.
M. Marozaitė savo miestui ir šaliai atstovauja svarbiausiuose Europos, pasaulio čempionatuose, o olimpiada jai bus dar viena galimybė parodyti, ką sugeba.
„Tikiuosi, kad pavyks gerai pasirodyti. Mūsų su Simona rungtis, kurioje dalyvausime, pasikeitė. Dabar komandoje reikia trijų moterų, o mes tik dvi. Jau metus neturėjome jokių varžybų ir iki olimpiados nebeturėsime komandinio sprinto startų, nes trečiosios moters tiesiog nėra. Tai nelabai džiugina, bet tikiuosi geriausio“, – optimizmo nepraranda dviratininkė.
O Miglės talentu ir ryžtu abejoti net neįmanoma: 2019-ųjų Europos žaidynėse Minske ji su S. Krupeckaite užėmė antrąją vietą komandiniame sprinte, o 2016–aisiais Europos čempionate pelnė bronzą.
M. Marozaitė sako esanti labai laiminga, jog turi visas sąlygas treniruotis aukščiausiu lygiu savo gimtajame Panevėžyje.
Net ir sezoną jaukę įvairūs karantino draudimai, anot M. Marozaitės, buvo naudingi ir leido jai atrasti save iš naujo.
„Per tuos septynerius metus, kiek jau sportuoju, tikrai labai daug keliavome, turėjome begales stovyklų, o pandemija visa tai pristabdė. Atsirado galimybė pabūti ramiai namuose žinant, kad nereikės niekur išvykti nei po savaitės, nei po mėnesio, nes visos varžybos atšauktos. Esu labai laiminga, kad galėjau pažinti normalų žmonišką gyvenimą“, – juokiasi dviratininkė.
Visais džiaugsmais ir vargais profesionali sportininkė dalijasi su savo sužadėtiniu Vasilijumi Lendeliu – taip pat aukščiausio lygio Lietuvos dviratininku. Jis Miglei yra didžiausias ramstis ir, anot merginos, padeda jai nepamesti savęs.
M. Marozaitė per savo dviratininkės karjerą irgi pajuto, kokia nedraugiška gali būti treko danga. Teko atsidurti ir ligoninėje, kai pargriuvusi prarado sąmonę.
Bet ar nesunku dviem stipriems sportininkams sutilpti po vienu stogu? M. Marozaitė tikina, jog tikrai ne.
„Man labai smagu, kad treniruojamės kartu su sužadėtiniu. Mes esame geriausi draugai, kartu būname dvidešimt keturias valandas per parą ir labai gerai sutariame. Sunku būtų įsivaizduoti savo gyvenimą be jo“, – šiltai apie antrąją pusę kalba sportininkė.
Nors treke M. Marozaitė atrodo nepalaužiama, net ir puikiai ištreniruotas kūnas jautriai sureagavo į užklupusią COVID-19 infekciją.
„Visada turėdavau daug jėgų, bet persirgau koronavirusu ir savijauta labai pasikeitė. Dar sunku pakelti krūvį, sunku kvėpuoti, kartais labai trūksta jėgų. Skonio ir kvapo nejaučiu jau keturis mėnesius, net nebežinau, ar išvis šitie pojūčiai sugrįš“, – nelengvą laikotarpį išgyvena sportininkė.
M. Marozaitė neslepia, jog kartais tikrai trūksta motyvacijos ir reikia stengtis perlipti per save. Ypač – po klastingos ligos. Tad dabar jai didžiausias iššūkis yra susitvarkyti su savo psichologija prieš pagrindinį startą Tokijuje.
„Dabar mano didžiausia motyvacija yra mano šuniukas, – šypteli pašnekovė. – Su juo net į treniruotes ir stovyklas vykstame kartu.“
Dviračių sportas – gana pavojinga sporto šaka. Didžiulis greitis, vienas netikslus judesys ir atletas skaudžiai skrieja nuo dviračio. Ir M. Marozaitė per visą savo dviratininkės karjerą ne kartą pajuto, kokia nedraugiška gali būti treko danga.
„Esu buvusi ir ligoninėje, kai pargriuvusi praradau sąmonę. Laimė, niekas nelūžo. Stengiuosi niekada negalvoti, kas blogo gali atsitikti“, – sako dviratininkė.
Susitvarkyti su emocijomis skriejant dviračiu varžybų metu ar susidėlioti mintis prieš pat startą M. Marozaitei padeda ir profesionalus sporto psichologas.
Nors treke M. Marozaitė atrodo nepalaužiama, net ir puikiai ištreniruotas kūnas jautriai sureagavo į užklupusią COVID-19 infekciją.
Nuo pavojingo sporto niekas iš artimųjų Miglės nė nebandė atkalbinėti. Atvirkščiai: tėtis, mama seserys ir sužadėtinis yra didžiausi jos gerbėjai. O ir sutramdyti tokią užsispyrėlę vargu ar kam pavyktų.
„Nors turiu dvi seses, bet sportininkė esu aš viena. Niekada nieko neklausiau patarimų. Visada dariau taip, kaip liepė širdis“, – šypteli Miglė.
M. Marozaitė nė neabejoja, jog būtent sportas padėjo jai išsiugdyti tvirtą charakterį, punktualumą ir atkaklumą, kurie labai praverčia kasdienybėje.
Net septynerius metus M. Marozaitė lankė lengvosios atletikos treniruotes, buvo daug žadanti sprinterė. Atrodytų, nieko nuostabaus, nes jos tėtis – taip pat žinomas sprinteris Valdas Marozas. Tačiau vieną dieną M. Marozaitės vardas ryškiai švystelėjo dviračių sporte.
„Šiame sporte atsiradau gana vėlai, beveik aštuoniolikos. Tiesiog vieną dieną mane pakvietė pabandyti lankyti dviračių sporto būrelį ir aš užsikabinau. Man labai patiko ir lengvoji atletika, tiesiog dviračių sporte mačiau daugiau galimybių“, – pasakoja Miglė.
Perbėgusi į dviračių sportą, dabar M. Marozaitė jam atiduoda visą save. Vos atsikėlusi ir pavedžiojusi augintinį, ji skuba į treniruotę, tuomet kiek pailsi namuose ir vėl skuba treniruotis. Tad laisvo laiko panevėžietė sportininkė turi mažai. O kai turi, jį skiria poilsiui.
„Man patinka tiesiog nieko neveikti, pažiūrėti filmus, skaityti knygas, užsiimti rankdarbiais“, – vardija atletė.
Komentarai
-
- plei_bojus
- 16:20 2021.04.16
Rodyti visus komentarus (1)žurnaliūgai, jūs bent vienas realiai baigėte žurnalistiką? Plejada – (gr. Pleias, dgs. Pleiades; pavadinimą davė Aleksandrijos literatūros kritikai septyniems Ptolemėjaus II (lot. Ptolemaeus II; 283 ar 285 – 246 pr.m.e.), Egipto karaliaus, laikų poetams tragikams): 1. kurios nors srities įžymių žmonių grupė, kuriuos sieja bendri tikslai, idėjos; 2. antikos laikais III a.pr.m.e.: Aleksandrijoje septyni įžymiausi poetai tragikai; 3. septyni Atgimimo laikotarpio prancūzų poetai humanistai, susibūrę XVI a. viduryje Aleksandrijos poetų pavyzdžiu ir stengęsi kurti tautinę poeziją antikinių poetų pavyzdžiu – Manifestas, 1549); 4. grupė cheminio elemento izotopų.