Panevėžietės rankose – koronaviruso priešnuodis

Panevėžietės rankose – koronaviruso priešnuodis

2020-ieji tapo labai rimtu išbandymu pasauliui. Koronavirusui smogus kaip išganymo laukiama vakcinos, padėsiančios grįžti į normalų gyvenimą. Didžiulis mokslininkų dėmesys skiriamas vakcinų, kaip pagrindinės priemonės apsisaugoti nuo viruso, sukėlusio COVID-19 pandemiją, kūrimui.

Ir tik saujelė buvusios panevėžietės, jau daugiau nei dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje gyvenančios biochemijos doktorantės Vestos Jančioraitės artimųjų žino, jog kartu su dar septyniolikos tyrėjų komanda biotechnologijų bendrovės laboratorijoje ji irgi ieško priešnuodžio prieš pasaulį sukausčiusį klastingą virusą, tiria gyvuose organizmuose vykstančias chemines reakcijas ir virsmus.

Pasak V. Jančioraitės, COVID-19 pandemija yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo šiuolaikinei medicinai kada teko susidurti. Gydymo būdų, vaistų, kurie pagelbėtų sergantiesiems, ir vakcinų, kurios apsaugotų nuo užsikrėtimo, karštligiškai ieškoma visame pasaulyje. Tačiau, anot jos, vakcinų kūrimas yra sudėtingas ir ilgas procesas.

Pasak V. Jančioraitės, vakcinos veikimui pasitvirtinus, per artimiausius metus turėtų atsirasti vis daugiau užregistruotų mRNR vakcinų ir nuo koronaviruso, ir nuo vėžio, ir kitų infekcinių ligų.

Europos vaistų agentūra ir Europos komisija pirmadienį suteikė oficialų leidimą platinti „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtą vakciną nuo pandeminio koronaviruso, kurios taip laukia Europos Sąjungos šalys.

Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos jau anksčiau pradėjo skiepyti savo piliečius šia JAV milžinės ir Vokietijos firmos sukurta vakcina.

Testuoja RNR medžiagą

V. Jančioraitės teigimu, šios vakcinos veikimas paremtas viruso genetinės medžiagos fragmentų, šiuo atveju informacinės RNR (mRNR), sušvirkštimu į žmogaus ląsteles. Tai sužadina virusinių baltymų, imituojančių koronavirusą, gamybą ir taip skatina imuninę sistemą jį atpažinti.

Anot mokslininkės, bet kuri sėkminga vakcina, pagrįsta šia technologija, būtų pirmoji žmonėms patvirtinta mRNR vakcina. JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Japonija, Europos Sąjungos šalys – tarp jų ir Lietuva – jau sudarė sutartis šiai vakcinai pirkti.

„Šios technologijos tyrimus mokslininkai pradėjo dar prieš tris dešimtmečius, tikėdamiesi, kad ji gali būti veiksminga kovojant su visų tipų infekcinėmis ligomis, įskaitant ir onkologines. O koronaviruso atveju „BioNTech“ ir „Pfizer“ akivaizdžiai įrodė, kad ji veikia“, – kolegų pasiekimu be galo džiaugiasi Vesta.

V. Jančioraitė pasakoja, jog prieš tris dešimtmečius mokslininkams tik pradėjus eksperimentuoti su šia technologija, mRNR būdavo sušvirščiama laboratoriniams gyvūnams, ir šių ląstelės pradėdavo gaminti „svetimą medžiagą“.

Tačiau po vilčių teikiančios pradžios ilgainiui pažangos nebuvo pastebėta, trūko lėšų išsamesniems tyrimams atlikti. Be to, išsiaiškinta, jog mRNR yra ypač nestabili ir dažnai suyra arba visiškai išnyksta vos sušvirkštus šią medžiagą į organizmą. Tuomet ir buvo suformuluotas tikslas rasti būdą, kaip panaudojant molekulinius metodus „supakuoti“ mRNR, kad ši nepažeista pasiektų ląsteles. Regis, dabar tyrėjams pavyko tai padaryti.

Pasak Vestos, tai reiškia, jog vakcinos veikimui pasitvirtinus, per artimiausius metus turėtų atsirasti vis daugiau užregistruotų mRNR vakcinų ir nuo koronaviruso, ir nuo vėžio, ir kitų infekcinių ligų.

Daug neatsakytų klausimų

Kita JAV biotechnologijos kompanija „Moderna“ paskelbė, kad vakcinos-kandidatės mRNR-1273, sukurtos bendradarbiaujant su JAV vyriausybe, veiksmingumas prieš koronavirusą yra 94,5 proc.

Tačiau ši dar nėra oficialiai patvirtinta. Tuo metu Kinija (vakcina Ad5nCoV) ir Rusija (vakcina „Sputnik-V“) jau patvirtino savąsias vakcinas, nė nelaukdamos trečiosios stadijos tyrimų rezultatų. V. Jančioraitė teigia, kad šis skubotas procesas kelia rimtą riziką.

„Šiuo metu lieka dar daug neatsakytų klausimų, susijusių su atsparumu koronavirusui ir ypač SARS-CoV-2, įskaitant vakcinomis suformuojamą apsaugantįjį imunitetą, bei imuniteto šiam virusui palaikymą. Tačiau reikia tikėtis, kad vakcinų klinikiniai tyrimai bus sėkmingi, nes kito būdo apsisaugoti ir grįžti į įprastą gyvenimą tiesiog nėra“, – sako V. Jančioraitė.

Tikslas – gelbėti gyvybes

Minėtas RNR formatas, anot V. Jančioraitės, ne vienintelis, šiuo metu naudojamas kuriant vakciną nuo koronaviruso. Dar vienas naujoviškas būdas – DNR virusų pagrindu sukurtos vakcinos. Tokį preparatą, pasak Vestos, jau sukūrė Oksfordo universiteto mokslininkai ir farmacijos įmonė „AstraZeneca“. Jie panaudojo susilpnintą adenovirusą – paprasčiausios slogos virusą ir į jį įterpė geną, kuris koduoja koronaviruso baltymą.

„Panašiai kaip RNR vakcinos atveju, adenovirusas pirmiausia turi patekti į ląsteles, o tada šios pradeda gaminti koronaviruso baltymą. Abiem šiais atvejais vakcinoje nėra viruso antigeno, o yra tik jo gamybos „instrukcija“. Panašiai veikia ir tikrasis virusas – jis patenka į ląstelę ir priverčia ją prigaminti naujų virusų“, – aiškina mokslininkė.

Kitos kompanijos, pasak Vestos, naudoja jau pažįstamus vakcinų kūrimo principus, kurie paremti virusinių baltymų panaudojimu. Tokiu atveju vakcinoje jau yra viruso antigenas, kuris sukelia imuninį atsaką.

Nors atrodytų, jog mokslininkai įvairiose šalyse tarsi konkuruoja vieni su kitais, kas sukurs saugesnę, patikimesnę ir veiksmingesnę vakciną, anot V. Jančioraitės, žodžio konkurencija dabar nėra ir negali būti – būtina, kad sėkmingi rezultatai būtų ne vienos sukurtos vakcinos.

„Dabar visos prie vakcinų kūrimo dirbančios mokslininkų bendruomenės vienintelis ir pagrindinis tikslas – išgelbėti kuo daugiau gyvybių. Reikia visų susitelkimo, kad apsaugotume žmones“, – sako iš Panevėžio kilusi mokslininkė.

Mokslininkei panevėžietei V. Jančioraitei nėra nieko įdomiau, nei suprasti, kaip veikia gamta ir mes patys.

Milžiniška įtampa

Pasak V. Jančioraitės, sudėtingoji vakcinos nuo COVID-19 kūrimo dalis – paruošti tokį produktą, kuris išmokytų organizmą kovoti su virusu nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus tas organizmas yra.

„Vyresnių asmenų imuninė sistema paprastai veikia kiek silpniau nei jaunų. Vadinasi, vakcinos jiems gali veikti ne taip efektyviai, kaip jaunesniems“, – nuogąstauja Vesta.

Mokslininkė pripažįsta, jog visa tyrėjų bendruomenė šiuo nelengvu laikotarpiu jaučia didžiulį spaudimą. Nors kuriant įvairias vakcinas Vesta tyrimus atlieka jau kone septynerius metus, naujasis jos darbo tikslas – naujojo koronaviruso prevencija – kiekvieną dieną atneša vis naujų išbandymų.

„Darbas tikrai labai įdomus, esu labai motyvuota, tačiau tokios didelės įtampos gyvenime dar niekada nejutau“, – prisipažįsta mokslininkė.

Ko nemato plika akis

V. Jančioraitei nėra nieko įdomiau, nei suprasti, kaip veikia gamta ir mes patys. Jai patinka į viską žiūrėti molekuliniu lygmeniu – tą daryti leidžia biochemija.

„Dirbu su tuo, ko nematome plika akimi. Labai įdomu galvoti, kaip pamatyti tai, kas nematoma, kaip iš netiesioginių duomenų spręsti apie mažas neįžiūrimas molekules. Tam reikia smalsumo ir noro tą daryti“, – sako pašnekovė.
Jos kelias į mokslo pasaulį prasidėjo nuo biochemijos studijų Halo universitete, Jungtinėje Karalystėje.

Vesta jau baigdama mokyklą žinojo, kad bus mokslininkė – jos tėtis ir senelis glaudžiai susiję su fizikos mokslu, abu buvo šios disciplinos dėstytojai. Tad merginos namuose fizikos knygos užėmė išskirtinę vietą, o diskusijos apie ją buvo tokios pat įprastos lyg apie kasdienį maistą. Kaip pati sako, šio dalyko išmanymas dabar praverčia ir biochemijoje, o abi disciplinos žygiuoja koja kojon: nemažai fizikos žinių prireikia per kasdienius mokslinius eksperimentus.

Dideli atradimai – ir smulkiuose atsakymuose

Mokykloje V. Jančioraitė ilgai dvejojo, kokie mokslai traukia labiausiai: domino tiek istorija, tiek matematika, tiek ir gamtos mokslai. Visais atvejais magėjo suprasti, kodėl kažkas – molekulės ar istorinės asmenybės – elgiasi vienaip ar kitaip.

Galiausiai pasirinko biochemiją. Baigusi mokslus, toliau stažavosi, prisijungė prie Halo universiteto mokslininkų bendruomenės, kartu jais atliko sudėtingus tyrimus ir bandymus.

Kuriam laikui ji išvyko stažuotis į JAV, vėliau tobulinosi Šveicarijoje.

Nors, anot Vestos, galimybė susipažinti su kitų šalių kultūromis ir pasisemti patirties iš geriausių pasaulio mokslininkų yra neįkainojama, deja, tai dažnai sunkiai suderinama su sėsliu gyvenimu, kurio kuo toliau, tuo labiau norėtųsi.

Pasak V. Jančioraitės, mokslininkai paprastai vertinami pagal labai formalius kriterijus – straipsnius prestižiniuose žurnaluose, gautą finansavimą ir kitus įvertinimus. Bent iki šiol mokslinis gyvenimas jai labai sekėsi – keli moksliniai straipsniai, sulaukę dėmesio mokslo bendruomenėje, gautos stipendijos mokslinei veiklai vykdyti bei plėtoti.

„Tačiau nė vienas toks formalus įvykis nė iš tolo nesuteikė tiek džiaugsmo, kiek po ilgų eksperimentų pagaliau rastas atsakymas kad ir į labai smulkų mokslinį klausimą. Todėl manau, kad tai yra tikrieji moksliniai pasiekimai“, – šypteli Vesta.

 

Komentarai

  • Net skaityti nesinori pas labasus priešnuodis kad per debilizmas, o kas sirgo su kos
    Sau pavatikit ir pažiūrėsime ar nepadveste

  • Konservai nori kad visi seniai ismirtu nereikes moketi pensiju tai skiepis paskutinius

    • Atsakyti
  • Kazin Ar tas baltymas nepritrauks dar daugiau ligu

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų