-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Manote, jog maistas ir technologijos neturi nieko bendro? Panevėžietė programuotoja Samanta Blinstrubytė jau paneigė šį mitą, su kolegomis Airijoje sukūrusi ir ištobulinusi vartotojų puikiai įvertintą išmaniojo telefono programėlę.
Ji ne tik palengvina buitį, bet ir padeda atsakyti į, regis, labai paprastą, tačiau labai dažnai parduotuvėje ramybės neduodantį klausimą – ar šiandien šaldytuve dar yra pieno? Skamba kiek keistai, bet technologijų amžiuje ir tokia šaldytuvo kontrolė per atstumą – įmanoma.
S. Blinstrubytės sako, jog kurdama programą, galvojo apie žmones, kuriems apsipirkti būna taip pat keblu, kaip ir jai pačiais. Dažnai parduotuvėje ji tiesiog pamiršta, ko atėjusi. Tam, kad pirkiniai sukeltų kuo mažiau galvos skausmo ir netektų nervintis dėl pamiršto nusipirkti pieno, sūrio ar mėsos gabalėlio, technologijų specialistų komanda kartu su Samanta sukūrė specialią programėlę.
„Aplikacija naudotis labai paprasta – joje galite kurti skirtingus pirkinių sąrašus, juos grupuoti pagal kategorijas ir dalytis su kitais šeimos nariais. Čia galima žymėti, ką savo virtuvės spintelėse jau turite, o kokių produktų galite pritrūkti – ši informacija itin pravers parduotuvėje atsidūrus be pirkinių sąrašo“, – ilgai brandintą kūrinį pristato S. Blinstrubytė.
S. Blinsturbytės kurta programėlė ne tik padės išmaniai tvarkytis virtuvėje, ji taip pat suteiks išsamų vaizdą apie kasdienę mitybą, su maistu gaunamus mikro- ir makroelementus ar vitaminus. Taip, anot pašnekovės, galime lengviau įvertinti savo kasdienį racioną, jį koreguoti, atsižvelgdami į organizmo poreikius.
Panevėžietės planuose dar ne vienas unikalus projektas, tačiau šiuo metu ji apsistojusi ties išmaniosios programėlės, padedančios pagerinti socialinius žmonių santykius, kūrimu.
„Nenorėdami tavęs liūdinti artimieji labai stengiasi būti tokie, kokius nori juos matyti. Jie taip elgsis tol, kol pajus, kad daugiau taip tęstis nebegali. Jie nebegali daugiau vaidinti tų vaidmenų, kuriuos jiems paskyrėte. Susikaupia nuoskaudų. Po to atsiranda susierzinimas. Ir čia į pagalbą ateina elementari programėlė“, – apie naujausią savo kūrinį mįslingai kalba programuotoja.
Šiuo metu S. Blinstrubytė studijuoja programų sistemas Dublino technologijų universitete, Airijoje. Tai pat darbuojasi IT specialiste maisto technologijų įmonėje, analizuoja jos duomenis, poreikius, perkelia visa tai į elektroninę erdvę. Nors dauguma gali pamanyti, kad ši sritis – tik sausas programavimas, anot pašnekovės, taip tikrai nėra.
„Mano specialybėje yra mokoma kurti projektus, juos valdyti, priimti įvairius sprendimus. Šiais laikais net vaikai mokosi programavimo Ir tai yra nuostabus dalykas!“ – sako IT specialistė.
Gana netikėtai programuotoja tapusi panevėžietė Samanta Blinstrubytė ne tik sėkmingai kopia karjeros laiptais, bet ir su kolege Airijoje sumanė suvienyti IT pasaulyje verdančias moteris.
Gana netikėtai programuotoja tapusi Samanta ne tik sėkmingai kopia karjeros laiptais, bet ir su kolege Airijoje sumanė suvienyti IT pasaulyje verdančias moteris. S. Blinstrubytė inicijuoja renginius, buriančius iš programavimo gyvenančias ar į šią sritį tik dar norinčias įsijungti damas. Už tokią iniciatyvą ir veiklą S. Blinstrubytė buvo nominuota „CWIT“ apdovanojimuose Dubline. Šis apdovanojimas skiriamas už aktyvią veiklą ir pavyzdį moterims, parodantį, jog ir jos gali sėkmingai dirbti technologijų srityje.
Pasak Samantos, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje tam tikrose specialybėse išties vyrauja lyčių nelygybė. Viena iš veiklų, kurių moterys vengia ar kiek bijosi – būtent programuotojo darbas. Tačiau vis didėjant informacinių specialistų poreikiui, nyksta daugelis prieš tai galiojusių mitų ir stereotipų.
„Moterys įrodo, kad iki tol vadinamosiose vyriškose specialybėse jos gali dirbti taip pat sėkmingai ir kartais netgi geriau nei vyrai“, – pastebi panevėžietė programuotoja.
S. Blinstrubytės manymu, jau praeityje laikai, kai merginos bijojo technikos ar techninių žinių.
„Kiekviena mergina kasdien internete atidaro naujienų ar orų puslapį. O jį sukuria tokie pat žmonės. Kiekviena gali prie to prisidėti. Visada sakau: jeigu prisiliesi prie programavimo, tikrai nesugadinsi interneto, galbūt netgi patobulinsi ir padarysi jį dar geresne vieta“, – pabrėžia S. Blinstrubytė.
Pasaulis vis labiau nyra į technologijas, todėl didėja šią sritį išmanančių žmonių paklausa. Anot Samantos, Lietuva yra labai patraukli vieta besivystančioms technologijų įmonėms, todėl, jos manymu, programuotojams ateityje darbo vietų tikrai netrūks. Tačiau, anot S. Blinstrubytės, darbo paieškų sėkmė ir rezultatas priklauso nuo daugybės veiksnių.
„Ne paslaptis, kad darbdaviai nori daug patirties turinčio žmogaus. Jie dažnai investuoja į studentų mokymą, kad ateityje turėtų gerus specialistus. Įmonė, kurioje dabar dirbu, taip pat ieškojo studentų, kuriuos galėtų „užsiauginti“, – pasakoja Samanta.
Prisiminusi savo, kaip programuotojos, karjeros kelią, S. Blinstrubytė pripažįsta, kad paskutinėse mokyklos klasėse tikrai nesitikėjo valgyti programuotojos duoną.
„Buvau iš tų moksleivių, kurie nežinojo, kur stoti. Mėčiausi, net galvojau rinkis istoriją ar politologiją. Stodama pirmuoju numeriu buvau pasirinkusi istoriją“, – prisimena panevėžietė.
Tačiau viską į vietas tarsi sudėliojo Samantos draugė, pasirinkusi programuotojos kelią Dublino universitete. Paskui ją tik iš smalsumo patraukusi S. Blinstrubytė ir pati negalėjo patikėti, kaip greitai ši sritis ją įtraukė, o istorija ir politologija liko antrame plane. Paradoksalu, tačiau draugė, pasiūliusi Samantai pabandyti programų sistemų specialybę, šios nė nebaigė, pasuko kitu keliu.
S. Blinstrubytė siūlo visoms merginoms ir moterims išeiti iš komforto zonos ir jeigu yra bent menkas smalsumas – tiesiog išbandyti save IT srityje. Net jei tai atrodo per drąsus savo galimybių vertinimas.
Vis dažniau galima išgirsti nuomonių, kad informacinių technologijų, programavimo reikėtų pradėti mokyti dar pradinėse klasėse, o ir Aukštaitijos sostinė dideliais žingsniais žengia link STEAM regioninio centro įkūrimo, kuriame vaikams bus suteiktos visos galimybės gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokytis per eksperimentines veiklas. S. Blinstrubytė sveikina tokį gimtojo Panevėžio žingsnį ir sako, jog ankstyvajam mokymui išties labai pritartų, nes mokantis informacinių technologijų yra mokomasi mokytis.
„Nors ir skamba keistai, tačiau programavimas yra užsiėmimas, kuriame informacija nuolatos atsinaujina. Tai skatina mąstyti logiškai bei kritiškai, geriau suprasti gyvenimo principus“, – pabrėžia pašnekovė.
Tačiau programavimo pamokų kokybė ir patrauklumas šiandieninėje mokykloje, pasak pašnekovės, priklauso nuo konkretaus mokytojo kompetencijos.
„Jeigu pedagogas papildomai domisi programavimu, kuria projektus ir apie tai pasakoja mokiniams, nepaisydamas programos rėmų, tokios pamokos – aukščiausios kokybės. Deja, labai dažnai mokytojai lentoje rodo 10 metų senumo programą ir neįdeda nė trupučio papildomų pastangų“, – pačiai teko įsitikinti S. Blinstrubytei.
Samanta jau šešerius metus gyvena Airijos sostinės Dublino šurmulyje. Mergina neslepia pasiilgstanti Panevėžio patogumo, kai viską galima pasiekti pėsčiomis ir nereikia gaišti valandų transporto spūstyse skubant į darbą ar paskaitas.
„Grįžusi į Panevėžį, pailsiu nuo didmiesčio šurmulio ir galiu niekur neskubėti. Nepakartojamas jausmas kada panorėjus nueiti į sodą ir pasiskinti šviežių uogų, vaisių. O kur dar gardžiausi mamos kepiniai!“ – šypsosi S. Blinstrubytė.
Ji neslepia, jog atvykus į kitą šalį ir šiek tiek apsipratus su skirtumais bei keistenybėmis, nejučia pradedi žvalgytis į namų pusę. Ypač jei esi vienas ir ima smaugti ilgesys, trūksta draugų ir šeimos. Tad vos pasibaigus darbo sutarčiai, Samanta ketina sėsti į lėktuvą ir skristi namo.
Pasak S. Blinstrubytės, nors airiai neretai dėl savo temperamento vadinami šiaurės italais, su nepažįstamaisiais jie bendrauja ganėtinai atsargiai. Mėgsta kalbėti, bet dažniausiai tai būna paviršutiniškas plepėjimas, nesigilinant į asmeniškumus.
„Reikia labai jau gerai ir ilgai pažinoti vietinius gyventojus, kad jie pradėtų su tavimi bendrauti kaip su draugu. Visus nepatogius klausimus airiai atremia atsakymu: tai per daug asmeniška. Tačiau yra ir kita pusė: tą patį gali atsakyti, kai viršininkas tavęs klausia, kam tau reikalinga laisva popietė ar visa diena. Mandagu ir patogu“, – nusijuokia Samanta.
Anot jos, airiai linksmi žmonės, ir visos pažintys dažniausiai prasideda darbe arba baruose.
„Airių įmonėse labai populiaru organizuoti kolektyvo susiklijavimo vakarėlius: penktadienį po darbo dažnai visi kolegos eina pasėdėti į artimiausią barą, išlenkti po bokalą ir pasišnekėti. Aišku, kadangi penktadienio vakaras, tas bokalas paprastai pakeičiamas kitu, tas dar kitu, po to einama užkąsti, o tada į diskoteką“, – pasakoja panevėžietė.
Airijoje įprasta, kad jei nedalyvauji darbo vakarėliuose, paprastai apie kolegas net ir išdirbus daug metų nežinai nieko asmeniško – nei kur ar su kuo gyvena, nei ką veikia laisvalaikiu.
Pasak Samantos, airiai vyrai nebijo užkalbinti moterų, net jei jos yra pasiekusios kur kas daugiau nei patys. Bendrauja noriai ir daug, tačiau merginoms tenka priprasti, kad šioje šalyje moteris visur susimoka už save.
„Praūžus feministinėms bangoms duris čia teks atsidaryti pačioms, pačioms apsivilkti paltą ir prisistumti kėdę. Bet airis vyras niekada nesitikės rasti viską išplauta, išvalyta, išlyginta, valgyt pagaminta, o pats mielai tuos darbus pasidalins su savo moterimi, net neįtardamas, kad gali būti ir kitaip“, – šypteli S. Blinstrubytė.
Komentarai
-
- Laima
- 19:35 2020.05.12
Rodyti visus komentarus (1)Paskutiniu metu šitame portale atsiranda įdomių straipsnių apie žmones iš mūsų miesto. Malonu skaityti apie tokius protingus ir gabius.