Panevėžiečius bandys perkelti ant paspirtukų

Panevėžiečius bandys perkelti ant paspirtukų

Vakarų šalims jau svarstant griežtinti važiavimo elektriniais paspirtukais taisykles ar net visai drausti jų nuomos platformas, Lietuvos didieji miestai bando gyventojus įpratinti juos rinktis vietoje aplinką teršiančių automobilių.

Paspirtukams žaibiškai išpopuliarėjus šalies didmiesčiuose, ant netaršių transporto priemonių tikimasi perkelti ir panevėžiečius. Itin kompaktiškoje Aukštaitijos sostinėje jau šią vasarą gali atsirasti nauja elektrinių paspirtukų nuomos paslauga. Manoma, kad taip ne tik sumažės oro tarša, bet ir spūsčių gatvėse. Seniai pamėgusieji ekologiškas dvirates transporto priemones sako, kad vietos ant dviračių takų užteks visiems, bet didžiausia bėda – ne išsiklaipę šaligatviai, o žmonių kultūra. Infrastruktūra mieste po truputį atnaujinama, o kultūrai pasikeisti prireiks daugiau laiko.

Alternatyva automobiliui

Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjo Jokūbo Leipaus teigimu, rengiant miesto darnaus judumo planą ieškota galimybių, kaip efektyvinti susisiekimo sistemą ir transporto srautus Panevėžyje, kad kuo daugiau gyventojų rinktųsi viešąjį ar ekologišką transportą. Kitų didžiųjų miestų patirtis parodė, kad paspirtukai – puiki alternatyva kitaip keliauti. Vilniuje ir Kaune jau veikia elektrinių paspirtukų dalijimosi paslauga. Gyventojai mobiliojoje programėlėje gali matyti jų vietas ir iš ten pasiimti, o palikti kitoje vietoje. Pasak J. Leipaus, tai labai patogu keliaujant iš darbo ir atgal, mat skirtingai, nei dabar siūlo miestuose veikiantys dviračių bei kitų ekologiškų transporto priemonių nuomos punktai, išsinuomotus paspirtukus galima palikti bet kurioje miesto vietoje, jų nereikia pristatyti atgal.
„Elektriniai paspirtukai visai nauja niša. Jiems nereikia specialių stovų, galima palikti bet kurioje numatytoje teritorijoje. Taip keliauti labai patogu: daug greičiau nei pėsčiomis ir aplenkiant spūstis“, – teigė J. Leipus.

Kvies verslą

Anot J. Leipaus, Savivaldybė tikisi, kad paspirtukų nuomos paslaugas teikiančių įmonių į Panevėžį pavyks prisikviesti dar šią vasarą.
„Viliamės, kad verslas matys perspektyvas šias paslaugas teikti ir mūsų mieste. Tai duotų visapusišką naudą: bent šiek tiek pavyktų sumažinti automobilių srautus, o gyventojai turėtų galimybę patogiau ir ekologiškiau vykti norimu maršrutu“, – sakė J. Leipus.
Nors mieste vyksta infrastruktūros atnaujinimo darbai, vedėjo nuomone, važiuojantiesiems ekologiškomis transporto priemonėmis tai neturėtų sudaryti sunkumų.
„Gyventojai naujoves atranda ir prisijaukina po truputį. Manome, kad kol Panevėžyje ši paslauga išpopuliarės, spėsime atnaujinti didžiąją dalį infrastruktūros ir turėsime gerokai daugiau kokybiškai sutvarkytų dviračių takų“, – teigė J. Leipus.

Dviračių takų daugėja

Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna sutinka, kad Panevėžys dar negali pasigirti išplėtota dviratininkams pritaikyta infrastruktūra. Visgi, direktoriaus teigimu, situacija kur kas geresnė nei prieš keletą metų. Pastaraisiais metais iš europinių projektų, Kelių direkcijos bei miesto biudžeto lėšų sutvarkyti pėsčiųjų ir dviračių takai Pajuostės plente, Taikos alėjoje, Kultūros ir poilsio parke, Nemuno, Pušaloto bei A. Jakšto gatvėse. Šiuo metu rengiamos paraiškos sutvarkyti dviračių taką link Berčiūnų. Nauji dviračių takai atsiras ir rekonstruojamoje Nepriklausomybės aikštėje bei jos prieigose, Skaistakalnio parke, taip pat centrinėje miesto dalyje – Laisvės aikštėje ir Senvagėje.
„Esame tiek pažengę ta linkme, kad jau galime populiarinti ekologišką transportą“, – mano T. Jukna.

Mato kultūros stoką

Panevėžio kraštotyros muziejaus restauratorius ir aktyvus dviratininkas Stanislovas Grubliauskas kone kiekvieną vasarą dviračiu leidžiasi į keliones po Europą ir ne tik. Aktyvus dviratininkas sako, kad Lietuvoje didesnis galvos skausmas ne infrastruktūra, o žmonių kultūra.
S. Grubliauskas teigia pastebintis, kad Panevėžyje irgi darosi patogiau važinėti netaršiomis transporto priemonėmis, visgi eismo dalyviams stinga pagarbos vienas kitam.
„Dviračių takai kasmet atnaujinami, tik bėda, kad žmonių kultūra taip greitai nesikeičia kaip infrastruktūra. Dviračių takais nuolat vaikšto pėstieji, tik vieni mandagiai atsiprašo, netikėtai iššokę prieš dviratį, o kiti pasiunčia ant trijų raidžių“, – pastebi dviratininkas.
Jo tvirtinimu, užsienyje yra kitaip: pėstieji nesibrauna į dviratininkams skirtus takus, o vairuotojai paprastai pradeda stabdyti prieš perėją jau iš tolo pamatę dviratininką ar pėsčiąjį.
„Nors situacija gerėja ir Lietuvoje, visgi dar negreitai pasieksime tokį lygį, kad kiekvienas saugotume ne tik save, bet ir aplinkinius. Nesiryžčiau kaltinti nė vienos pusės, nes kartais ir dviratininkai pervertina galimybes, ir vairuotojai ar pėstieji keliauja žiūrėdami ne į kelią, o į savo mobiliuosius telefonus“, – sako S. Grubliauskas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų