-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šiemet I. Gaižiūnas Vilniaus universitete įgijo energetikos fiziko specialybę. Ketverius bakalauro studijų metus vaikinas išnaudojo ne tik siekdamas aukščiausių akademinių rezultatų, bet ir aktyviai prisidėdamas prie universiteto bendruomenės veiklos. Tai tapo kelialapiu ir į naują karjeros etapą – darbą tarptautinėje organizacijoje. Veiklus panevėžietis prasiskynė kelią į Europos studentų sąjungą, kurioje darbuosis metus: lankysis užsienio universitetuose ir vertins aukštojo mokslo kokybę juose.
Toks tarptautinis pripažinimas ir pasiekimas – ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas.
Nuo pirmo kurso į studentų atstovybės veiklą įsiliejęs vaikinas prisidėjo prie studijų proceso organizavimo tiek savo fakultete, tiek visame universitete.
Pasak jo, įvairūs mokymai, susitikimai su bendruomene leido pasijusti kuriančiu savosios alma mater istoriją.
„Visuomeninė veikla man visada buvo įdomi. Visada turėjau poreikį siekti daugiau ir tobulėti kartu su aplinka. Didžiuojuosi skyręs savo laiko ir energijos darbui studentų atstovybėje. Žinau, kad jis atneš naudos visiems, esantiems aplinkui“, – „Sekundei“ pasakojo Ignas.
Pasak jo, aktyvus dalyvavimas universiteto bendruomenės gyvenime prisidėjo ir prie asmeninio augimo.
„Ši veikla – man gera galimybė mesti iššūkius sau, pasisemti naujų žinių ir įgūdžių“, – sako I. Gaižiūnas.
Jau pirmuosiuose kursuose supratęs, jog universitetas nėra vien institucija, suteikianti popierinį įgytų kvalifikacijų įrodymą, Ignas ryžosi sukaupta patirtimi pasidalyti su jaunesniaisiais. Vaikinas ėjo pirmakursių kuratoriaus pareigas ir padėjo tėvų lizdą palikusiems abiturientams kuo greičiau įsilieti į universiteto bendruomenę.
Du Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų kursus baigęs I. Gaižiūnas Tėvynę gintų ginklu.
Geriau suprasti pirmakursius Ignui padėjo ir iki šiandien artimas ryšys su 2013-aisiais baigta Juozo Miltinio gimnazija. Kaip ir universitete, būdamas mokiniu vaikinas neapsiribojo vien vadovėlių skaitymu ar dalyvavimu skirtingų disciplinų olimpiadose.
Ne tik Panevėžyje, bet ir šalyje teatriniu ugdymu garsėjanti legendinio režisieriaus vardu pavadinta gimnazija prisidėjo prie vaikino saviraiškos, o jis pats – prie moksleivių saviraiškos galimybių praplėtimo.
Būdamas šešiolikos drauge su komanda Ignas parašė verslo planą ir konkurse „Liftas“ laimėjo piniginį prizą mobiliajam teatrui įkurti. Už pinigus įsigyta scena suteikė galimybių įgyvendinti platesnius kūrybinius užmojus ne tik Igno kartai, bet ir gimnazijoje likusiems bei būsimiems moksleiviams.
Ir įstojęs į universitetą mokyklos durų vaikinas ilgam neužvėrė. Net praėjus keleriems metams po abitūros egzaminų, gimnazijoje jis – dažnas svečias.
„Tikriausiai atgal veda jausmas ir pareiga grąžinti tai, ką esu gavęs. Esu tikras, kad mokykla buvo ta vieta, kuri mane užaugino ir padėjo tvirtus pamatus dabartiniam gyvenimui“, – svarsto I. Gaižiūnas.
Ignas tvirtina, jog jam be galo įdomu pamatyti, kaip sekasi ir jį mokiusiems pedagogams. O įsitikinti, ką reiškia būti mokytoju, vaikinas taip pat rado progą.
Šalia energetikos fizikos studijų jaunuolis studijuoja gretutines pedagogikos studijas. Jas rengiasi baigti kitais mokslo metais. Privalomąją šių studijų praktiką vaikinas atliko savo gimnazijoje – vedė fizikos pamokas II–IV klasių mokiniams.
„Patirtis iš tikrųjų unikali. Dirbti su jaunais žmonėmis ir kartu gilintis į fiziką – nepaprastai įdomu. Nors grįžau kaip mokytojas, turiu pasakyti, jog iš pačių gimnazistų daug ko išmokau – ir sklandžiau kalbėti, ir atidžiau klausytis“, – įspūdžiais dalijosi vaikinas.
Visgi, anot Igno, būti mokytoju – sudėtingiau, nei gali atrodyti.
„Tai sunki profesija, ypač pradedantiesiems dirbti. Kiekvienai pamokai reikia labai daug ruošis. Dauguma mokinių – labai smalsūs, privalai rasti būdų smalsumui patenkinti“, – perprato kol kas tik trumpam pedagogo kėdę pasimatavęs Ignas.
Energetikos fiziko išsilavinimas ir pedagogikos studijos nepasirodė pakankamos aktyviam vaikinui ir jis ryžosi dar vienam iššūkiui.
Dvejus metus dalyvaudamas Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM) Ignas ugdė ne tik kovos lauke įgūdžius – fizinę ištvermę, budrumą, naudojimąsi ginklais, bet ir stiprino kompetencijas, praversiančias bet kokiuose tolesnio gyvenimo žingsniuose – lyderystę, darbą komandoje, psichologijos pagrindus.
Tokį žingsnį I. Gaižiūnas tikina žengęs norėdamas ne tik papildyti laisvalaikį, bet ir galvodamas apie potencialias grėsmes valstybėje ir regione. Pasak jo, tarnyba – geriausias būdas padėti pasiruošti tokiai situacijai.
„Dalyvavimas tokiuose mokymuose man yra galimybė išmokti apsiginti ir gebėti apginti artimus žmones. Esu tikras, jog kiekvienas turime atlikti pareigą Tėvynei ir pasirengti saugoti ją ginklu. Tėvynė yra ne kas kitas, kaip mano draugai, šeima ir artimieji bei galimybė augti ir tobulėti laisvoje savo šalyje“, – įsitikinęs jaunuolis.
Karininkų vadų mokymai trunka trejus metus ir vyksta kas antrą savaitgalį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Kiekvieną vasarą rengiamos dviejų savaičių karinės pratybos. Jose per metus įgytas teorines žinias būsimieji karininkai taiko praktikoje. Po šių mokymų klausytojai gauna leitenanto laipsnį ir gali tęsti savo karjerą profesinėje karo tarnyboje arba likti rezerve.
Energetikos fiziko diplomą turintis I. Gaižiūnas tiki, jog šios specialybės atstovams galimybių – apstu.
Akademiniai pasiekimai, aktyvi veikla universiteto daliniuose bei karininkų vadų mokymuose ugdytos kompetencijos suteikė Ignui gebėjimo bei pasitikėjimo išbandyti save dar ir tarptautinėje arenoje.
Organizuodamas vienus studentų atstovybės mokymus, Ignas drauge su kolegomis diskutavo apie aukštąjį mokslą Lietuvoje ir Europoje. Ieškant informacijos, jo žvilgsnį patraukė skelbimas, kviečiantis tapti Europos studentų sąjungos kokybės užtikrinimo Studentų ekspertų tinklo nariu.
„Kvietimą pamačiau paskutinę registracijos dieną, netgi paskutinėmis valandomis. Iš karto supratau, kad šios galimybės praleisti negaliu. Puoliau pildyti paraišką“, – prisiminė I. Gaižiūnas.
Po mėnesio atėjęs teigiamas atsakymas vaikiną pradžiugino, tačiau, pripažįsta, pernelyg nenustebino.
„Tikiu, kad šis mano žingsnis ir sėkmė buvo pastarųjų metų ilgo ir nuoseklaus darbo pasiekimas. Dirbdamas be atlygio studentų organizacijose visada siekdavau maksimalaus rezultato, tai veiklai skyriau daug laiko ir pastangų. Atsakomybei tik didėjant ir darbams sudėtingėjant, augau ir tobulėjau. Niekada nenorėjau ir dabar nenoriu sustoti vietoje, todėl visada ieškau, ką dar galėčiau nuveikti aukštojo mokslo srityje“, – pasakojo Ignas.
Europos studentų sąjungos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo studentų eksperto pareigas vaikinas eis metus. I. Gaižiūnas vizituos Europos valstybėje veikiančias aukštąsias mokyklas, išorinio vertinimo agentūras, siekdamas prisidėti prie tų institucijų kokybės užtikrinimo.
Kalbėdamas apie ateities planus, Ignas tvirtina matantis save tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje darbo rinkoje.
„Šiandien esame globalios erdvės dalis, kurioje gyvenamoji vieta turi vis mažesnę reikšmę. Juk gali gyventi Lietuvoje, o dirbti bet kurioje Europos vietoje“, – įsitikinęs vaikinas.
Pasak jo, norint pasiekti aukštų profesinių rezultatų, svarbu nuolat tobulėti ir mokėti panaudoti savo potencialą. Čia geriausiai gali padėti šalia esantys žmonės.
„Šiuo atveju labai svarbi sinergija – situacija, kai keli žmonės kartu padaro daug daugiau negu po vieną. Visgi Lietuvoje tokių vietų, kuriose būtų susitelkusi pakankama veržlių žmonių koncentracija, nėra daug“, – apgailestavo Ignas.
Dėl šios priežasties ieškoti geriausių karjeros alternatyvų – kiekvieno asmeninis reikalas ir pareiga. O pasikliauti vien tik universitetinį išsilavinimą patvirtinančiu diplomu, I. Gaižiūno nuomone, ne visai protinga.
„Visada sau ir kitiems sakiau, kad studijos universitete pirmiausia žmogų padaro eruditu ir suteikia išsilavinimą. Ką su tuo daryti, priklauso nuo tavęs paties. Tiek studijuojant, tiek dalyvaujant studentų organizacijų veiklose įgytos kompetencijos turi labai didelį galimą panaudojimo spektrą. Pats pažįstu daug fizikų, dirbančių tiek mokslo, tiek technologijų srityje, tiek veikiančių visai ką kita“, – pasakojo Ignas.
Diplomuoto fiziko manymu, nusprendus, ką nori veikti su turimu diplomu, kryptingai siekiant savo tikslo ir daug dirbant, perspektyvos pačios atsiveria.
