Asociatyvi Freepik nuotr.

Panevėžiečių verslumas auga

Panevėžiečių verslumas auga

Panevėžiečiai drąsiau imasi verslo, rodo naujų įmonių mieste steigimo statistika.

Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais Aukštaitijos sostinėje itin šoktelėjo mažųjų bendrijų įregistravimas.

Kreivė kilo

Naujų įmonių registravimas praėjusiais metais Lietuvoje pasiekė aukštumas.

Per 2024-uosius šalyje įregistruota daugiau nei 16 tūkst. naujų įmonių ir organizacijų – daugiausia per pastaruosius 25 metus, skelbia pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras.

Tokios tendencijos pernai buvo stebimos ir Panevėžyje.

Per 2024-uosius mieste įregistruota 212 naujų juridinių asmenų, tai yra 15-a daugiau nei 2023 metais.

Statistika rodo, kad pastaruoju metu nusprendusiesiems pradėti verslą patraukliausia teisinė forma yra mažoji bendrija.

„Labiausiai norėtųsi panevėžiečius orientuoti į aukštos pridėtinės vertės sritis, tačiau susiduriame su realia situacija.“

J. Leipus

Tokių praėjusiais metais panevėžiečiai įsteigė 154-ias, o tai 26-iomis daugiau nei užpernai.

Taip pat Panevėžyje pernai įkurta penkiomis viešosiomis įstaigomis daugiau (16) nei 2023 m.

Visgi Registrų centro statistika rodo, kad panevėžiečiai atsargiau imasi steigti uždarąsias akcines bendroves. Jų 2024 metais Aukštaitijos sostinėje įregistruota 33, o tai keturiomis mažiau nei prieš metus.

Mažiau steigta ir asociacijų. Praėjusiais metais tokių mieste įkurta tik dvi, nors 2023-iaisiais – net septynios.

Laukia startuolių

„Džiaugiamės, kad panevėžiečiai linkę registruoti juridinius asmenis, kurie vykdo ūkinę-komercinę veiklą, generuoja pajamas, kuria darbo vietas ir sau, ir kitiems“, – sako Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus.

Mažųjų bendrijų ūgtelėjusį populiarumą, Savivaldybės atstovo nuomone, lemia lengvesnė steigimo procedūra ir paprastesnė administravimo tvarka.

„Mažoji bendrija yra tarpinis variantas tarp individualios veiklos ir uždarosios akcinės bendrovės, tai palankiausia forma pradėti verslą“, – mano vedėjas.

Jis svarsto, kad gyventojų verslumui įtakos turi ir vietos institucijų bendradarbiavimas, teikiant pagalbą pradedantiems verslininkams.

Visgi, pripažįsta J. Leipus, Savivaldybės lūkesčiai mieste matyti besikuriančias jaunas inovatyvias įmones susiduria su kitokia realybe.

„Labiausiai norėtųsi panevėžiečius orientuoti į aukštos pridėtinės vertės sritis, tačiau susiduriame su realia situacija. Kituose didžiuosiuose miestuose kolegijos ir universitetai turi daugiau studentų ir dalis jų nueina dirbti į įmones, o dalis pasilieka kurti startuolių įmonių.

Panevėžyje studentų mažiau, todėl daugumą gabiųjų iš karto nuvilioja įmonės, lieka mažiau tų, kurie galėtų savo resursus, laiką skirti verslo idėjų paieškai. Norėtųsi mieste startuolių, tačiau jų yra nedaug“, – sako skyriaus vedėjas.

I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Rajonas stovi vietoje

Panevėžio rajone naujų verslų žemėlapyje pokyčių beveik nematyti. Pernai rajone įregistruota tik vienu juridiniu asmeniu daugiau nei prieš metus – 121.

Šioje savivaldybėje per praėjusius metus įkurtos 72 mažosios bendrijos (2023 m. – 75), 35-ios uždarosios akcinės bendrovės (2023 m. – 36), aštuonios asociacijos (2023 m. – 4), trys viešosios įstaigos (2023 m. – 5) ir kt.

Vyrauja mažosios bendrijos

Registrų centro duomenimis, 2024 metais šalyje įregistruota 10,2 tūkst. mažųjų bendrijų, 4 tūkst. uždarųjų akcinių bendrovių, 800 viešųjų įstaigų, 475 asociacijos, 170 labdaros ir paramos fondų.

„Pastaruosius penketą metų mažoji bendrija yra populiariausias pasirinkimas tarp naujų įmonių steigėjų. Simboliniai lūžio metai buvo 2020-ieji, kai mažosios bendrijos pagal populiarumą aplenkė iki tol dominavusias uždarąsias akcines bendroves“, – teigia Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovė Aistė Gudaitienė.

Anot jos, praėjusių metų naujų įmonių ir organizacijų steigimo rezultatas – didžiausias per daugiau nei ketvirtį amžiaus. Paskutinį kartą aktyviau registruota tik 1997-aisiais.

Per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį daugiausia naujų juridinių asmenų įregistruota 1991 metais – iš viso net 41,1 tūkstančio.

Tačiau iki šiandien iš jų likę mažiau nei dešimtadalis – apie 4 tūkstančius.

Daug naujų juridinių asmenų buvo registruojama per visą 1991–1997 metų laikotarpį, tačiau didžioji dalis jų jau seniai išregistruota.

 

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite