Jau dvidešimtmetį minintis Vilniaus panevėžiečių klubas „Nevėžis“ per tą laiką ne tik subūrė nemenką narių skaičių, bet ir aktyviai domisi Aukštaitijos sostinės gyvenimu. Klubo „Nevėžis“ archyvo nuotr.

Panevėžiečių širdys kilometrų nejaučia

Panevėžys – miestas, kurio ilgimasi net ir daug metų gyvenant kitur. Jau dvidešimtmetį minintis Vilniaus panevėžiečių klubas „Nevėžis“ per tą laiką ne tik subūrė nemenką narių skaičių, bet ir aktyviai domisi Aukštaitijos sostinės gyvenimu. Šiuo metu rengiama klubo, jo narių, o per juos ir paties Panevėžio istoriją atspindinti knyga – kas nuveikta, kuo gyventa per du dešimtmečius. Tikimasi, kad ji dienos šviesą išvys per artimiausią pusmetį.

Šiemet ilgametį klubo vadovą Bronių Kačkų pakeitęs Jonas Ramoškevičius pasakoja per tą laiką nutikus daug įvykių, kuriuos norima įamžinti, prisiminti.

„Turime labai daug nuotraukų sukaupę, daug medžiagos apie klubo veiklos istoriją“, – sako vadovas.

Pasak J. Ramoškevičiaus, klubo tikslas – stiprinti Vilniuje gyvenančių panevėžiečių ryšius su gimtuoju miestu ir žmonėmis, aktyviai dalyvauti Panevėžio kultūriniame gyvenime bei jį garsinti, prisiminti žymius šio krašto žmones.

Šiuo metu panevėžiečių klubas Vilniuje vienija apie 80 narių. Visgi, pasak vadovo, kaip ir ne viename kitame panašiame klube, nariai sensta, o jaunų ateina mažiau.

„Labai daug panevėžiečių, gyvenančių Vilniuje, net nežino apie tokią organizaciją“, – apgailestauja J. Ramoškevičius.

Išeiviai iš Panevėžio, susibūrę sostinėje, bendradarbiaujama ir su gimtojo miesto klubu „Tėviškė“, bendruomene „Senamiestietis“, užmegzti ryšiai su Panevėžio alumnų asociacija, dalyvaujama vieni kitų renginiuose.

„Gal ateityje rasime ir daugiau sąlyčio taškų“, – tikisi vadovas.

Panevėžys rūpi

Tarp Vilniuje susibūrusio panevėžiečių klubo narių daug žymių žmonių: dailininkė Emilija Taločkienė, žurnalistė Nijolė Baužytė, profesorė, pianistė, muzikos kritikė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, aktoriaus, režisieriaus Jono Aleknos dukra – čia susibūrę įvairiausių profesijų atstovai. Pasak J. Ramoškevičiaus, daugiau kaip trečdalis narių – meno žmonės arba susiję su juo. Kasmet jie dalyvauja Panevėžio gimtadienio šventėje, jau dabar sudarinėjami kitų metų veiklos planai. Nariai vyksta į ekskursijas po Aukštaitijos kraštą ir ne tik jį, lanko muziejus, domisi Panevėžio perspektyvomis ir ieško būdų garsinti savąjį miestą. Sostinėje gyvenantys panevėžiečiai kartu švenčia Velykas, Kalėdas, Jonines, susitinka su įdomiais žmonėmis, pagerbia išėjusius anapilin nusipelniusius panevėžiečius.

Pasak J. Ramoškevičiaus, net būtų sunku pasakyti keliais žodžiais, kodėl jau ne vienerius metus gyvenant sostinėje taip svarbu palaikyti ryšį su Panevėžiu.

„Jeigu būtų visi išvažiavę vaikiško amžiaus, galbūt tas ryšys būtų jaučiamas mažiau“, – svarsto klubo vadovas.

Dabar gi, anot jo, Vilniuje kas apsigyveno būdami studentai, kas gerokai vėliau, priversti gyvenimiškų situacijų ar susiklosčiusių aplinkybių.

„Panevėžyje gimėme, augome, mokėmės. Vėliau dalis išvyko į Vilnių, kiti čia ir pasiliko mokytis, dirbo pramonės įmonėse, kitose organizacijose. O prisiminimai apie gimtą miestą lieka ir niekur nuo jų nepabėgsi“, – sako J. Ramoškevičius.

Jis pats išvyko iš Panevėžio prieš daugiau nei dvidešimt metų, atidirbęs tuometėje Autokompresorių gamykloje tris dešimtmečius.

„Nemažai tokių yra klube, kurie buvo priversti iš Panevėžio išvažiuoti dėl įvairiausių priežasčių. Tačiau daug metų gyvenus, dirbus Panevėžyje lyg ir negalima užmiršti to, kas jame padaryta, sukurta“, – sako klubo „Nevėžis“ vadovas.