Iš Panevėžio atkeliavusi paroda „X:Pa/Likimas“ Marko Rotko meno centre bus eksponuojama iki lapkričio 4-osios. MRMC nuotrauka

Panevėžiečių darbai – unikaliajame Marko Rotko meno centre

Panevėžiečių darbai – unikaliajame Marko Rotko meno centre

 

Prieš savaitę Latvijoje, Daugpilyje įsikūrusiame Marko Rotko meno centre, paminėtos šio tapybos korifėjaus, pokario abstrakčiojo ekspresionizmo meno srovės atstovo 115-osios gimimo metinės. Jų metu pristatyta ir kolekcija „X:PaLikimas“, atvežta iš Panevėžio.

Daugiau kaip 2 000 kvadratinių metrų parodų erdvės turintis, dviejų aukštų pastatas suskirstytas į keturis sektorius. Viename jų veikia nuolatinė Daugpilyje gimusio ir dar vaikystėje su šeima į JAV emigravusio Marko Rotko paroda „Markas Rotkas. Gyvenimas ir menas“. Išmaniuosiuose ekranuose galima susipažinti su garsiojo tapytojo biografijos faktais ir kūrybiniais periodais, lankytojams pristatomos jo darbų reprodukcijos bei šeši originalūs darbai, saugomi atskiroje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Praėjusį penktadienį vykusių iškilmių metu muziejaus lankytojams muzikinį kūrinį pristatė muzikantų iš Italijos duetas „Passepartout Duo“, atlikęs 40 minučių rečitalį, inspiruotą vėlyvosios M. Rotko kūrybos. Kiek vėliau mažieji muziejaus lankytojai kieme atliko specialų meninį pasirodymą – improvizuodami piešė ateities paveikslą.

Vakarėjant pristatytos aštuonios naujos rudens sezono parodos, kurias jungia laiko tėkmė: praeitis, dabartis ir ateitis.

Iš Panevėžio atkeliavusi paroda „X:Pa/Likimas“ latviams iki lapkričio 4-osios reprezentuos praeities sąvoką ir reikšmę. Ją į kaimyninę šalį atvežė „A galerija“ savininkas, panevėžietis Albinas Vološkevičius.

Neliko nepastebėti

Iš Aukštaitijos sostinės į parodos pristatymą, lydimi palaikymo komandos, atvyko nemaža dalis darbų autorių: stiklo menininkė Indrė Stulgaitė-Kriukienė, tapytojai Diana Rudokienė, Giedrius Zaura, Eugenijus Marcinkevičius, Sigitas Laurinavičius, Osvaldas Juška, Artūras Stančikas, fotografai Evaldas Ivanauskas ir Saulius Saladūnas, grafikė Jolanta Rudokienė, skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša, keramikas Egidijus Radvenskas, iš Vilniaus prie delegacijos prisijungė ir metalo plastikos kūrėja Akvilė Kauneckė.

Daugiau nei dešimtmetį Kaune gyvenęs, bet į Panevėžį sugrįžęs tapytojas G. Zaura sakė pastebėjęs nedrąsų, tačiau ambicingą Daugpilio menų centro įdirbį.

„Pradžia puiki, nors gana kukliai viskas atrodo. Palyginti nedidelė galerijos erdvė, mano akimis, darbai yra kiek per daug sugrūsti – norėtųsi jos daugiau. Įdomu, kas laukia toliau. Svarbu, kad nepritrūktų jėgų ir noro puoselėti meno pasaulį“, – sakė menininkas.

Stiklo menininkė Indrė Stulgaitė-Kriukienė sakė, jog jai jau reikėjo išlįsti iš savo komforto zonos.

„Kūrėjai dažniausiai yra linkę į individualumą, jiems sunku dirbti komandoje. O šis projektas provokuoja išlįsti iš savo kiauto, sugebėti priversti save atsiverti kūrybiniam partneriui, rasti tokią kūrybinę bendrystę, kuri perfiltruota per asmenines patirtis gimtų meno kūriniu“.

Ji džiaugėsi galimybe pristatyti savo kūrinį M. Rothko meno centro ekspozicijų erdvėse.

„Tai jautrūs momentai, todėl be galo svarbu, kuomet kūrinys randą vietą tokio lygio, kaip Marko Rothko meno centras, erdvėse. Jų parodos visada parengiamos su nepaprasta pagarba ir dėmesiu meno kūriniams“, – sakė ji.

Gausus projekto dalyvių desantas kaimynų neliko nepastebėtas – lietuvių darbus muziejaus lankytojai skubėjo įamžinti fotografuodami, domėjosi šalia darbų pateikta informacija, akimirksniu neliko ir parodos katalogų.

Laisvė interpretacijoms

Projektas „X:Pa/Likimas“ – unikali proga skirtingų sričių menininkams susiburti į draugišką bei kūrybišką tandemą. Šią iniciatyvą dar praėjusiais metais paskatinęs panevėžietis Albinas Vološkevičius išlaisvinti kūrybinius užmojus sukvietė net aštuoniolika žymių menininkų duetų iš Panevėžio ir kitų Lietuvos miestų. Tarp jų – tapytojai, grafikai, fotografai, keramikai, skulptoriai, metalo plastikos ir stiklo menininkai.

Dalydamiesi labai skirtingomis patirtimis, mokyklomis, technikomis, net jungdami visiškai skirtingas materijas, ieškodami kompromiso tarp savęs kaip kūrėjų ir skirtingų raiškos priemonių, menininkai įgijo naujos kūrybinės patirties, praplėtė kūrybinį akiratį medžiagiškumo, pasaulėžiūros atžvilgiu.

Tai – tęstinis projektas, pakvietęs kūrėjus dirbti poromis prie vieno bendro darbo ir tokiu būdu ieškoti naujos meninės raiškos bei patirties kūryboje. Įvairių meno sričių profesionalai dirbdami prie projekto siekė per meninę formą pažvelgti į Lietuvos 100-mečio istoriją, jos raidą, kertinius šio laikotarpio momentus: sovietinės santvarkos palikimą, jaunų žmonių emigraciją, šalies kultūrinį, meninį, kūrybinį palikimą.

Vienu iš kūrėjų tikslų tapo ir noras identifikuoti, išryškinti tuos istoriškai susiklosčiusius Lietuvos, kaip valstybės, istorinius įvykius, datas ir pasiekimus, kurie yra kaip palikimas ir savo reikšme šiandien nulemia visuomenės likimą – laisvės bei nepriklausomybės troškimą.

Puikus pavyzdys Panevėžiui

Dar 2002-aisiais metais gimusi mintis atiduoti duoklę visame pasaulyje žinomam tapytojui Markui Rotkui, kurio darbai vertinami milijonais dolerių, fizinį kūną įgavo tik 2013-ais.

Daugpilio M. Rotko meno centras įsikūręs istoriniame Daugpilio tvirtovės artilerijos arsenalo pastate, kuris originaliai pastatytas dar 1833 metais.

Pastatui restauruoti buvo paruošti trys skirtingi Europos Sąjungos remiami projektai. Jie Daugpilio miesto tarybos įgyvendinti bendradarbiaujant su Latvijos Respublikos kultūros ministerija, M. Rotko šeima ir panorusiais prisidėti rėmėjais iš viso pasaulio. Iš viso meno centrui įrengti prireikė beveik 6,5 mln. eurų.

Didžioji dalis pinigų buvo gauta iš Europos regioninės plėtros fondo, visgi projektas nebūtų įgyvendintas be miesto tarybos įsikišimo skiriant specialų kapitalą iš miesto biudžeto.

Centre jau buvo eksponuoti Salvadoro Dali, Pablo Pikaso, Edvardo Muncho ir kitų žymių pasaulio menininkų darbai. Kasmet centre yra surengiama nuo 5 iki dešimties žymių artistų koncertų. Centre lankosi ne tik kaimynai iš artimiausių Europos valstybių, bet ir Australijos, Brazilijos, Egipto, Indijos, Meksikos, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos ar JAV.

Penkeri intensyvaus darbo metai leido meno centrui įrodyti, jog jis yra pajėgus teikti kokybiškas, aukšto lygio kultūros ir turizmo paslaugas, taip prisidedant prie Daugpilio ir visos Latvijos tarptautinio pripažinimo, vietos ekonomikos augimo, miesto urbanistikos prikėlimo naujam gyvenimui ir kitų šaliai svarbių rodiklių kėlimo.

Spartus augimas pelnė centrui virtinę vertingų nominacijų ir prizų, tokių kaip Metų pastatas 2012 (kategorija „Restauracija“), Latvijos turizmo plėtros agentūros apdovanojimas „Sėkmingiausias turistų lankomas objektas 2013“, didžiausia kelionių vadovų leidykla pasaulyje „Lonely Planet“ įvardijo muziejų kaip vieną iš dešimties priežasčių, kodėl verta keliauti į Latviją. 2015-aisiais centras tapo ir naujausiu turistų traukos objektu, o jau po metų jam atiteko Metų traukos nominacija ir panašiai.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų