Nors geriamas vanduo pinga, panevėžiečiams iš to džiaugsmo maža, mat brangsta nuotekų tvarkymo paslauga.

Panevėžiečiams brangs nuotekų tvarkymas

Panevėžiečiams brangs nuotekų tvarkymas

Jau greitu laiku panevėžiečiams per kišenę stipriau suduos sąskaitos už nuotekų tvarkymą. Miesto Taryba patvirtino naujas įmonės „Aukštaitijos vandenys“ paslaugų kainas. Nors geriamasis vanduo atpigs, tačiau sąskaitą vartotojams išaugins perskaičiuotas nuotekų įkainis. Šitaip panevėžiečiai sumokės už dar 2015-aisiais pastatytos, bet tik šįmet užkurtos dumblo džiovyklos eksploataciją.

Kad modernus būdas atsikratyti dumblu jį džiovinant ir išvežant deginti anksčiau ar vėliau atlieps panevėžiečių piniginėms, „Aukštaitijos vandenų“ vadovai įspėjo jau prieš penketą metų. Už europinę ir valstybės paramą statant modernią džiovyklą kalbėta ir apie gerokai pigesnę išeitį – nusausintą ir išdžiovintą dumblą atiduoti žemdirbiams laukams tręšti arba panaudoti kaip atsinaujinantį energijos šaltinį. Visgi realybė pasirodė kitokia. Kad ir kaip įmonė tokią trąšą bandė įpiršti ūkininkams, tik vienas ja susiviliojo, bet ir tas pats dingo vos kartą patręšęs laukus. O ir šilumininkai tokio kuro iš tolo kratosi.

Suma auga

Nuo sausio 1-osios keisis sumos „Aukštaitijos vandenų“ sąskaitose. Geriamojo vandens kubinis metras pinga dviem centais. Vartotojams iš to džiaugsmo maža. Mat nuotekų tvarkymo paslauga brangsta keturiais centais.
Tai reiškia, kad butuose gyvenantys panevėžiečiai nuo kitų metų pradžios už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą mokės nebe 1,29 Eur už išleistą kubinį metrą vandens, o 1,31 Eur. Įsikūrusiesiems individualiuose namuose šios „Aukštaitijos vandenų“ paslaugos brangsta nuo dabar esamų 1,26 Eur iki 1,28 Eur. Taigi ir vieniems, ir kitiems kaina kyla 1,6 proc. Be to, prie šių įkainių dar bus pridėta ir neišvengiama duoklė valstybei – 21 proc. PVM.
Tokias bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas vasaros pabaigoje patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Unikalios panevėžietiškos nuotekos

„Aukštaitijos vandenų“ generalinis direktorius Saulius Venckus aiškina, kad kainų kilimo nebuvo įmanoma išvengti dėl šįmet užkurtos dumblo džiovyklos. Apie ją Panevėžyje jau kone legendos kuriamos. Modernioji džiovykla įmonės nuotekų valykloje Papušių kaime pradėta statyti dar 2012-aisiais. Nors ją užbaigti žadėta per 18-iolika mėnesių, eksploatuoti atiduota tik 2015-ųjų gruodį. Negana to, krosnys taip ir liko dar ilgam neužkurtos. Bendrovės vadovai piktinosi, kad su ta džiovykla, kainavusia 24 mln. litų (6,9 mln. Eur), – vieni rūpesčiai. „Aukštaitijos vandenys“

iš statytojų – rangovės „Ekra“ ir subrangovės vokiečių kompanijos „Huber SE“ – reikalavo pašalinti defektus, dėl kurių džiovykla negali veikti. Vokiečiai atsikirtinėjo, neva kalti ne statytojai, o kažkoks mistinis vietinis dumblas, mat atvežtąjį iš Šiaulių džiovykla džiovina, o štai panevėžietiškojo – niekaip.

Komiškas ginčas galop persikėlė į teismą. „Aukštaitijos vandenys“ apskundė „Ekrą“ nevykdant įsipareigojimų. Nors bylinėjimasis iki šiol nesibaigęs, vandens tiekėjai iš to maža naudos – per tą laiką „Ekra“ bankrutavo. Vis dėlto „Aukštaitijos vandenys“ laimėjo kitą teismą – pasiekė, kad draudimo bendrovė atlygintų nuostolius už defektų pašalinimą.

Pasak S. Venckaus, šįmet pagaliau užkurta dumblo džiovykla jau dirba visu pajėgumu. O tai reiškia, kad už nuotekų tvarkymą mokantys panevėžiečiai nuo šiol apmokės ir džiovyklos darbą.

Virsta cementu

Pristatant dumblo džiovyklą 2015-aisiais su patosu kalbėta, kad labai sumažės nuotekų dumblo, o išdžiovintas jis nebeskleis tokių intensyvių kvapų, galės būti panaudojamas kaip atsinaujinančios energijos šaltinis arba žemės ūkyje. Skaičiuota, kad už europinę paramą pastatytoje džiovykloje per metus bus išdžiovinta net 14 560 tonų sausinto dumblo.

Dabar matyti, kad nepigus projektas neša ne žadėtąją naudą, o papildomas sąnaudas. Džiovykla kūrenama dujomis. Tik dalį jų įmonė pasigamina iš to paties dumblo, dujų tenka pirkti, tai labiausiai išaugina džiovyklos eksploatavimo išlaidas. Panevėžio rajone išdžiovintas dumblas vežamas utilizuoti į bendrovę „Akmenės cementas“. Šioji įmonė dumblą degina ir pelenus panaudoja cementui gaminti, o „Aukštaitijos vandenys“ jai dar ir sumoka už sudeginimą. Tiksliau – sumoka panevėžiečiai, nes dumblo deginimo sąnaudos irgi įtrauktos į „Aukštaitijos vandenų“ vartotojams apskaičiuotą nuotekų tvarkymo kainą.

„Aukštaitijos vandenys“ planuoja kitąmet paruošti iki 3000 tonų džiovinto dumblo.

Pasak S. Venckaus, jo kiekiai priklauso nuo daugybės veiksnių. Mat į valymo įrenginius patenkantis dumblas pūdomas, šitaip mažėja jo kiekis, vėliau centrifugoje sausinamas ir tik tuomet džiovinamas.

Ekologiška nesuderinama su ekonomiška

S. Venckaus teigimu, jei būtų paprastesnių galimybių, nei vežti džiovintą dumblą į Akmenę, įmonė jomis pasinaudotų.
Kol kas, anot direktoriaus, tokių galimybių nematyti. „Aukštaitijos vandenys“ dumblą bandė įsiūlyti Panevėžio šilumininkams, bet paaiškėjo, kad jų katilinėse nėra sumontuota specialių filtrų, kurie sulaikytų milžiniškus kiekius kenksmingų medžiagų, išsiskiriančių deginant dumblą.

Dumblą bandyta įpiršti ir žemdirbiams. Visgi žemės ūkis tokios trąšos kratosi.
„Siūlėme ūkininkams, netgi tręšimo planus buvome sudarę, kad tik žemdirbiai dumblą paimtų. Vienas paėmė, bet ir tas kažkur dingo. Niekas didelio noro nerodo.
Jei atsilieptų koks ūkininkas, išskėstomis rankomis priimtume“, – tvirtina S. Venckus.
Jis pripažįsta, kad kol kas modernus ir ekologiškas atsikratymo dumblu būdas ekonomiškai nenaudingas nei įmonei, nei juolab vartotojams. Direktorius motyvuoja, kad ekologijoje nereikia ieškoti ekonominės naudos.
„Jei nuotekos į Nevėžį būtų leidžiamos nevalytos, kaina vartotojui būtų išvis maža, bet didelė žala gamtai. Džiovinti dumblą ekonomiškai irgi nenaudinga, ekologijoje negali ieškoti ekonominės naudos“, – teigia S. Venckus.

Iš Lietuvoje veikiančių 60-ies vandens tiekimo įmonių dumblo džiovyklas turi vos dešimt, dar dvi – Telšiuose bei Utenoje – statomos. Kitos dumblą toliau kompostuoja.
„Aukštaitijos vandenys“ nuo 1979-ųjų, kada pradėti eksploatuoti valymo įrenginiai, sukaupė milžinišką kiekį dumblo – daugiau nei pusę milijono kubinių metrų.

 

Komentarai

  • Vienu žodžiu,kažkas praplovė pinigėlius,o vartotojai už tai dar ir susimokės.

    • Atsakyti
  • kas tam panevezyje dedas su šilumos ir vandens kainom??? Baisu, kiek nori, tiek prašo, leidžia, duoda, ima. Panašu, kad vartotojas sumoka už visokias stovinčias elektrines ir nepasiteisinusius projektus, tarifai tokie, kad įmonėm suneša milijoninius pelnus

  • Todel miestas ir naujinasi uz musu pinigelius

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų