Panevėžį gelbsti jo pramonės specifika

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje – techninė recesija: reikšmingai lėtėja ekonomika, traukiasi pardavimai ir pelnas, auga nedarbas, mažėja vartojimas. Iš Panevėžio kilęs SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad net ir tokioje situacijoje Aukštaitijos sostinei kol kas sekasi neblogai: čia veikia daugiau pramonės sektorių, kurie stabiliai laikosi, tai panevėžiečiams užtikrina darbo vietas.

Pirmąjį šių metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 3 procentais. Skelbiama, kad tai trečias pagal dydį nuosmukis per pastaruosius 20 metų. Kodėl taip susiklostė?

Didesnis nei dabar nuosmukis fiksuotas tik vieną 2008-ųjų ketvirtį ir per pandemiją 2020 m. antrąjį ketvirtį.
Visgi jei paklaustume gyventojų, verslo, ar pirmas šių metų ketvirtis jiems toks blogas, manau, dauguma atsakytų, kad nebuvo kažko labai dramatiško ar netikėto.
Energetikos kainų šuolis nebuvo toks didelis, kaip baimintasi, degalai irgi atpigo, infliacija mažėja. Tad nemaža dalis gyventojų nuosmukio nepajuto.
Labiausiai mūsų BVP žemyn patraukė pramonė. Spėjama, kad sunkiausiai sekasi baldų gamybos, medienos gaminių ir chemijos produktų sektoriams.
Baldų pramonė anksčiau sparčiai augo. Pandemija net padėjo šiam sektoriui: Vakarų pasaulis atnaujino baldus, buitį. Dabar paklausa sumažėjusi, nes nekilnojamojo turto rinka Vakarų šalyse, Šiaurės Europoje susilpnėjusi, baldų pirkimas kritęs. Tai duoda atsaką ir mūsų pramonei.
Be to, įtakos turi ir karas Ukrainoje. Mūsų baldininkai nemažai plokščių importuodavo iš Baltarusijos, Rusijos, tad šioms rinkoms užsidarius, gamybos sąnaudos išaugo.
Praėjusių metų pabaigoje, šių metų pradžioje buvo aktualios ir energetikos kainos. Kam gaminti, kai brangu?
Belaukdamas mažesnių kainų, valai sandėlius ir lauki, kada galėsi gaminti pigiau.

Ar atsigaus jūsų minėti pramonės sektoriai ?

Atsakymas turbūt būtų toks: pagyvensime ir pamatysime, ar atsigaus.

Ką toks BVP kritimas reiškia eiliniam žmogui?

Paprastam žmogui svarbiausi trys rodikliai: kaip keičiasi jo atlyginimas ir pajamos, kaip keičiasi darbo rinka – ar sunku susirasti darbą, ir infliacija – kaip keičiasi kainos.
Kalbant apie darbo rinką, galima sakyti, kad ko nors labai blogo nėra atsitikę. Balandžio pabaigos „Sodros“ duomenys nerodo, kad būtų sumažėję darbuotojų. Taigi, darbo rinka laikosi. Bet apie ką perspėja BVP nuosmukis? Jeigu pramonė neatsigaus antrą, trečią, ketvirtą ketvirtį, laukia didesnis nedarbas.
Tarp ekonomistų jau tapo konstanta, kad silpstant ekonomikai, nedarbas visada didėja.
Klausimas, kokiu mastu didės? Pernai nedarbas siekė 5,9 proc., šiemet prognozuojame 6,9 proc. Panašiai mąsto ir Finansų ministerija su Lietuvos banku.
Per pastaruosius 10–15 metų verslai pasimokė ir nebenori greitai atsisveikinti su darbuotojais, nes paskui juos susigrąžinti nėra taip lengva.
Juk nėra bendro visos pramonės nuosmukio – kai kurie sektoriai auga, kiti – smunka. Jei paleisi gerą darbuotoją, tikėtina, kad kito sektoriaus įmonė jį pasiims.
Geri darbuotojai nesimėto, ir niekas neskuba neatsakingai elgtis.
Aišku, darbuotojams reikia labiau galvoti apie savo finansinę padėtį ir elgtis atsakingai, racionaliai su savo pajamomis ir išlaidomis.

T. Povilauskas. DELFI nuotrauka

Ekonomistus stebina ir ne mažėjantys, o augę atlyginimai. Kodėl jie augo?

Atlyginimų augimas labai ryškus buvo metų pradžioje. Jis labiausiai nulemtas valdžios sprendimų. Tai susiję su minimalios algos, valstybės sektoriaus algų didinimu.
„Sodros“ duomenys rodo, kad labiausiai atlyginimai augo mažesnėse savivaldybėse – tokiose kaip Skuodo, Zarasų ir panašiai. Ten jie šoktelėjo 18–19 proc.
Atsiminkime, kad nemažai padidėjo ir vidutinė senatvės pensija – 18 proc. Aišku, infliacija metų pradžioje buvo didesnė nei pajamų augimas.
Dabar jau turime balandžio infliacijos duomenis. Ji buvo truputį didesnė nei 13 proc. – priartėjo prie dydžio, kiek per metus padidėjo atlyginimai. Vadinasi, žmonių perkamoji galia tiek nebemažėja, kiek pernai.
Pavyzdžiui, pernai vidutinis darbo užmokestis augo apie 13 proc., infliacija buvo apie 19 proc. Skirtumas didžiulis ir žmonių perkamoji galia žiauriai sumažėjo. Dabar perkamoji galia po truputį atsigauna.
Labai tikėtina, kad birželį jau bus vienženklė infliacija. Taip yra, kol darbo rinka stabili. Labiausiai nelaukiame, kad pradėtų augti nedarbas. Kas iš to, jei mažėja infliacija, bet žmonės netenka darbo?

Panevėžys – pramonės miestas. Mūsų kalbinti vietos verslininkai – pramonės įmonių vadovai neslepia optimistinių lūkesčių ir kalba apie plėtrą bei naujų darbo vietų kūrimą. Kokią matote Panevėžio pramonės perspektyvą?

Yra skirtumai tarp miestų, priklausomai nuo to, koks pramonės sektorius vyrauja.
Kaip minėjau, su sunkumais labiausiai susiduria chemijos, baldų ir medienos gaminių pramonė. Panevėžyje turbūt šie sektoriai nėra tokie dideli kaip kitur. Panevėžiui kol kas sekasi neblogai, nes yra daugiau sektorių, kurie stabiliai laikosi, pavyzdžiui, maisto pramonės.
Duomenys rodo, kad pirmą šių metų ketvirtį maisto pramonė stabiliai važiavo. Turint omenyje, kad energetika atpigusi, žemės ūkio produkcijos perdirbimas turėtų gerėti. O tai yra pliusas Panevėžiui.
Be to, pirmą ketvirtį augo inžinerinė pramonė. Tai irgi pliusas miestui. Prasčiau su metalų apdirbimu, tai Panevėžyje irgi yra. Šią veiklą vykdančioms įmonėms su užsakymais turėjo būti blogiau ir nemanau, kad antrą, trečią, ketvirtą ketvirčius jie atsigautų.

Panevėžio rajonas pasižymi derlingomis žemėmis ir išauginamais grūdais. Su kokiais iššūkiais teks susidurti žemdirbiams?

Artimiausius tris mėnesius bus aktualiau gal ne kainos, o derliaus dydis – kiek išaugs ir koks bus. Esant normaliam derliui, viskas gali būti gerai, bet pakartoti praėjusių metų finansinio rezultato nebeišeis.
Tikėtis tokių grūdų supirkimo kainų kaip pernai vargiai galima. Prisiminkime, kviečių tonos kaina biržoje siekė 400 eurų, o dabar – 230 eurų.
Manau, grūdininkai suvokia, kad pernai buvo fantastiniai metai ir tokių retai pasitaiko.
Aišku, ūkininkus šiemet vejasi ir pernai brangiai pirktos trąšos. Tiems, kurie jas pirkdami nesudarė jokių produkcijos pardavimo kontraktų, pasijus skaudžiai.
Jei metų pabaigoje nusipirkai salietros, kuri dabar atpigusi keliasdešimt procentų, o grūdų supirkimo kaina šįmet irgi nukritusi, nuostoliai bus neišvengiami.
Bet dabar turbūt svarbiausia užauginti neblogą derlių.

Esame glaudžiai susiję su kitomis Europos šalimis, kur kol kas nėra recesijos. Bet ar ilgam?

Europoje gerokai nusilpę pirkimai. Žmonės per pandemiją daug pirko. Gali praeiti keleri metai, kol vėl norės atnaujinti buitį. Daugelyje ES šalių mažmeninė prekyba per metus nukrito nuo 5 iki 10 proc., o tai – daug. Jei Vakarų Europoje žmonės perka iki 10 proc. mažiau, vadinasi, reikia gaminti 10 proc. mažiau. Iš to ateina pramonės nuosmukis.
Kuriam sektoriui Europoje vis dar sekasi ir jis auga? Ogi paslaugų – pradedant nuo įvairių IT, finansų, sporto, meno, kultūros, administravimo. Kadangi Vakarų, Šiaurės Europoje dominuoja paslaugos, recesijos ten vis dar nėra.
Tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija ekonomika didelė ir viskas vyksta lėčiau, bet efektas ateis ir ten.
Pietinės Europos šalys kol kas pelnosi iš turizmo. Tikėtina, kad ir šią vasarą Italija, Ispanija, Graikija turėtų sulaukti ne mažesnių turistų srautų nei pernai.

JAV – bankų krizė. Kada ateis iki mūsų jos atgarsiai? Kaip tai galėtų atsiliepti eiliniam žmogui?

Tiesioginių atgarsių nebus, bet netiesioginis efektas bus. Tik gal ne toks greitas. Kreditavimas JAV neišvengiamai mažės. Trys dideli bankai jau nutraukė veiklą.
Kreditavimas JAV sulėtės, o tai labai susiję su ekonomikos aktyvumu. Jei Amerika metų viduryje, antrą pusmetį bus mini recesijoje, tai persimes ir į Europą. Jei amerikiečiai perka mažiau prekių, Europa turi mažiau jų pagaminti. O tai kelia klausimą, ar tikrai mūsų pramonė artimiausiais ketvirčiais atsigaus.

Nekilnojamojo turto sektorius paprastai laikomas tam tikru indikatoriumi, leidžiančiu nuspėti, kas vyksta ekonomikoje. Kas stebima?

Nekilnojamojo turto sektoriuje – pasyvios nuotaikos. Kovas buvo netikėtai geras, balandį iš sudarytų sandorių matome, kad vėl silpniau, bet sakyti, jog situacija aiškiai blogėja – negalima.
Registrų centro duomenys rodo, kad pirmą ketvirtį ir Panevėžyje butų pardavimų buvo tiek pat, kiek pernai. Be to, Panevėžyje kur kas mažesnė dalis sandorių sudaroma imant būsto paskolas. Nuosmukis yra Vilniuje, kur gerokai daugiau žmonių ima paskolas būstui, o paskolų kaina išaugusi. Iš nekilnojamojo turto vystytojų, brokerių girdime, kad yra norinčiųjų pirkti būstą, bet jie laukia geresnių kainų. Jei nėra skubos, kam pirkti? Tokios nuotaikos lemia, kad sandorių sumažėjo. Girdime, kad vystytojai jau daro nedideles nuolaidas dėl rinkos aktyvumo sumažėjimo.

Jau daugiau nei metus Ukrainoje vyksta karas. Kokią įtaką jis padarė mūsų ekonomikai ir kiek tebeturime ryšių su Rytų rinkomis?

Kalbant apie importą – energetikos, žaliavų – mūsų ryšiai su Rytais nutrūkę.
Pramonė, baldininkai, medienos sektorius pirkdavo pigią žaliavą iš Rusijos, Baltarusijos, o tos rinkos nebėra. Yra baldininkų, kurie turėjo dideles gamyklas Baltarusijoje ir staiga neliko to šaltinio. Energetikos kainos kilo, gal ir netiesioginė, bet tai irgi karo Ukrainoje pasekmė.
Kita vertus, gana gerai Rusiją pakeitėme kitomis rinkomis. Energetikos kainos sumažėjusios, įmonės rado kitus tiekėjus. Taip, yra įmonių, kurios apeina sankcijas, ieško kitų kelių, ypač kalbant apie eksportą. Matome iš duomenų, kad eksportas į Vidurio Azijos šalis išaugęs: į Kirgiziją – 10 kartų, į Kazachstaną – dvigubai, į Uzbekistaną – trigubai. Akivaizdu, kad yra būdų, kaip išvežti produkciją į Rusiją, bet vis tiek bent jau importas gerokai sumažėjęs, Rusijos svertai sumažėję.

Kas mūsų gali laukti antroje metų pusėje?

Sakyčiau, didesnė rizika, kad trečią ir ketvirtą ketvirčiais spartesnio ekonomikos atsigavimo nebus. Labiau gali būti, kad antrą pusmetį eksportas neatsigaus. Ką tai lemtų eiliniam žmogui? Gali padaugėti bedarbių. Kita vertus, nereikia labai dramatizuoti, nepamiršti vidaus vartojimo.
Jei tavo pajamos antrą pusmetį nesikeis, turėsi darbą, o infliacija antrą pusmetį bus mažesnė, tai ir galimybė įpirkti prekes ir paslaugas nesumažės. Netgi gali padidėti.
Gali būti, kad gyventojams antras pusmetis didesnių ekonominių pokyčių neatneš, bet reikia, kad patys žmonės nepanikuotų ir elgtųsi racionaliai, vartotų pagal galimybes.