-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tačiau išpuoselėto Rožyno kvartalo gyventojai spėja, kad vienas toks atsikraustė jų kaimynystėn.
Gyventojai guodžiasi, kad per jo norą į negyvenamo namo A. Baranausko gatvėje kiemą susitempti visą mantą po mikrorajoną gali pasklisti tuntai graužikų.
Apie A. Baranausko gatvės negyvenamo namo kieme įsitaisiusį prašalaitį vietiniai pranešė miesto Savivaldybei.
„Tempia dėvėtus drabužius ir krauna ant kiemo. Namas tikriausiai jau prikrautas, nebetelpa. Kaip jis čia apsigyveno: teisėtai ar ne, nežinau. Po tais skudurais – žiurkių ir virusų karalystė. O jeigu užsidegtų, sudegintų ir aplinkinius namus, priklausytų nuo to, iš kur vėjas pūstų. Imkitės pačių griežčiausiu priemonių, kol neatsitiko nelaimė“, – Savivaldybę įspėja skundo autorius.
Atvažiavus prie šio namo nuo pat įvažos į kiemą iki jo galo matyti senais drabužiais bei kitomis atliekomis prigrūstų maišų jūra. Šio turto šeimininko nesimatė, bet kad čia verda gyvenimas, liudijo lauke ant virvės iškabintos kelnės, megztiniai, kiti drabužiai.
Netoli apleisto namo sutiktas kaimynas nedaugžodžiavo dėl netvarkos už tvoros, tik numojęs ranka prasitarė, jog čia įsikūrė kaupikas – žmogus, galintis turėti kompulsinį kaupimo sindromą.
Rožyno bendruomenės pirmininkė Romalda Šerplienė tvirtina, kad benamių landyne tapęs kiemas šiame kvartale – didelis skaudulys ne tik kaimynams, bet ir visiems gyventojams. Tačiau, anot jos, kartu tai ir kova su vėjo malūnais.
„Ne pirmi metai bandome pajudinti šitą situaciją, vis pravažiuoju pro šalį, pasižiūriu. Bet sklypas yra privatus, namas turi savininkus – neįlįsi ir nepakomanduosi, kaip tvarkytis. Ką jau norės, tą šeimininkai ir darys“, – teigia bendruomenės vadovė.
Jos žiniomis, valdos savininkai numirė, o jų turto paveldėtojai – užsienyje. Apleistame kieme karaliauja benamiai, kaupikai ir kiti prašalaičiai. Dabartinės pandemijos sąlygomis prie jų niekas nenori net artintis.
„Aš, kaip medikė, niekam nepatariu ten eiti, aiškintis ir daryti tvarkos. O jei jau kas ryžtųsi, geriau užsidėtų ne tik kaukes, bet ir skafandrus. Kas tokius žmones tikrina, kokias ligas jie nešioja ir platina? Tas pats koronavirusas – matau, kiek žmonių jis jau nužudė, ne vienose laidotuvėse dalyvavau. O tas baisus kiemas – tikra ligų perykla“, – nuogąstauja R. Šerplienė.
Išsigandusius ir susirūpinusius gyventojus bendruomenės pirmininkė ragina dėl tokių problemų kreiptis į miesto Savivaldybę ir šiai rašyti skundus.
R. Šerplienė spėja, kad A. Baranausko gatvėje prisiglaudė ne vienas benamis, o visa jų kompanija. Prieš keletą metų bendruomenei iš čia teko krapštyti svetimo kiemo šiltnamyje namus susirentusį prašalaitį.
„Niekur tokie žmonės nedingo. Gal per pandemiją dalis jų ir neišgyveno, bet likusieji suranda, kur sulįsti, ir dar draugų pasikviečia“, – mano bendruomenės pirmininkė.
Ši kvartalo dalis, pasak R. Šerpelienės, Panevėžyje itin vertinama ir turi paklausą – parduodami namai dažniausiai nuperkami per dieną ar net per kelias valandas. Kvartalo senbuvės teigimu, visi gyventojai stengiasi puoselėti savo valdas, bet, be benamių pamėgto kiemo, yra ir dar vienas, kurio šeimininkė pati nesitvarko, o parduoti apleistų namų nenori.
„Teko ir pačiai bendruomenei jos apžėlusį kiemą šienauti, radom šunį baloje pririštą. Po vyro mirties moteris visai paleido vadžias, girtuokliauja, vedasi draugus. Tokie žmonės net į kalbas nesileidžia dėl pokyčių“, – sako R. Šerplienė.
Panevėžio savivaldybės Teisės ir Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo Aušrio Valkūno teigimu, gyventojų skundas dėl manta iš konteinerių apversto negyvenamo namo kiemo A. Baranausko gatvėje gautas neseniai. Anot teisininko, Savivaldybė gali imtis tvarkyti tik valstybinį sklypą, bet už tvarką privačiame atsakingas savininkas. Jam bus įteiktas įpareigojimas susitvarkyti.
Namo šeimininkui nereaguojant, jam gresia sulaukti pernai Panevėžyje pagarsėjusio atliekų kaupiko likimo.
„Gal jie susirgo, gal ir išmirė per šitą karantiną – dingo ir dingo.“
L. Kazokienė
„Pernai įsiminė atvejis, kai žmogus kaupė daiktus ir juos automobilyje sandėliavo Klaipėdos gatvėje prie ūkininkų prekyvietės. Taip pat jo sankaupų buvo pilnas garažas miesto pakraštyje“, – pasakoja A. Valkūnas.
Tuomet Savivaldybė pasirūpino savo lėšomis iškuopti automobilių aikštelę okupavusį sąvartyną ant ratų. Tačiau garaže šeimininkas buvo įpareigotas pats susitvarkyti. Jam to nepadarius, valstybės pinigais samdytos tarnybos sutvarkė atliekas ir per teismą garažo savininkui priteista atlyginti Savivaldybės patirtas išlaidas.
Per pastaruosius du mėnesius, pasak A. Valkūno, Savivaldybė nėra gavusi daugiau skundų dėl benamių ar kitų asmenų padarytos netvarkos viešosiose vietose. Teisininko pastebėjimu, tokia problema Panevėžyje mažėja. Nebeliko anksčiau buvusių landynių Respublikos gatvės viešajame tualete, prie buvusio profilaktoriumo Elektronikos gatvėje.
Rožyno gyventojai šaukiasi Savivaldybės pagalbos sutvarkyti sąvartynu virstantį kiemą A. Baranausko gatvėje. P. Židonio nuotr.
Rečiau gatvėse besišlaistančių benamių mato ir Panevėžio socialinių paslaugų centras. Pasak jo direktorės Linos Kazokienės, per pandemiją jų labai sumažėjo net ir Nakvynės namuose.
„Ne tik mes, bet ir kiti socialinių paslaugų teikėjai pastebime mažėjantį įprastai gatvėse nuolat matomų, „konteinerinių“ benamių skaičių. Gal jie susirgo, gal ir išmirė per šitą karantiną – dingo ir dingo“, – stebisi direktorė.
Anot jos, tikėtina, kad dalis tokių žmonių grįžo į normalesnį gyvenimą, gydosi priklausomybių centre.
„Nakvynės namuose irgi buvo karščiuojančių, bet testai koronaviruso nerodė. Matome, kad ūmėja šitų žmonių kitokios ligos. Jie mažiau save prisižiūri, medicinos paslaugos per karantiną sunkiau pasiekiamos, tad natūralu, kad benamiai neišvengė šitos rykštės“, – svarsto L. Kazokienė.
Tačiau Panevėžio socialinių paslaugų centras dėl to neliko tuščias. Jame tik pasikeitė gyventojų kontingentas: dabar čia daugiau tik laikino prieglobsčio ieškančių darbingo, jauno amžiau benamių, taip pat sugrįžusiųjų iš įkalinimo įstaigų, daugiau atsirado moterų.
O policijos atstovai teigia, kad benamiai, nors ir mažiau matomi, iš miesto neišnyko. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos specialisto Tado Martinaičio teigimu, šaltuoju metų sezonu pareigūnai kaip tik sulaukdavo daugiau pranešimų apie tokius žmones, įsikūrusius bendrojo naudojimo erdvėse. Tokių skambučių sumažėjo sušilus orams.
