„Sekundės“ archyvo nuotr.

Pandemija „išgydė“ žarnyno infekcijas

Pandemija „išgydė“ žarnyno infekcijas

Panevėžio sveikatos specialistai negali ir patys patikėti: pastaruosius metus mieste beveik visai neliko susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis.

Pagal šią statistiką Aukštaitijos sostinė iki 2019-ųjų šešerius metus pirmavo visoje Lietuvoje. Medikai tikisi, kad žmonės pagaliau išmoko higienos, tačiau neneigia, jog tam įtakos galėjo turėti ir apribotas judėjimas, bendravimas bei sunkesnis patekimas pas gydytoją.

Anksčiau tokiu metu Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikoje jau būdavo pilnos palatos rotavirusu sirgdavusių vaikų. Šiuo metu čia nėra nė vieno tokio ligoniuko. Nėra sergančiųjų nei nora-, nei kitais žarnyno virusais.
Labai mažai stacionariai gydoma bakterines žarnyno infekcijas per maistą pasigavusių: viduriuojančių, vemiančių asmenų. Jei nėra didelio pavojaus sveikatai, tokių pacientų sulaukusi ligoninė stengiasi juos skubiai ištirti ir siųsti gydytis ambulatoriškai. Dabar, kai siaučia koronavirusas, gulėti stacionare būtų ne pati geriausia išeitis.

Stebisi gydytojai

Pagal susirgimus žarnyno infekcijų ligomis, Higienos instituto duomenimis, Panevėžys nuo 2014-ųjų šešerius metus lenkė visas šalies savivaldybes. Daugiausia tokių ligų per minėtą laikotarpį Aukštaitijos sostinėje nustatyta 2018 m., kai jų skaičius siekė per 1200 atvejų.
Tačiau praėjusiais metais Panevėžyje užregistruota keturiskart mažiau žarnyno infekcinių susirgimų – tik 321 atvejis. Rotavirusu sirgo tik 5 asmenys, noravirusu – 22.
2019 -aisiais pastarieji skaičiai buvo dešimtis kartų didesni, o bendras žarnyno infekcijų skaičius siekė daugiau nei 1000 atvejų per metus.
Panevėžio rajone praėjusiais metais žarnyno infekcijų taip pat fiksuota mažiau – 108 atvejai.
„Mes ir patys tarp skyrių pasikalbame, kad paskutiniais metais klinikoje visai sumažėjo susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis. Virusinių atvejų visai beveik neliko, o bakterinių irgi nedaug“, – sako Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos vaikų gydytoja Vilija Uksienė.
Ji spėja, kad tokių ligų situaciją kardinaliai pakeitė pernai į Lietuvą atslinkęs naujasis virusas COVID-19. Panašus žarnyno infekcijų kritimas būdavo stebimas atslinkus ir kasmetinei didesnei gripo bangai, kai žmonės daugiau likdavo namuose.

Išstūmė koronavirusas

„Vaikai nebelanko mokyklų, būrelių – nebėra ir infekcinių virusinių ligų plitimo. Jei sulaukiame rota-, noravirusų atvejų, tai tik pavienių, kai pacientui jau reikia rimto gydymo. Uždarytos kavinės, užkandinės – mažiau ir vėmimų, viduriavimų dėl bakterinio užkrato“, – teigia V. Uksienė.
Salmoneliozės atvejų pernai mieste nustatyti 22, ankstesniais metais – 35.
Medikė tikra, kad sveiką miestiečių žarnyną palaikyti padėjo ir su pendemija gerai išmokta higiena, kai žmonės intensyviai skatinti dažniau plauti rankas, dengti veidus kosint, čiaudint.
Pasak V. Uksienės, rotavirusą pristabdyti galėjo ir nemokami skiepai nuo šios ligos kūdikiams iki metų.
Be gydytojos išvardytų priežasčių, susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis tendencijas stebinčio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai priduria, kad pagerėjusią statistiką praėjusiais metais galėjo lemti ir medicinos įstaigų baimė. Viduriuojantys ar vemiantys ligoniai galėjo dažniau gydytis namuose patys, nei kreipėsi pagalbos į Infekcinę kliniką, ligoninę, poliklinikas, kur nuo rudens galima didesnė užkrato COVID-19 virusu tikimybė.
„Aišku, higiena, judėjimo apribojimas turėjo įtakos, kad pernai ryškiai sumažėjo žarnyno infekcinių ligų. Bet žmonės taip pat bijojo kreiptis į medikus dėl koronaviruso pavojaus, bijojo patekti į ligonines, tikriausiai gydėsi namuose“, – spėja NVSC Panevėžio departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Dovilė Brajinskienė.
Pasak vedėjos, toks šių ligų sumažėjimas praėjusiais metais jaučiamas visoje Lietuvoje.

Nebunda ir gripas

NVSC Panevėžio departamentas stebi ir kitokią gripo situaciją. Pirmas šešias šių metų savaites visame Panevėžio regione tebuvo 9 atvejai, iš jų Panevėžio mieste – 5.
„Daug metų žiemą laukdavome gripo bangos, o šiemet fiksuojame ir šios ligos labai mažai susirgimų – tik po kelis visoje apskrityje per savaitę ar net nė vieno“, – teigė NVSC Panevėžio departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė Nadežda Brogelienė.
Ar toks kitų virusinių bei bakterinių ligų lygis šalyje liks po koronaviruso pandemijos, šiandien niekas atsakyti negali. Tiek kalbinti medikai, tiek sveikatos specialistai teigia: ką nors prognozuoti labai sudėtinga.
Miesto gyventojų sveikatos pokyčius nuosekliai stebi ir analizuoja Panevėžio savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Jo darbuotojai, miesto Tarybai pristatę iki 2019 metų panevėžiečių sveikatos duomenis, tvirtina, kad iki tol buvęs aukščiausias Panevėžio susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis visoje Lietuvoje rodiklis iš tiesų kėlė nerimą.
Bet šiai statistikai galėjo turėti įtakos ir geras tokių atvejų atsekamumas bei tyrimas.
Biuro ataskaitoje tarp didžiausių grėsmių panevėžiečių sveikatai taip pat minimas gana didelis į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, bandymų žudytis skaičius, nelaimingi įvykiai kelyje, mažos vaikų skiepų apimtys ir kt.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų