Pamiršo kapavietės vietą

• Sekundė
• Rasa Karvelytė
• Aktualijos
• 2018.05.19 10:00

Interneto platybėse prieš porą dienų ėmė skrajoti beviltiškas ir šiurpą keliantis pagalbos prašymas. Varėnoje gyvenanti Genovaitė Buteikienė tvirtino, jog Panevėžio miesto civilinėse Šilaičių kapinėse kažkas pasisavino kapavietę, kurioje prie 24 metus amžino atilsio atgulė jos brolis.

Išplatinusi socialiniuose tinkluose telefonu darytas nuotraukas, ponia Genovaitė prašė pagalbos. Vos prieš savaitę jos brolis nuvyko aplankyti kapo Šilaičių kapinėse, tačiau vietoj jo rado tikrą akibrokštą.

Varėniškė prisiminė, jog skambinusį ir apie planus aplankyti kapą pasakiusį brolį dar kiek subarė, jog šis galėjęs ir anksčiau tai padaryti. Tačiau netrukus pati puolė teisinti savo artimą, mat tiek šis, tiek jo žmona – negalią turintys asmenys, jų judėjimo galimybės ribotos. „Jiems sudėtinga judėti, neturi automobilio. Tačiau kai gali, kai kas nors paveža ar kitaip susiklosto aplinkybės – visuomet nuvažiuoja aplankyti mirusio brolio“, – sakė pašnekovė.

Kapo nerado

Neilgai trukus moteris sulaukė kiek neįprasto brolio skambučio. „Nepatikėsi, sese – sako jis man, – nėra mūsų kapo“, – ponia Genovaitė prisiminė po tokių žodžių net suabejojusi, ar brolis nėra apsvaigęs nuo alkoholio.

Iš karto negalėjusi patikėti tuo, ką išgirdo, varėniškė prisiminė, jog prieš incidentą nepastebėjusi jokių įtartinų požymių. Paskutinį kartą kartu su artimaisiais moteris kapuose lankėsi Visų Šventųjų dieną: uždegė žvakelę, sukalbėjo maldą už mirusįjį.

Dar 1994 metais anapilin iškeliavusio brolio kapavietė, pasak G. Buteikienės, visuomet buvo prižiūrėta. „Pati kapus pertvarkiau prieš trejus metus. Kartu su broliu pasisamdėme pagalbą, nes reikėjo ir apvadus sudėti, ir seną velėną nuimti, sutvarkyti. Niekas tą kartą nebuvo judinta“, – tvirtino ji. „Ačiū Dievui, kad pavyko išsaugoti nors vieną nuotrauką, kurioje užfiksuota, kaip sutvarkytas kapas. Nusiunčiau ją broliui, kito brolio mergaitėms. Be tos nuotraukos neturėčiau jokių įrodymų. O kitos nuotraukos jau padarytos sūnėno, kuris įvykio dieną dar nuvažiavo pažiūrėti, gal tėtis apsiriko. Bet iš tiesų pamatė tai, ką pamatė“, – pridūrė ji.

Įtarė korupciją

Užrašai ant naujai išdygusio paminklo taip pat byloja apie nepažįstamus žmones.

„Užrašyta, jog kažką laidojo 1995 metais, dar vėliau – 2001 metais. Čia niekas nieko nelaidojo“, – apstulbusi kalbėjo pašnekovė.

Nuotraukose matyti, jog kapavietė uždengta dekoratyvinėmis plokštėmis, kurių esą nebuvę.

Kapavietės landšaftą patobulinę asmenys nepasibodėjo išrauti ir moters šeimai priklausiusį medinį kryžių. Jį, nutrenktą kapinių pašonėje, rado moters brolis.

„Akivaizdu, jog viskas padaryta dar žiemą. Kryžius nuo lietaus, sniego nublukęs, atrodo, jog visus tuos pusę metų guli“, – tikino ponia Genovaitė.

„Gal čia rezervuota, kad perlaidotų į tą vietą? Gal tai korupcijos atvejis, papirkta ir užleista kažkam kitam?“ – sutrikusi svarstė moteris.

Jaučiasi mėtomi ir vėtomi

Pasak ponios Genovaitės, kapavietė, kurioje atgulė miręs brolis, buvo paskirta visiškai naujai. Po brolio mirties tik neįgaliojo vežimėliu judanti velionio žmona prašiusi tokios vietos, kad būtų patogiau privažiuoti prie kapo. Keletą metų moteris nuoširdžiai rūpinosi kapu, vėliau šią prievolę perėmė ponios Genovaitės brolis. Brolienę išsivežė jos vaikai, nepasivarginę artimiesiems pranešti net apie moters mirtį. Ji palaidota vienose iš kaimo kapinių, nors buvo išreiškusi norą atgulti šalia savo sutuoktinio.

Sukėlė ant kojų

Pašnekovė tvirtino, jog netikėtą radinį aptikęs brolis iš karto kreipėsi į kapinių sargą, tačiau šis kalbėti nepanoro. Tik tarstelėjo, jog dėl įvykio greičiausiai yra kalti patys: neprižiūrėjo, nesirūpino, todėl kapavietė ir buvo perleista.

Kapines prižiūrintis asmuo paprašęs ir kapavietės nuosavybę įrodančių dokumentų, tačiau to padaryti ponios Genovaitės brolis negalėjo.

„Kapų prižiūrėtojas visai nenorėjo kalbėti. Su pensininkais, o dar invalidais, niekas nenori skaitytis. Buvo pasiūlyta kreiptis į Savivaldybę“, – nemalonią situaciją aiškino varėniškė.

Pašnekovė sako siūliusi broliui kreiptis į policiją ir parašyti pareiškimą.

Į pagalbą tėvui atvyko ir sūnus, tačiau į komisariatą nuvykę vyrai nieko nepešė. Čia taip pat buvo paprašyta įrodyti teisę į nuosavybę.

G. Buteikienė sakė, jog tokie formalumai jai tikra naujiena, su panašiais susidurti jai dar nėra tekę. „Jokių pažymų neturime, net minčių neatėjo, kad reikia turėti dokumentą, jog čia mūsų kapavietė, kurioje planavome ir patys laidotis. Gal dideliame mieste yra kitaip“, – svarstė ji.

„Tokį stresą patyriau: nežinojau nei kur eiti, nei kur kreiptis, nei ką daryti. Tad elektroninėje erdvėje parašiau pareiškimą Panevėžio miesto policijai ir kartu informaciją nusiunčiau Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriui“, – prisiminė priėmusi sprendimą ponia Genovaitė.

Ginčas – veltui

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Simona Mickutė apie šią situaciją tvirtino jau žinanti, tačiau ją matanti kiek kitaip. „Tame kvartale laidojimai vyko nuo 1995 metų. Atradome įrašus, jog šis asmuo yra palaidotas kitame kvartale, kuriame laidojama buvo 1994 metais“, – sakė vyriausioji specialistė.

„Sutikrinome laidojimo knygų įrašus, kapaviečių numeracija nepasikeitusi, tad toji kapavietė yra visai kitų žmonių. Nežinau, kodėl jie tvarkė ne savo kapavietę. Jeigu anksčiau netvarkydavo, tai ir neatsimena, kur jų kapavietė. Tas žmogus turėjo būti palaidotas visai tuščiame lauke, nes tais metais dar nevyko jokie laidojimai“, – paaiškino S. Mickutė.

„Tegul pateikia įrodymus, jog toji kapavietė yra jų. Mes turime laidojimo knygas, kuriose parodyta, kur ir koks žmogus yra palaidotas“, – patarė specialistė ir pridūrė, jog su nepatenkintais asmenimis jau bandyta išsiaiškinti.

„Už kapavietę atsakingas asmuo, velionio žmona, yra mirusi ir palaidota Ramygalos g. kapinėse. Už pastarųjų kapų priežiūrą atsakingi asmenys gyvena Klaipėdoje ir apie minėtus giminaičius sako menkai težinantys“, – informavo vyriausioji specialistė.

Pagal 2017-05-24 kapinių prižiūrėtojo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ pateiktą neprižiūrimų kapaviečių sąrašą, tokių Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinėse buvo 208, o Panevėžio miesto Šilaičių civilinėse kapinėse 287 kapavietės.

Pagal Panevėžio kapinių tvarkymo taisyklėse numatytą kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis tvarką jas patikrinus 3 kartus, kai kurios buvo sutvarkytos ir neprižiūrimų kapaviečių Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinėse liko 157, o Panevėžio miesto Šilaičių civilinėse kapinėse 238 kapavietės.

Šiuo metu 52 asmenys yra pateikę prašymus suteikti teisę prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes.

• Sekundė
• Rasa Karvelytė
• #kapavietė
• #kapinės
• #Panevėžys