P. Židonio nuotr.

Pamiršo kandidatą į palaimintuosius

Ruošdamasis ypatingos svarbos įvykiui – kunigo Alfonso Lipniūno paskelbimui palaimintuoju, Panevėžys užmiršo šio dvasininko kankinio neeilines sukaktis.

Kovo 12-ąją sukako 120 metų nuo kun. Alfonso Lipniūno gimimo, o kovo 28-ąją sueis 80 metų nuo jo mirties. Šias datas suplanuota paminėti Pasvalio krašte, tam skirti renginiai numatyti ir Lenkijos mieste Pucke.

Visgi Panevėžyje, kurio katedros šventoriuje ilsisi kun. A. Lipniūno palaikai, viešų renginių pagerbti šiam ypatingam dvasininkui nebus.

Būsimą palaimintąjį mini Pasvalys

Iš Panevėžio vyskupijos, Pasvalio rajone esančio Talkonių kaimo kilęs, Panevėžyje bei Vilniuje kunigavęs A. Lipniūnas – pirmasis šios vyskupijos kandidatas į palaimintuosius.

Šis vos 40 metų gyvenęs dvasininkas artimą mylėjo ir juo rūpinosi labiau nei savimi.

Dvasininkas nepabūgo viešai ginti žydų teisių per Holokaustą, nebėgo nuo nacių ir dvejus paskutinius gyvenimo metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje.

Į pokalbį apie kunigo gyvenimą šeštadienį kviečia Pasvalio krašto muziejus. Tądien muziejininkai organizuoja trijų kilometrų žygį iš kunigo A. Lipniūno gimtųjų Talkonių į Pumpėnus.

Šio miestelio bažnyčioje vyskupas Jonas Kauneckas aukos šv. Mišias, kultūros namuose bus pristatyta muziejininkų parengta paroda, susijusi su būsimu palaimintuoju.

Kunigą A. Lipniūną prisimena ir Pasvalio rajono viešoji biblioteka, planuojanti paminėti jo 120-ąsias gimimo metines.

Bet Panevėžyje apie kun. A. Lipniūno gimimo ir mirties sukaktims skirtus viešus renginius nieko negirdėti.

Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas paklaustas, ar muziejus mini šio dvasininko sukaktis, pasiteisino, kad jos pražiopsotos.

Visgi muziejaus vadovas pridūrė pasirūpinsiantis, kad dėmesys kun. A. Lipniūnui dar būtų parodytas.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Solveiga Dagė paaiškino, kad paskutinis kunigui A. Lipniūnui skirtas renginys šioje bibliotekoje vyko 1922 metų lapkritį. Tuomet pristatyta knyga „Alfa“, pasakojanti kandidato į palaimintuosius gyvenimo istoriją.

Į Vatikaną dar 2021-ųjų vasarą išvežtos dėžės, kuriose – kunigo A. Lipniūno šventumą liudijantį apie jį surinkta dokumentinė medžiaga. P. Židonio nuotr.

Minėti sukakčių – į Lenkiją

Kunigas Vitalijus Kodis, kuris yra kunigo A. Lipniūno paskelbimo palaimintuoju bylos postulatorius, teigė, kad bažnyčia Panevėžyje neorganizuoja dvasininko sukakčių minėjimo.

„Katedroje šiuo metu remontas, tad šiokiadieniais mišios vyksta jos kriptoje. Šiandien, kunigo Alfonso gimimo dieną, toje kriptoje po Mišių su tikinčiaisiais susitiksime ir aš, ir vyskupas Linas Vodopjanovas, tarsime žodį apie kunigą Alfonsą, prisiminsime jo šventumą“, – vakar „Sekundei“ kalbėjo kunigas V. Kodis.

Jis pripažino, jog išties derėjo surengti labiau viešų renginių kunigo A. Lipniūno sukaktims, ir apgailestavo, kad tai liko nepadaryta.

„Kunigo A. Lipniūno ir gimimo, ir mirties sukaktis paskutinį kovo savaitgalį žadame minėti jo mirties vietoje – Pucke, Lenkijoje. Į minėjimą iš Lietuvos planuoja vykti du vyskupai – Panevėžio vyskupijos ganytojas Linas Vodopjanovas bei Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Vyksiu ir aš, važiuos kunigo Lipniūno giminaičiai“, – paaiškino kun. V. Kodis.

Pucke kunigo A. Lipniūno gyvenimo sukakčių minėjime taip pat dalyvaus Lenkijos kunigai, iš Vatikano atvyks Šventųjų skelbimo kongregacijos atstovas.

Kovo mėnuo kunigo A. Lipniūno gyvenime buvo ypatingas: 1905 metų kovo 12 dieną gimė, 1943 metų kovo 17-ąją ištremtas į Štuthofo lagerį, o 1945 metų kovo 28 dieną mirė. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos archyvų nuotr.

Tuščią kapą puošia gėlėmis

Kunigo A. Lipniūno sesers anūkė Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė teigė laukianti kelionės į Pucką. Į renginį Lenkijoje vykti planuoja dar trys giminaičiai.

„Pucke jau esu buvusi. Man didžiulį įspūdį padarė ten esantis kunigo Alfonso kapas. Tasai kapas tuščias, nes kunigo palaikai parvežti į Panevėžį ir perlaidoti mūsų katedros šventoriuje. Tačiau ir tuščias kapas Pucke visada išpuoštas gėlėmis. Tai liudija, koks brangus šio kunigo atminimas to krašto žmonėms“, – pasakojo D. Kriščiūnienė.

Mokykla skirs savaitę

Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazijos direktorė Vilma Petrulevičienė pabrėžė, jog mokykla turi tradiciją vieną kovo mėnesio savaitę skirti kunigui Alfonsui Lipniūnui.

Šiemet toji savaitė prasidės kovo 24-ąją.

„Mokykloje vyks kūrybinės dirbtuvės, protmūšiai, susiję su kunigo Lipniūno gyvenimu ir jo darbais. Aptarsime šio kunigo išsikeltas vertybes, giedosime šlovinimo giesmes. O jo mirties dieną – kovo 28-ąją, mokyklos bendruomenė dalyvaus mišiose“, – vardijo direktorė.

Kun. A. Lipniūnas palaidotas Kristaus Karaliaus katedros šventoriuje. P. Židonio nuotr.

Artėja paskelbimas palaimintuoju

Kunigo A. Lipniūno gyvenimo byla dar prieš ketverius metus nuvežta į Vatikaną ir pristatyta Šventųjų skelbimo kongregacijai. Šiuo metu ji intensyviai tyrinėjama specialistų.

Kun. V. Kodis patvirtino, kad bylą jau ištyrė ir puikų įvertinimą jai skyrė šešetas Vatikano atrinktų istorikų.

Kiekvienam ištyrinėti bylai buvo suteikti trys mėnesiai.

Visi istorikai, pasak kunigo V. Kodžio, pripažino kunigą V. Lipniūną vertu tapti palaimintuoju.

Artimiausiu metu bylą tyrinės taip pat Vatikano atrinktų teologų, o paskui dar ir kardinolų komisijos.

„Jei ir šių įvertinimai bus teigiami, o aš tikiuosi, kad tokie jie ir bus, iš Panevėžio vyskupijos kilusį kunigą palaimintuoju skelbs popiežius“, – pabrėžė V. Kodis.

Save pamiršęs gelbėjo kitus

Trumpas A. Lipniūno gyvenimas buvo išties ypatingas.

„Vyrai gali būti šventi. Kodėl gi ne tu, Alfonsai?“ – yra išlikę jaunystės dienoraštyje įrašyti šio kunigo žodžiai.

Iš dabarties perspektyvos matyti, kad jų būta pranašiškų.

Viso labo vos 40 metų gyvenęs kunigas (1905–1945) buvo neparankus visoms valdžioms. Dėl smetonmečiu draudžiamos ateitininkų draugijos veiklos A. Lipniūnui teko aiškintis tuomečiam saugumui, netgi būti teisiamam.

Tačiau ateitininkiškos veiklos, daromos Dievo garbei, dvasininkas neatsisakė, vykdė vyskupo Kazimiero Paltaroko nurodymą auklėti ir šviesti jaunimą.

Pakviestas darbuotis Vilniuje, A. Lipniūnas ir ten tapo jaunimo bei inteligentijos ypač gerbiamu kunigu. Be tiesioginio teologijos profesoriaus darbo Vilniaus universitete, jis garsėjo ir savo labdaringa veikla, ir tiesiais, skambiais pamokslais, kuriais nesyk perspėjo Lietuvos jaunimą neturėti reikalų su Lietuvą okupavusiais naciais.

Tragiškais Antrojo pasaulinio karo metais dvasininkas kovojo su okupantais, gelbėjo žmonių gyvybes. Negana to, jis ir savo gyvybę atidavė už kitus.

Nacių suimtas kunigas išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą Lenkijoje.

Šiame stovykla pavadintame kalėjime, iš kurio retas kalinys išėjo gyvas, kun. A. Lipniūnas pasižymėjo šventumu dirbdamas sielovadinį darbą.

Gresiant mirčiai jis aukojo mišias, klausydavo išpažinčių, guosdavo likimo draugus, dalydavosi su jais paskutiniu duonos kąsniu.

Mirė kunigas, kai artinantis sovietų kariuomenei naciai iš Štuthofo nutarė išvesti kalinių kolonas.

Pirmojoje ėjo A. Lipniūnas. Išbadėjęs ir sušalęs, jis užsikrėtė šiltine, nuo kurios mirė Lenkijos Pucko miesto ligoninėje.

Liudininkų teigimu, miręs kunigas tesvėrė 30 kilogramų. Palaidotas Pucko miesto kapinėse.

Panevėžio vyskupijos rūpesčiu 1989 metais dvasininko palaikai parvežti į Lietuvą bei perlaidoti Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros šventoriuje.

Prezidentas Gitanas Nausėda kunigą Alfonsą Lipniūną po mirties apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.