Pakrančių švarintojai tebeskaičiuoja „laimikį“

Pakrančių švarintojai tebeskaičiuoja „laimikį“

Antrąkart prie tarptautinės upių ir vandens telkinių švarinimo akcijos „River Cleanup“ prisidėjęs Panevėžys dar skaičiuoja rezultatus – deja, šiukšlėmis.

Po šeštadieninės talkos prie miesto vandens telkinių organizatoriai sakė, jog būtų galima ir pasidžiaugti, kad bent jau Nevėžio pakrantės Panevėžio centre nėra labai užterštos. Tačiau akcija leido įsitikinti: sąmoningumo neteršti ten, kur gyvename ir ilsimės, vis dar trūksta.

Visoje Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei tokių 50 tvarkymosi taškų. Savanorių dėmesio sulaukė ne tik upės, bet ir ežerai, tvenkiniai, net Baltijos jūros pakrantės – švarinta per 20 vandens telkinių.
Panevėžio mieste Nevėžio, Senvagės pakrantes tvarkė apie pusšimtį savanorių. Dalyvauti akcijoje rinkosi tiek kolektyvai, bendruomenės, tiek ir šeimos ar net pavieniai asmenys. Pasak miesto Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Taučikienės, viena savanorė tvarkė Nevėžio pakrantę Tiekimo gatvėje, kita buvo pasiryžusi išvalyti Žagienio upelį.

Nuo švirkštų iki televizoriaus

Valomi plotai apėmė Nevėžio pakrantę nuo Sporto gatvės pėsčiųjų tilto link užtvankos, ties A. Jakšto gatve link Nemuno gatvės tilto. Sutvarkyta ir teritorija Berčiūnuose prie geležinkelio tilto – panevėžiečių pamėgta maudynių vieta.

Pirmadienį dar nebuvo tiksliai žinoma, kiek iš viso surinkta šiukšlių, tačiau kiekis bus nemažas. R. Taučikienės žiniomis, vien ties Sporto gatve jų susikaupė apie 150 kilogramų. Upės šlaite aptikta visko – stiklo, plastiko pakuočių, padangų, tačiau bene daugiausia statybinių atliekų: plytgalių, vielos, šiferio.
Berčiūnuose dominavo poilsiautojų paliktos šiukšlės: pakuotės nuo maisto, vienkartiniai puodeliai. Tvarkiusiuosius paupį nuo A. Jakšto gatvės, be tokių pavojingų radinių, kaip švirkštai, nustebino televizorius. Taip pat surinkta nemažai alkoholinių gėrimų butelių bei vienodų maišelių nuo duonos. Pastaruosius, įtariama, bus palikę vandens paukščių lesintojai – demonstruodami rūpestį sparnuočiais, užmiršo pasirūpinti jų gyvenamąja aplinka.

Pačios neišnyks

R. Taučikienės teigimu, palyginus su tradicine akcija „Darom“, ši nebuvo tokia masiška, o ir kiek kitokio pobūdžio. Bet darbas, sprendžiant pagal surinktų šiukšlių kiekį, vis tiek buvo atliktas nemenkas.
Per Panevėžio centrą tekanti Nevėžio dalis pasirodė esanti palyginti švari. Tik specialistus tas menkai teguodžia. Visų pirma, sako jie, šios miesto teritorijos ir taip labiau prižiūrimos, be to, atvirose centrinėse erdvėse visada šiukšlinama mažiau. Paprastai tai atkampesnių, toliau nuo žmonių akių esančių vietų bėda.

„Manau, kad pas mus – kaip ir visur: atvykę prie vandens žmonės tai, ką atsiveža, atgal neišsigabena – palieka“, – Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė sako neturinti iliuzijų, jog kur nors kitur šalyje yra kitaip. Tad nors savanorių gausa švarinimo akcijoje nustebino bei įkvėpė pakankamai, kad Savivaldybė „River Cleanup“ iniciatyvą planuotų palaikyti ir kitais metais, tenka apgailestauti, jog daliai tautiečių visgi trūksta atsakomybės.

„Tarsi tos gamtoje paliktos šiukšlės išnyktų… Jos neišnyks. Plastiko indus galima atrasti ir po kelių šimtų metų. Ar tikrai mes norime palikti tokį palikimą savo vaikams, anūkams?“ – retoriškai klausė R. Taučikienė.

Tvarkosi ir be akcijos

Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Biveinienė „Sekundei“ sakė, kad atskiro šios upių ir vandens telkinių švarinimo akcijos organizavimo rajone nebuvo. Esą vėlokai gautas kvietimas prisijungti.

„Bet mes ir taip nuolat kuopiame aplinką, ir be akcijos“, – patikino ji.

Tiesa, informacija apie tarptautinę „River Cleanup“ iniciatyvą rajone galiausiai buvo paskleista. Tačiau specialistė prisipažino negirdėjusi, jog kas nors būtų tvarkęs vandens telkinius savo pasišovimu. Vis dėlto idėja, jos manymu, yra puiki, tad nekyla abejonių, jog kitąsyk savanorių ir rajone nestigtų.

Faktas

Iniciatyva „River Cleanup“ gimė Belgijoje ir vis labiau populiarėja tiek Europoje, tiek už šios ribų: šiemet prie jos prisijungė penki žemynai. Iniciatyvos tikslas – ne tik skatinti žmonių sąmoningumą dėl vandens telkinių taršos, bet ir pakviesti juos tapti sprendimo dalimi. Kasmet 8 mln. tonų atliekų patenka į vandenynus ir didžioji jų dalis atkeliauja upėmis.

Galerija

Komentarai

  • Žinoma, Žalioji keliolika kilometrų nuo Panevėžio, bet visai nutylėti – sunku. Ir ką pataisyti nėra galimybių. Girioje priešais Paaistrį – automašinos griaučiai su išbarstytomis detalėmis, prie Velniapievių miško lomoje – šimtai, tūkstančiai butelių, kurie, matyt, atgabenami kasmet. Eiguliai, miško darbuotojai, galbūt, kiek patvarko tuos savartynėlius. Tačiau reikėtų ir visuomenės įsikišimo, jos talkų. Žalioji giria kenčia – štai stendas prie kelio į Stumbriškį -„Biologinis-zoologinis draustinis“, o šalia didžiulė plynios, kirtimai. O juk tose vietose – reti augalai, reti vabzdžiai ir kiti gyvūnai. Jiems kenkia ne tik šiukšlės, nuodingos medžiagos, bet ir jų buveinių naikinimas.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų