-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Valdininkų argumentus, esą darželį lanko per mažai vaikų, tėvai atremia, jog kitaip ir negali būti, kai vadovų strategija yra ne jį viešinti, o anaiptol, slėpti nuo visuomenės, jog tokia įstaiga miesto pašonėje egzistuoja.
Už darželio išsaugojimą parašus renkančios jaunos šeimos rėžia: jei rajono Savivaldybė pasirinks ignoruoti naujakurių sparčiai apgyvendinamą vaizdingą priemiestį, ar ne laikas gyventojams imtis iniciatyvos prašytis prijungiamiems prie miesto.
Šią savaitę Trakiškio darželis sulaukė kaip niekad daug rajono švietimo strategų dėmesio. Į jį važiavo ir Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas su specialiste, ir Raguvos gimnazijos, kuriai darželis priklauso, vadovai.
Visgi pats svarbiausias ir karščiausias įvykis laukia ketvirtadienio vakarą, kai Trakiškio darželyje rajono valdžiai, švietimo specialistams teks akis į akį susitikti su darželinukų tėvais ir gyvenvietės bendruomene.
Trakiškio ir jo apylinkių gyventojai nusiteikę mūru stoti už savo darželį, patekusį tarp rajono švietimo girnų.
Keturių vaikų mama Asta su Trakiškio darželiu draugauja ne vienerius metus – jį baigė du vyresnieji, dabar lanko abu mažieji.
Astos šeima gyvena Kaimiškyje – pusiaukelėje tarp Trakiškio ir Panevėžio. Mieste dirbanti pora vis dėlto pasirinko vaikus leisti į Trakiškį.
„Pirmiausia bandėme lankyti darželį mieste. Švietimo skyrius sakė, kad miesto darželiuose 300 laisvų vietų, galime eiti, kur norime. Mums arčiausiai buvo centre esantis „Varpelis“. Savo vyresnėlius ten nuvedėm. Buvo tragedija, vaikai kas rytą verkdavo, bet nesugebėdavo pasakyti, kas jiems negerai. Ištvėrėme vos dvi savaites. Į mano pastabas auklėtojos nereagavo. Apie Trakiškio darželį sužinojau iš vyro, jis čia ilgiau gyvena. Kai nuvežiau vaikus į Trakiškį, jau po pirmos dienos vaikų būsena pasikeitė. Su jaunyliais taip nebeeksperimentavome – atėjus laikui, iš karto leidome į Trakiškį“, – pasakoja Asta.
Anot jos, kai mamos forumuose guodžiasi, kad vaikai tebeklykia du mėnesius vedami į darželius, niekas netiki, kai ji pareiškia: Trakiškyje niekas neverkia.
„Niekas nežino, kad visai šalia Panevėžio yra toks nuostabus darželis su tokiomis puikiomis auklėtojomis ir tokioje gražioje aplinkoje“, – sako Asta.
Valdininkų argumentus, esą darželį lanko per mažai vaikų, tėvai atremia, jog kitaip ir negali būti, kai vadovų strategija yra ne jį viešinti, o anaiptol, slėpti nuo visuomenės, jog tokia įstaiga miesto pašonėje egzistuoja. P. Židonio nuotr.
Asta sako nuolat girdinti gąsdinimus darželį uždaryti.
Ji net įtaria, kad to siekiama tyčia – į pastatą neinvestuojama, įstaigos veikla neviešinama.
Asta neabejoja: jei šito darželio atžvilgiu būtų vykdoma kitokia politika, jis irgi būtų ekonomiškas. Gal net pritrauktų daugiau vaikų nei Raguvos gimnazijos Miežiškių padalinys, į kurį rajono Savivaldybė rengiasi vežioti darželinukus iš Trakiškio.
„Įsivaizduokite, jei net gyvenantys už poros kilometrų, Kaimiškyje, nežino, kad Trakiškyje yra darželis. Sistemingai nutylima apie jį. Šalia manęs gyvena šeima su dviem vaikiukais, jie nežinojo, kol aš nepasakiau. Kiti pasistatė namą, pasiskambino į Raguvos gimnaziją, kad nori lankyti Trakiškio darželį, jiems pasiūlė vaikus vežti į Miežiškių padalinį. Tėvai vietoj jo pasirinko darželį mieste. Netgi Trakiškio skelbimų lentoje jau visi metai kabo skelbimas ateiti į Miežiškių darželį, tačiau kvietimo lankyti Trakiškio neiškabina“, – pasakojo Asta.
Matydami, kad Raguvos gimnazija nėra suinteresuota reklamuoti savo padalinio Trakiškyje, patys
tėveliai pernai savo išgalėmis ir lėšomis sumanė apie jį skleisti gerąją žinią.
„Buvome užsipulti, kad čia ne privatus darželis ir neturime teisės jo reklamuoti be direktorės sutikimo. Nei Raguvos gimnazijos, nei jai priklausančio Miežiškių padalinio internetiniame puslapyje nėra jokios informacijos, kad Trakiškyje irgi veikia tos pačios gimnazijos kitas padalinys – darželis, jokios informacijos apie jo vykdomas veiklas, jokių jo nuotraukų“, – tokia politika stebisi Asta.
Anot jos, rajono valdžia būtų labai trumparegiška, jei išties ryžtųsi uždaryti darželį besiplečiančioje priemiestinėje gyvenvietėje.
Trakiškis vos už 6 km nuo miesto, jame ir jo apylinkėse kuriasi vien jaunos šeimos, ten, kur kadaise driekėsi ganyklos, dabar žemės paskirtis masiškai keičiama į namų valdos.
Asta įsitikinusi: tik laiko klausimas, kada ir ši rajono dalis taps antrąja Piniava.
„Per prievartą kaip į Sibirą vaikų į Miežiškius tikrai nevešime.“
A. Pocius
„Darželis įkurtas dideliame pastate ir jį galima išnaudoti – įkelti biblioteką, įrengti vaikų dienos centrą. Netgi yra atskiri įėjimai“, – galimybes mato vietinė gyventoja.
Astos nuomone, Trakiškio darželis jau keletą metų paliktas nemylimos podukros vietoje. Tėvai jau seniai prašo lėšų stogo remontui.
„Patys tėveliai rašėme prašymą Savivaldybei. Gavo darželis 17 tūkst. eurų. Iš jų prašėme pirmiausia sutvarkyti stogą ir dar labai norėjome vaikams žaidimų aikštelės. Ją įrengė, bet niekam daugiau pinigų nebeduota. Miežiškių padalinys pernai gavo 70 tūkst. eurų, šįmet – 30 tūkst. eurų. O tai ekonomiška? Gal verčiau reikėjo Trakiškio darželį sutvarkyti, kur nieko naujo įrengti nereikėjo, ir miežiškėnų vaikus vežioti į Trakiškį?“ – skaičiuoja Asta.
Alternatyva – jungtis prie miesto
Gyventi tarp Panevėžio ir Trakiškio į Kaimiškį atsikrausčiusi Asta sako negalinti tuo atsidžiaugti.
„Šitoks gražus kraštas, taip netoli miesto!“ – laiminga naujakurė.
Jei rajono Savivaldybė visgi neišgirstų tėvų ir nuspręstų, kad Trakiškyje darželis nereikalingas, Astos nuomone, iš to išloštų ne rajono politikos formuotojai, o miesto Savivaldybė.
Kadangi dauguma jaunų šeimų dirba mieste, jos vaikų neleistų, kaip siūlo rajono valdžia, į Miežiškius, o vežiotų į darželius mieste.
„Jei rajono Savivaldybė nori atimti, kas žmonėms svarbiausia, gal verta rinkti parašus ir prašytis prijungiamiems prie miesto. Vis tiek pas daktarus važinėjame į miestą, daugybė žmonių dirba mieste, o prie jo prisijungus dar ir miesto autobusai iki Trakiškio kursuotų. Galų gale miesto mokyklose ir darželiuose turėtume tokias pat teises kaip panevėžiečiai, mūsų vaikai nebebūtų iš kitos savivaldybės“, – svarsto Asta.
Pusiaukelėje tarp Panevėžio bei Trakiškio gyvenantis Mantas irgi kasdien važinėja į darbą mieste, bet atžalą leidžia į darželį kaime.
„Mieste nė vienas darželis neprilygsta veikiančiam Trakiškyje su jo darbuotojais. Čia auklėtojos dirba tikrai iš pašaukimo, vaikams ypač atsidavusios – veda juos į mišką, supažindina su augalais, eina pas ūkininkus ir verda sriubą iš ten užaugintų daržovių, lankosi Trakiškyje veikiančiame sraigių ūkyje, stebi, kaip jos gyvena, per Užgavėnes su tėvais kuria laužą, verda arbatą. Tame darželyje idealios sąlygos – į kiemą išėję vaikai girdi čiulbančius paukščius, o ne Kniaudiškių automobilių ūžimą ar kokį girtą senį rėkaujantį“, – palygino Mantas.
Naujakurys įsitikinęs: Trakiškis liko vienintele priemiesčio gyvenviete, dar neišnaudojusia savo potencialo. Dembava, Molainiai, Piniava jau užkimšti, o šitame krašte yra vietos kurtis.
„Šitas kraštas su plačia perspektyva, aplinkui daug statybų, o darželį planuoja uždaryti! Mano paties draugo šeima su dviem vaikais irgi čia statosi namus. Daug kas turbūt galvoja, kad su miesto riba viskas baigiasi, bet kai atvažiuoja ir pamato, nustemba: oho, jūs ir upę turite, ir gervės klykauja. Šita vieta rajone labiausiai perspektyvi, čia ir dujotiekis atvestas“, – pasakojo Mantas.
Tėtis svarsto, jog toliaregiškiau būtų rajono Savivaldybei svarstyti apie švietimo įstaigos Miežiškiuose uždarymą ir investuoti į didesnes perspektyvas turintį Trakiškį.
„Kai Miežiškiuose sunyko pradinė mokykla, Savivaldybė puolė pastatą gelbėti iš Trakiškio darželinukus permesdama į Miežiškius. Bet šita gyvenvietė toli nuo miesto, įsiterpusi tarp populiaraus Velžio ir Raguvos, be perspektyvų. Ją greitai suvalgys Velžys ir Raguva“, – įsitikinęs Mantas.
Nors du vaikus auginančios aktorės J. Žiogaitės Butkienės šeima gyvena Panevėžyje, Molainiuose, kelių kilometrų atstumas Justinai nėra kliūtis kasdien dukrą vežioti į jaukų darželį Trakiškyje.
Trakiškio darželį dukrai pasirinko ir žinoma aktorė Justina Žiogaitė-Butkienė, studijos „Kuria vaikai“ steigėja.
Nors menininkės šeima gyvena Panevėžyje, Molainiuose, kelių kilometrų atstumas Justinai nėra kliūtis kasdien vežioti mažąją į Trakiškį.
Aktorė neslepia, jog bandymai dukrą vesti į darželį mieste paliko labai karčią patirtį.
„Kai dukrai sukako dveji metukai, bandėme lankyti „Vyturėlį“. Sutapimas, bet tuomet jo direktoriaus pavaduotoja dirbo Inesa Vietienė, dabartinė Raguvos gimnazijos direktorė. Labai gerai prisimenu jos žodžius: „Jūsų dukra kitoks vaikas, jai reikia specialaus darželio.“ Aš tada buvau ką tik iškepta mama su pirmagime. Išėjusi verkiau, galvojau, mano mažylei reikia specialaus darželio, ar ji turi specialiųjų poreikių? „Vyturėlyje“ ištvėrėme vos tris dienas. O Trakiškyje į darželį dukra eina labai noriai ir daugiau niekada iš nieko nesu išgirdusi, kad mano vaikui reikia specialaus darželio“, – pasakoja J. Žiogaitė-Butkienė.
Ją taip pat stebina, kad Raguvos gimnazijos vadovybė nededa pastangų viešinti savo padalinio Trakiškyje veiklą ir taip bandyti pritraukti į jį daugiau vaikų.
„Kai su vyru atvykome dirbti į Panevėžį, į „Meno“ teatrą, ir gimė pirmagimė, nieko nepažinojome. Mamų forume sužinojau apie Trakiškį. Apie jį išgirdusi pradėjau su vyru naršyti internete – jokios informacijos. Kokia gali būti darželio sklaida, jei net internetinėje paieškoje jo nėra? O uždaryti norima, nes trūksta vaikų“, – stebisi Justina, prieš keletą mėnesių į šį darželį užrašiusi ir savo antrąją atžalą.
Panevėžio rajono savivaldybės atstovai neslepia: darželį Trakiškyje planuojama uždaryti.
Rajono mero socialdemokrato Antano Pociaus teigimu, ketvirtadienį rengiamame susirinkime tėvams bus siūloma alternatyva.
„Trakiškio darželis yra Raguvos gimnazijos padalinys, jai priklauso ir Miežiškių padalinys, o ten geresnės sąlygos. Yra toks siūlymas Trakiškį lankantiems vaikams keliauti į Miežiškius su visais nuvežimais ir parvežimais“, – „Sekundei“ patvirtino A. Pocius.
Meras motyvuoja, jog Trakiškyje darželio pastatas 400 kv. m, o vaikų nedaug. Esą Savivaldybei pigiau kainuotų juos vežioti į darželį Miežiškiuose, nei šildyti sovietinį statinį.
Visgi A. Pocius ramina, kad toks planas – tik pasvarstymas, bet dar ne sprendimas. Meras tvirtina niekada nebuvęs kategoriškas.
„Susitikime su tėvais tiesiog pasišnekėsime, kokia jų nuomonė. Nematau problemos nuvažiuoti pasišnekėti. Bet jei žmonės kryžium gula už tą darželį, tikrai nesiruošiame kalavijais mojuoti. Jei žmonės mano, kad darželis Trakiškyje reikalingas, nematau jokių problemų. Per prievartą kaip į Sibirą vaikų į Miežiškius tikrai nevešime. Politikavimas politikavimu, bet reikia žmogiškai pagalvoti, kam tą vaikelį kažkur boginti. Skaičiavimai vienoki, o žmogiškoji pusė kartais kitaip rodo“, – padėtį švelnino A. Pocius.
Ketvirtadienio vakarą Trakiškio darželyje rajono valdžiai, švietimo specialistams teks akis į akį susitikti su darželinukų tėvais ir gyvenvietės bendruomene, stojusiais mūru už savo švietimo įstaigą. P. Židonio nuotr.
Rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Algirdo Kęstučio Rimkaus teigimu, tėvams pritarus, kad Trakiškio skyrių lankantys vaikai būtų pavėžėjami į Miežiškių skyrių, jame veiktų dvi ikimokyklinio ugdymo grupės.
Ar Savivaldybė ryšis tokiam žingsniui, paaiškės birželio 22-osios Savivaldybės tarybos posėdyje.
Visgi, pasak vedėjo, yra ir antrasis variantas: Trakiškio skyriuje ir toliau veikia viena 2–6 metų vaikų grupė, nuo ateinančio rugsėjo joje planuojama turėti 15–16 vaikų.
Tačiau tokiu atveju, pasak vedėjo, Savivaldybei reikėtų spręsti stogo dangos remonto, tinkamo aukščio tvoros, pastato renovacijos, kiemo ir teritorijos šaligatvio plytelių sutvarkymo klausimus.
Skyriaus duomenimis, darželį Trakiškyje dabar lanko 15 vaikų, nuo rugsėjo trys išeis į pradines klases. Savivaldybė teigia turinti jau keturis prašymus priimti į šį darželį: tris iš šeimų, gyvenančių Trakiškyje, ir vieną iš Panevėžio miesto.
Savivaldybė skaičiuoja pernai darželiui Trakiškyje išleidusi 15 tūkst. eurų žaidimų aikštelei, taip pat atlikti smulkūs remontai, šįmet – 700 Eur žoliapjovei, o smulkiems remontams 500 Eur.
O štai Miežiškių skyriui pernai teko 70 000 Eur ikimokyklinio ugdymo grupei įrengti, salytės ir kelių kabinetų remontui, mokymo priemonėms, baldams. Šįmet jam iš Savivaldybės biudžeto atseikėta 29 000 Eur dar tebevykstančiam ikimokyklinio ugdymo grupės remontui.
