-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Skrandžio rūgštingumą gali sukelti gazuoti, saldinti gėrimai, rūkyti gaminiai, įvairūs padažai, keptas maistas, kai kurie citrusiniai vaisiai, šokoladas, mėtos, alkoholis, rūkymas. Todėl jaučiant, kad bent šiek tiek pradeda kilti rūgštis, vertėtų susimąstyti apie savo mitybą. Neteisingai maitinantis susilpnėja stemplės apačioje esantis vožtuvėlis, todėl skrandžio rūgštis ima kilti aukštyn.
Padidėjęs skrandžio rūgštingumas gali atsirasti ir dėl įvairių ligų – cukrinio diabeto, antsvorio, skrandžio opos. Šios ligos taip pat išsivysto dažniausiai dėl nesubalansuotos mitybos.
Dažnai patiriamas stresas taip pat gali būti padidėjusio skrandžio rūgštingumo priežastimi.
Esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui pasireiškia tam tikri simptomai. Gali būti juntamas deginimas, skausmas, rūgštis burnoje. Kartais gali kilti net sausas kosulys. Atkreipti dėmesį reikėtų, jei nesergate jokiomis peršalimo ligomis, o kosulys kankina nuolat, ypač naktį, atsigulus.
Jei jaučiami bent menkiausi simptomai, būtina imtis priemonių, nes bėgant laikui dėl nuolat kylančios skrandžio rūgšties gali atsirasti žaizdelių, prastėja burnos ertmės būklė, pažeidžiami dantys. Nieko nekeičiant savo kasdienybėje ir leidžiant ligai ūmėti būklė tik sunkėja. Burnoje tarsi nuolat kažkas dega. O tai labai nemalonus ir varginantis jausmas.
Žinoma, yra vaistų, kurie padeda mažinti rūgštingumą ar tam kartui numalšinti simptomus. Tačiau svarbiausia yra keisti savo gyvenimo būdą, įpročius, mitybą, atsisakyti žalingų įpročių.
Ką daryti ir ką valgyti, kai yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas?
Norint, kad rūgštis nekiltų ar iš vis neatsirastų šis nemalonus jausmas, pirmiausia reikėtų vengti itin riebaus, aštraus maisto, nesveikų užkandžių, pusgaminių, alkoholio. Taip pat turėtumėte nevalgyti sūdytų, rūkytų maisto produktų, konservuotų produktų, šokolado ar jo gaminių. Iš daržovių reikėtų vengti česnakų, svogūnų, ridikėlių, agurkų, krienų. Įdomu tai, jog rūgštingumą sukelti gali ir ledai ar šalti gėrimai. Atsisakykite riebios, keptos mėsos, rūgščių vaisių, uogų. Kavos taip pat reikėtų vengti, kaip ir visų produktų, kurių sudėtyje yra kofeino.
Valgyti galima džiūvėsius, vištieną, jautieną, neriebią kiaulieną, virtą ar troškintą žuvį, omletą (netinka virti kiaušiniai). Gaminti maistui naudokite tyrą, nerafinuotą alyvuogių aliejų.
Daržoves geriausia virti. Tinka virtos bulvės, moliūgai, morkos, burokėliai. Galima valgyti špinatus, aguročius, salotas. Tinka kepti obuoliai. Kiti tinkami vaisiai – avokadai, arbūzai, bananai, papajos, melionai.
Galima valgyti įvairius riešutus – pistacijas, moliūgų sėklas, migdolus, anakardžius, graikinius riešutus, pekaninių karijų riešutus, sezamų sėklas.
Sugriežtinti mitybą reikėtų mažiausiai mėnesiui, pagerėjus galima po truputį įtraukti ir kai kuriuos kitus produktus. Svarbiausia ne per greitai ir stebėti savo savijautą.
Reikėtų stengtis susikurti valgymo režimą ir valgyti kas 3 valandas, tačiau po nedaug. Turint antsvorio reikėtų pasistengti svorį koreguoti. Tai taip pat padės pagerinti savijautą. Valgykite tik sėdėdami, po valgio negulėkite. Vakare paskutinis valgymas turėtų būti ne vėliau, kaip likus trims valandoms iki miego.
