Sirupio gatvėje įrengta oro matavimo stotelė šiomis dienomis užfiksavo 72–74 mg/kub. m kietųjų dalelių koncentraciją ore ir tai yra maždaug ketvirtadaliu daugiau, nei leidžia higienos normos. P. Židonio nuotr.

Ore – pavojingi teršalai

Ore – pavojingi teršalai

Išeinant pro duris veido apsaugos kaukė reikalinga jau ne vien dėl ore sklandančio koronaviruso. Per karantiną gatvėse gerokai praretėjus automobilių srautui, sumažėjusi oro tarša pastarosiomis dienomis šoktelėjo iki sveikatai pavojingos ribos. Panevėžys savaitgalį tapo antruoju po Šiaulių labiausiai užterštu miestu.

Aplinkos apsaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad nors įstatymiškai apibrėžta atsakomybė ir už privačių šildymo sistemų priežiūrą, Lietuvoje nėra kontroliuojama, kaip gyventojai prižiūri savo kaminus ir ką kiša į krosnis.
Pačiame Panevėžio centre, Sirupio gatvėje, įrengtoje oro matavimo stotelėje pirmadienį 11.30 val. fiksuota didelė tarša – kietųjų dalelių koncentracija ore siekė 75 mg/kub. m, tai yra leistina norma buvo viršyta net 25 mg/kub. m.
Nuo didelės kietųjų dalelių koncentracijos Aukštaitijos sostinės gyventojai duso ir sekmadienį. Tos paros vidutinis taršos rodiklis siekė 72 mg/kub.m.

Dėl karantino ribojimų iš miesto išvykti savaitgalį negalėję panevėžiečiai vengė išeiti net į savo privačius kiemus.
„Būtumėte matę, kaip sekmadienio vakare atrodė Rožynas! Dėl smogo ne tik atidaryti langų buvo neįmanoma. Dūmai iš kaminų net nekilo į viršų, driekėsi pažeme, atrodė kaip per gaisrą“, – pasakojo Rožyno individualių namų kvartale gyvenanti Valerija.

Smogas buvo juntamas visame mieste – ir jo centre, ir daugiabučių namų miegamuosiuose mikrorajonuose.
Dūmais dvokė ir pirmadienio rytas.

Vilniaus mikrorajonuose gaiviau

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, dar labiau užterštu oru savaitgalį kvėpavo Šiauliai. Ten kietųjų dalelių koncentracija ore sekmadienį buvo pasiekusi 76 mg/kub. m. Leistina norma viršyta ir Jonavoje, tiesa, ne taip drastiškai – 57 mg/kub. m.

O štai vilniečiai savaitgalį galėjo įkvėpti gaivaus oro. Sostinės gyvenamuosiuose mikrorajonuose – Žirmūnuose, Lazdynuose, netgi Senamiestyje ir Savanorių prospekte sekmadienį kietųjų dalelių ore nustatyta 35–37 mg/kub. m. Ir tai gerokai mažiau nei didžiausia leistina norma, siekianti 50 mg/kub. m.

Grynesnio oro būta ir Kaune. Petrašiūnuose įrengta stotelė rodė 37 mg/kub. m kietųjų dalelių, o Noreikiškėse norma viršyta labai nedaug – 52mg/kub. m.

Blogiausia ryte ir vakare

Higienos normos numato, kad paros ribinė vertė (50 mg/kub. m) savivaldybėje neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per metus. Pernai Panevėžyje per visus metus leistina taršos norma buvo viršyta 8-ias dienas. Kritiškiausia situacija Aukštaitijos sostinėje fiksuota 2010-aisiais, kai per metus registruotos net 43 tokios pavojingos dienos.
Panevėžio savivaldybės ekologės Rūtos Taučikienės nuomone, šįmet paspaudus šalčiams Aukštaitijos sostinė tapo antruoju taršiausiu miestu po Šiaulių dėl savo specifikos: kompaktiškame Panevėžyje itin didelė individualių gyvenamųjų namų koncentracija ne tik pakraščiuose, bet ir centre.

Anot jos, pastarosiomis dienomis susidariusios teršalams sklaidytis itin nepalankios meteorologinės sąlygos: šaltis, žemas slėgis, labai silpnas vėjas, o kartu suintensyvėjęs namų ūkių šildymas kietuoju kuru.

„Net ir turintys galimybę šildytis dujomis gyventojai vis tiek dažniausiai renkasi malkas, pjuvesnas, drožles. Tai ir yra viena esminių sąlygų išaugti kietųjų dalelių koncentracijai ore“, – sako R. Taučikienė.

Anot jos, paskelbus karantiną ir sumažėjus transporto srautams, kurį laiką Panevėžyje fiksuotas gerokai švaresnis oras. Prieš šalčius, praėjusią savaitę, oro matavimo stotelės įrenginiai rodė 18 mg/kub. m kietųjų dalelių koncentraciją.

Pastarosiomis dienomis didžiausia oro tarša fiksuojama rytais nuo 6 iki 8 val. ir vakarais nuo 18 iki 22 val. Pasak R. Taučikienės, tai susiję su tuo metu masiškai užkuriamomis krosnimis.

Specialistės teigimu, dėl tokios situacijos šiuo metu geriau neiti į lauką, o kritinėmis valandomis ir neatidarinėti langų.

„Kietosios dalelės patenka į plaučius. Labiausiai kenkia turintiesiems lėtinių kvėpavimo takų, širdies ligų, taip pat mažiems vaikams. Tokiomis dienomis rekomenduojama kuo mažiau praleisti laiko lauke. Nors per pandemiją reikia vėdinti patalpas, bet ryte ir vakare, kai intensyviausias kūrenimas, geriau laikyti langus uždarytus“, – įspėja ekologė.

Trūksta kontrolės

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Vilmos Bimbaitės teigimu, pastarąsias kelias dienas meteorologinės sąlygos leido susiformuoti vadinamajai temperatūros inversijai, kai tam tikrame sluoksnyje užsidaro oro srovių maišymasis ir iš viršutinių sluoksnių nepatenka švaresnis oras – dūmai užsilaiko prie žemės tarsi uždarytame stiklainyje.

Pasak V. Bimbaitės, trumpalaikių greitų priemonių oro taršai suvaldyti pačios savivaldybės nepajėgios imtis. Anot jos, tai turi būti ilgalaikis procesas – gyventojų skatinimas ieškoti alternatyvių kietajam kurui šildymo būdų, jungtis prie centralizuotų šilumos tinklų.

„Lietuvoje didelė problema, kad gyventojai nesirūpina šildymo įrenginiais, tinkamai nevalo kaminų, dėl to išauga ir tarša, ir gaisrų pavojus. Kaminus valyti reikėtų kas tris mėnesius per šildymo sezoną. Tas apibrėžta įstatymiškai, bet nėra kontrolės. Vakarų šalyse matome visiškai kitokią praktiką. Ten gyventojai reguliariai kontroliuojami, kaip prižiūri šildymo sistemą. Pas mus, deja, šito nėra. Tą problemą kasmet akcentuojame, bet pokyčiai vyksta labai lėtai“, – pastebi V. Bimbaitė.

Anot jos, kita problema, dėl kurios žiemą miestus užgula smogas, dažname namų ūkyje deginamos atliekos.
„Neretai į krosnis metama, kas po ranka pasitaiko. Kažkodėl manoma, kad klijuota medžio drožlių plokštė yra malka. Deja, tai visai ne tas pats. Gyventojams sąmoningumo labai trūksta, dėl to ir turime tokią situaciją, kad atšalus visi kvėpuojame užterštu oru“, – sako V. Bimbaitė.

 

Komentarai

  • Ar „Sekundė“ir miesto vadukai matė ,kaip dūmai“kilo aukštyn“ ir slinko link miesto, „švarus debesėlis“ iš katilinės Beržų gatvėje?

    • Mate mate. Visa sausi 🙂

  • Katiline Berzu 6B, priklausanti UAB Biokuro energija, 2021 m. sausio men. nedirba. Del tarsos mieste reiktu kaltinti rukstancius kaminus.

    • Atsakyti
  • Ar kas nors tikrino ka leidzia Panevezio energija is kaminu? Tamsus dumai, kvapai???

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų