-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Iš pradžių gydytojai nelabai suprato, kas man yra, tačiau viskas paaiškėjo padarius kraujo tyrimus“, – „Sekundei“ pasakojo vaikinas.
Tuomet kritinės būklės berniukas buvo išgabentas į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas. Nors sveikimo procesas truko maždaug metus, tačiau penkerių metų berniukui laikas atrodė labai ilgas. Po chemoterapijos nuslinkdavę plaukai, o nuo cheminių preparatų išopėdavusi burna.
„Per dieną reikėdavo išgerti po 15-20 skirtingų vaistų. Juos nuryti – savotiškas iššūkis. Mano kasdienybė būdavo kateris rankoje, o apie maistą nė nesinorėdavo galvoti“, – atviravo vaikinas.
Didžiąsias metų šventes berniukas su mama taip pat praleisdavo ligoninėje, todėl didžiausias džiaugsmas būdavo tuomet, kai jį gydytojai kelioms savaitėms išleisdavo į namus. Čia jo laukdavo išsiilgti artimieji bei sesuo. P.Kuzmickas sako, kad išgyventi sunkią ligą padėjo ir buvimas tarp vaikų, kurie patiria tuos pačius išgyvenimus.
„Kai būdavo atliekamos skausmingos procedūros, visas skyrius skambėdavo nuo vaikų riksmų ir kančių“, – prisimena panevėžietis.
Vaikystėje sunkią ligą įveikęs P. Kuzmickas sveikata nesiskundžia, propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir per gyvenimą eina pasikaustęs optimizmu. (M. Blinstrubytės nuotr.)
Sėkmingai ligą įveikęs P. Kuzmickas prisipažįsta, jog pradžioje aplankydavusi baimė vėl papulti į ligos gniaužtus. Tačiau per ilgą laiką išmokęs pažinti savo kūną, todėl visais įmanomais būdais stengėsi saugoti savo sveikatą.
Nerimą kėlė mintis, ar pavyks integruotis į visuomenę, nes Paulius keturis metus mokėsi namuose. Ir tik nuo penktos klasės pradėjo lankyti mokyklą.
„Pradžioje buvo keista girdėti skambučio garsą ar šurmulį aplink save, nes nemažai laiko su mokytojais bendravau ramioje aplinkoje. Tačiau per pusmetį prie visko įpratau, o mokslai sekėsi kuo puikiausiai. Susiradau draugų, bendraminčių ir gyvenimas pasikeitė“, – šypsosi vaikinas.
Pauliaus tėvai sūnaus ligą priėmė kaip likimo išbandymą. Šeimos nariai ir jis pats taip ir nerado atsakymo, kodėl mažas berniukas susirgo kraujo vėžiu. Apie praeityje išgyventus sunkumus P. Kuzmickui kalbėti nėra malonu, tačiau jis stengiasi savo pavyzdžiu motyvuoti sergančius ir dejuojančius žmones.
„Noriu pasakyti, jog slogos ar gripai nėra didelės ligos. Yra daug sudėtingesnių ir skausmingesnių…“, – kalbėjo vaikinas.
Nors apie skausmingus praeities išgyvenimus Paulius stengiasi negalvoti, tačiau prisiminimai kartas nuo karto vis dar aplanko.
„Laikas ant neigiamų emocijų užrašo teigiamas. Stengiuosi eiti į priekį ir atgal nesidairyti. Kas buvo, tas buvo. Viskas baigėsi laimingai tik gerų žmonių dėka“, – kalbėjo panevėžietis.
Su jo liga kovojo ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos medikai, nes jie tuo metu turėję tobulesnius ligos gydymo metodus.
„Vilniuje dirbantiems gydytojams galbūt nebūtų užtekę tuometinių žinių apie onkologinių ligų gydymą. Prie mano pasveikimo daug prisidėjo ir užsienio specialistai“, – pabrėžė P. Kuzmickas.
Šiuo metu vaikinas sveikata nesiskundžia. Jis propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir per gyvenimą eina pasikaustęs optimizmu.
„Dabar kuo mažiau vartoti cheminių preparatų, nes jų man jau užteko, kiek gavau vaikystėje. Būdavo dienų, kai medikai neberasdavo sveikų venų ir negalėdavo paimti kraujo“, – sako vaikinas.
Pasak D. Žaromskienės, Lietuvoje šiuo metu pasveiksta 85-95 procentai vaikų, sergančių leukemija. (M. Blinstrubytės nuotr.)
Sunkų išbandymą onkologine liga įveikusieji, o taip pat dar besigydančių vaikų tėvai, onkologijos srityje dirbantys medikai patirtimi pasidalyti šį savaitgalį rinkosi Panevėžyje.
Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ pirmininkė Daiva Žaromskienė sako, kad vaikų vėžio dienos minėjimas yra proga bent kartą per metus visus su klastinga liga susidūrusius žmones suburti į vieną šeimą. Šis renginys, kurio metu taip pat organizuojama konferencija, šiemet mini jau penktąjį jubiliejų.
„Pirmiausia norime pasidalinti gydymo praktika ir pasiektais rezultatais. Mums labai svarbu savo tarpe pamatyti pasveikusiuosius, nes jie besigydantiems yra didžiulis spindulys ir įkvepia pasitikėjimo bei vilties“, – „Sekundei“ sakė D. Žaromskienė.
Šių metų konferencija skirta Vaikų kaulų čiulpų transplantacijos temai. Prieš penkiolika metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo padaryta pirmoji tokio pobūdžio procedūra. Vaikų onkohematologijos centro vadovės, medicinos mokslų daktarės Jelenos Rascon teigimu, Lietuvoje transplantacijų vaikams atliekama labai mažai: vos apie 20 per metus. Procedūra atliekama pacientams iš mūsų šalies ir iš Latvijos.
„Jos yra labai sudėtingos ir brangios. Autologinė transplantacija gali kainuoti apie 50 tūkstančių, o donorinė – nuo 100-200 tūkstančių eurų. Ši procedūra siūloma pacientams, kuriems nėra kito kelio pasveikti. Tačiau ne visiems ligoniams ji gali baigtis sėkmingai“, – kalbėjo dr. J. Rascon.
Anot mokslų daktarės, rezultatai pasiekiami labai geri: po transplantacijos išgyvena apie 80 proc. pacientų.
Vaikų onkohematologijos centro vadovės dr. J. Rascon teigimu, Lietuvoje transplantacijų vaikams atliekama labai mažai: vos apie 20 per metus. (M. Blinstrubytės nuotr.)
Apie vaikų onkologines ligas pastaraisiais metais kalbama vis dažniau, nors patiems sergantiesiems vis dar nedrąsu viešai prabilti apie savo išgyvenimus. Žmogiška, jog tėvai, išgirdę ligos diagnozę visuomet patiria didelį psichologinį šoką ar netgi depresiją.
„Visi tėvelių išgyvenimai, netgi jei išėję už palatos durų šnabždasi, persiduoda vaikui“, – perspėja D. Žaromskienė.
Ji pataria neužsidaryti, o pradėti bendrauti su kitais tą patį patyrusiais bei sunkų etapą perėjusiais žmonėmis. Tai neleis panirti į liūdnų minčių liūną.
Prie asociacijos veiklos prisijungė dvylika asmenų, kurie vaikystėje buvo patekę į negailestingos ligos rankas. Jie nuolat lankosi vaikų onkohematologijos centre, kad su ligoniukais ir jų tėvais pasidalintų savo praeities išgyvenimais bei padėtų spręsti kylančias problemas. O Lietuvos medicininės galimybės, anot D. Žaromskienės, neatsilieka nuo daugumos Europos valstybių.
„Svarbiausia, jog sergantiems ir jų tėvams suteiktų viltį, kad onkologinė liga daugeliu atvejų yra pagydoma. Lietuvoje šiuo metu pasveiksta 85-95 procentai vaikų, sergančių leukemija. Žinoma, kada vaikus kamuoja kita vėžio forma, pasveikusiųjų skaičius yra mažesnis“, – teigė asociacijos „Paguoda“ pirmininkė.
