Nusikirsta žaliaskarė gali brangiai kainuoti

Nusikirsta žaliaskarė gali brangiai kainuoti

Artėjant Kalėdoms, žmonės kartais nesibodi iš miško nusikirsti eglutę ar jos šaką nepagalvodami apie daromą žalą. Už tai gresia nemenka bauda.

Miškininkams dabar įtemptas laikotarpis. Ne tik darbo dienomis stebimi miškai, bet ir kiekvieną savaitgalį organizuojami reidai siekiant nustatyti neteisėtus žaliaskarių kirtimo atvejus. Taip tęsis iki pat Kalėdų.

Panevėžio miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius Andrius Ropė sako, kad kol kas nenustatytas nei vienas pažeidėjas ir nepastebėta, kad kas nors būtų bandęs iš miško vogti eglutes. Jo manymu, gal ir sąlygos šiemet ne itin tinkamos – miškuose labai šlapia, sunku įvažiuoti.

Už nelegaliai nusikirstą eglutę gresia iki 30 eurų bauda ir dar reikia atlyginti gamtai padarytą žalą. Pasak A. Ropės, jei eglutė iki dviejų metrų, ji įvertinama maždaug 7 eurais. Skaičiuojama už kiekvieną nukirstą spygliuotį. Šakų irgi negalima kirsti be leidimo – už jas taip pat gresia bauda ir teks atlyginti žalą. Tad neteisėtas Kalėdų puošmenos įsigijimas gali kainuoti brangiau nei ją įsigyjant legalioje prekybos vietoje.

Miško apsaugos inžinierius sako, kad Kalėdoms skirtos šakos pardavinėjamos. Be to, gruodžio 20-ąją bus organizuojama tradicinė šakų dalijimo akcija.

Jeigu žmogui jų reikia rožėms užsidengti, reikėtų kreiptis į girininkiją. Jam parodoma, kur galima pasirinkti šakų kirtavietėje, išrašomi dokumentai.

Anot A. Ropės, privačių miškų savininkai savo miške eglutę gali nusikirsti be leidimų. Svarbiausia turėti nuosavybės dokumentus. Pasak jo, tokių asmenų tenka sustabdyti ne vieną.

„Reikia vežtis nuosavybės dokumentus, nes iš kur mums žinoti, kad savininkas. Girininkijos, kai parduoda, išrašo kvitus, žmogus, jei turi miško, vežasi savo nuosavybės popierius ir mums viskas aišku“, – kalbėjo A. Ropė.

Jei miško savininkas nusprendžia kažkam leisti nusikirsti medelį Kalėdoms savo miške, turėtų būti kartu ir pats. Miškininkai turi patirties, kai kertantieji mišką sakydavo kertantys su savininko leidimu, o paaiškėdavo, kad jis nieko nežino.

„Duoti daug kas gali, bet vėliau paaiškėja, kad niekas nedavė – tiesiog atvažiavo ir kertasi“, – sakė A. Ropė.

Yra apribojimų

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros vadovė Ieva Jakupkaitė sako, jog reidų su miškininkais jau kurį laiką nerengia, o tik kartkartėmis gaunantys skundų. Pavyzdžiui, pernai buvo gautas skundas apie Rožyne privačioje valdoje nukirstą eglutę. Apie tai pranešė kaimynas, bet nematė, nei kas nukirto medelį, nei kaip. Tad kaltųjų išsiaiškinti nepavyko.

I. Jakupkaitės teigimu, net ir savo privačioje valdoje negalima be leidimo kirsti eglutės, jei ji įregistruota kaip saugotinas želdinys. Ar taip yra, galima sužinoti nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentuose, kuriuose atsispindi specialiosios apsaugos juostos, saugotini želdiniai.

Pasak Panevėžio agentūros vadovės, daug kas priklauso nuo to, kur žmogus norėtų nusikirsti eglutę – mieste ar rajone. Ji priminė, kad yra keliama daug reikalavimų ir yra įvairių niuansų. Pavyzdžiui, sklypas gali būti kultūros paveldo zonoje arba turėti senamiesčio statusą. Nieko negalima daryti ir tuomet, jei privataus namo kiemas yra bendras su kažkuo.

I. Jakupkaitė primena, kad yra labai daug įvairių niuansų, tad kiekvienu atveju savininkui reikėtų išsamiau pasidomėti, ar tikrai nereikia leidimo.

Aplinkosaugininkai skelbia, kad valstybinėje žemėje medžių ir krūmų (išskyrus šaltalankių) šakeles pjauti galima suderinus su žemės, miško savininku, valdytoju ar naudotoju. Šakeles leidžiama pjauti nuo augančių medžių ar krūmų ten, kur tai neturės neigiamos įtakos medynui, arba nuo tų medžių ar krūmų, kurie jau numatyti iškirsti. Nuo medžių ar krūmų, kurių nenumatyta iškirsti, šakeles leidžiama pjauti ne aukščiau kaip iki 1/3 medelio nuo lajos apačios ar krūmo aukščio. Nuo medelių šakeles leidžiama pjauti, jeigu jie ne žemesni kaip 2 metrai. Ruošiant šakeles, gali būti leidžiama nukirsti šakas arba iki tam tikro aukščio nugenėti medžius, nuo kurių pjaunamos šakelės.

Kadagius, eglutes ir kitus medelius bei krūmus leidžiama kirsti plyno miško kirtimo vietose, kurias numatoma apželdinti, taip pat savaiminės ir kultūrinės kilmės jaunuolynuose bei kitose vietose, kur eglutes ir kitus medelius bei krūmus reikia (galima) iškirsti atliekant ūkinius darbus. Aplinkosaugininkai perspėja, kad eglučių, kadagių ir kitų medelių bei krūmų kirtimo vietas ir skaičių nustato miškų valdytojai ar savininkai.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų