-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Šiųmetės fotografijos bienalės paroda nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad prie tradicinio jos pavadinimo „Žmogus ir miestas“ pridėjome potemę „Nūdienos kontekstai“, – pabrėžė projekto vadovė, Panevėžio dailės galerijos kultūrinės veiklos vadybininkė Marija Rudokaitė-Kazlauskė.
Šį kartą bienalės dalyvių paprašyta pristatyti kūrinius ir jų aprašymus, o komisija atrinko geriausiai įkūnijusius šiandienos žmogaus gyvenimą mieste.
Atrinkti 15-os fotomenininkų iš šešių Europos šalių darbai šiuo metu eksponuojama miesto Dailės galerijos antrajame aukšte.
M. Rudokaitė-Kazlauskė teigė, jog parodos autoriams keltas uždavinys fotografijose atspindėti miesto gyvenimą, pabrėžiant šiuolaikines problemas ir iššūkius, gilinantis į žmogaus ir miesto santykį, žmonių tarpusavio ryšius. Menininkų prašyta paliesti tokias temas kaip urbanizacija, tvarumas, socialiniai konfliktai ir vis dar jaučiamos pandemijos pasekmės.
„Fotomenininkams kelta užduotis pamatyti ir teigiamus gyvenimo aspektus – bendruomeniškumą, kultūrinį gyvenimą, miestų estetiką“, – sako projekto vadovė.
Parodos autoriai – žinomi Lietuvos ir užsienio fotomenininkai: Algimantas Aleksandravičius, Ramūnas Danisevičius, Arvydas Gudas, Stasys Povilaitis, Andrius Repšys, Saulius Saladūnas, Marija Šileikaitė-Čičirkienė, Latvijos fotomenininkai Aija Bley, Reinis Hofmanis, čekė Kristýna Heiningerová, kūrėjai iš Lenkijos Agnieška Babińska, Konradas Dobruckis, serbas Saša Montiljo ir Ukrainos menininkės Mariia Drozdova, Julia Kochetova.
■ Bienalės dalyviai Dailės galerijoje eksponuojamai parodai pateikė išskirtinių, stiprių, paveikių, įsimintinų darbų. G. Kartano nuotr.
Jaudinančios A. Babinskos fotografijos, kuriose užfiksuoti namų netekę, palapinėje besiglaudžiantys vaikai – Ukrainos karo našlaičiai. Kitoje nuotraukoje – skurdus kambarėlis, skirtas vaikams numigti. Pristatydama iškalbingas savo nuotraukas, autorė pacitavo IV amžiaus Romos imperijos karo teoretiką ir istoriką Vegecijų, kuriam priskiriami žodžiai: „Jei nori taikos – ruoškis karui.“
Ne mažiau paveikios ir kito Lenkijos fotomenininko K. Dobruckio nuotraukos. Jose įamžinti ukrainiečiai, skubantys nuo priešo metamų bombų apsaugoti savuosius meno kūrinius, miestuose stovinčias statulas.
Ukrainietės M. Drozdovos tarptautinės bienalės parodai pateiktuose dviejuose darbuose – iškalbingi kontrastai. Viename jų ukrainiečiai išmontuoja 1975-aisiais statytą monumentą, skirtą sovietų valdžios Ukrainoje įteisinimui. Kitoje nuotraukoje – nuo bombų saugomas apvyniotas paminklas, skirtas Ukrainos nepriklausomybei.
Ką vaizduoja paminklas, nuotraukoje nematyti, tik pro praplyšusį jį saugantį audinį kyšo pergalės deivės Nikės laurų vainikas.
Be šių iškalbingų darbų, tarptautinės fotografijos bienalės parodai užsienio šalių menininkai pateikė nuotraukas, kuriose – žmogus daugiabučių džiunglėse. Meno kūriniais tapo vaizdai, kuriuose –laidai ir vamzdžiai, teikiantys buities gerovę, o drauge apraizgę žmones ir jų gyvenimus.
Lietuvių autorių darbuose – gyvenimas, neretai primenantis ir pačią Apokalipsę. Taip savo kūrinius pavadino A. Aleksandravičius. Kitas garsus fotomenininkas R. Danisevičius pristato šypseną keliantį nufotografuotą apsnigtą automobiliuką – „vabaliuką“.
Dėmesį prikausto iš Panevėžio kilusio, ilgokai „Sekundės“ fotografu dirbusio, šiuo metu Vilniuje gyvenančio fotomenininko A. Repšio fotografijos. Jose – dronu nufotografuoti du paminklai: Vilniuje netoli Gedimino kalno bestovįs varinis Gediminas ir prie Kauno pilies pastatyta tokia pat varinė „Vyčio“ skulptūra.
„Skulptūras įprasta fotografuoti iš to taško, iš kurio į jas žvelgia bet kuris žmogus. Aš pabandžiau žiūrėjimo tašką pakeisti“, – pasakoja A. Repšys.
Pakeitus žiūros tašką, pasak autoriaus, atsiskleidė, kaip skulptūros sąveikauja, pavyzdžiui, su šaligatvio plytelėmis. Įdomiai žiūrint iš aukštai atrodo netgi Gediminui atneštos ir ant paminklo postamento padėtos gėlės, tarsi pats kunigaikštis būtų jas švystelėjęs netoliese esančioms merginoms.
O panevėžietis fotomenininkas S. Saladūnas į Panevėžį atvežė dalelę Vilniaus Užupio Respublikos. Jo dėmesį patraukė ant namų sienų nupiešti grafičiai.
Panevėžietė M. Šileikaitė-Čičirkienė bienalės parodai pateikė medžių nuotraukas. Vieni jų auga visai netoli Dailės galerijos. Tai pavasarį fotografuoti sprogstantys nugenėtų ąžuolų lapai. Kitoje nuotraukoje – pavasariui atėjus kaži kodėl nežydintis didžiulis obelų sodas prie „Ekrano“ marių.
„Norėjosi parodyti kitokį pavasarį. Kad ir nukapotomis šakomis, bet medžiai dar leidžia gležnus lapelius, nors ir nebežydintis senas sodas dar gyvas ir teikia žmogui pavėsį“, – pristato M. Čičirkienė.
Ji – viena iš bienalės pradininkių.
Pirmoji fotografijos bienalė Panevėžyje surengta 2005-aisiais minint Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą metines. Tuomet Panevėžio fotografijos galerijai vadovavusi M. Šileikaitė-Čičirkienė pamena, kad organizuoti tarptautinį renginį imtasi nenorint atsilikti nuo miesto Dailės galerijos, Panevėžį daug metų garsinančios tarptautiniais keramikos simpoziumais.
„Pamenu, svarstėme, kaip pavadinti įvairių šalių fotografų susibūrimą Panevėžyje, galbūt simpoziumu, o gal pleneru. Galiausiai nutarta, lai tai būna kas dvejus metus vykstanti bienalė. Pasirinkome tokią formą, kad fotografai galėtų vienus metus pailsėti ir vėl atvažiuoti į Panevėžį su naujais įspūdžiais, naujomis patirtimis“, – pasakoja M. Šileikaitė-Čičirkienė.
Vienas šiųmetės fotografijos bienalės akcentų – Fotografijos galerijoje vilnietės videomenininkės bei fotomenininkės Aurelijos Maknytės surengtos beaparatės fotografijos dirbtuvės.
Į jas susirinkusiesiems menininkė pasakojo, kaip kuriama beaparatė fotografija. Užtamsintoje patalpoje įjungus raudoną šviesą skleidžiančią lempą, ant fotopopieriaus dedama pačių įvairiausių daiktų kompozicija ir labai trumpai apšviečiama.
Vienas šiųmetės fotografijos bienalės akcentų – vilnietės videomenininkės bei fotomenininkės Aurelijos Maknytės surengtos beaparatės fotografijos dirbtuvės. G. Kartano nuotr.
Tuomet fotopopierius nardinamas į ryškalus, po to – į fiksažą. Galop išdžiovinama – ir štai meno kūrinys.
Dirbtuvių dalyviai, padedami fotomenininkės, gamino ir ryškalus, ir fiksažą, su džiaugsmu kūrė savuosius nespalvotos fotografijos darbus.
„Beaparatė fotografija teikia didžiulį kūrybos džiaugsmą. Tai – eksperimentas“, – sako A. Maknytė. Menininkei pritarė išbandžiusieji tokį fotografavimo būdą.
Dvi dienas trukusioje bienalėje surengtos ir Pauliaus Vepšto alternatyviosios fotografijos dirbtuvės, menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio paskaita „Fotografiniai miesto tęsiniai. Perspektyvos magija“.
Ši tarptautinė fotografijos bienalė surengta gavus Lietuvos kultūros tarybos ir Panevėžio miesto savivaldybės finansinę paramą.
Paroda Panevėžyje veiks iki spalio 6 dienos. Vėliau ji bus eksponuojama Rokiškio krašto bei Kupiškio etnografijos muziejuose.
