Kol kas siūloma Berčiūnų pagrindinės mokyklos prie Naujamiesčio gimnazijos nejungti.

Nuosprendį mokyklai siūlo atidėti

Nuosprendį mokyklai siūlo atidėti

Panevėžio rajone, kaip ir visoje šalyje, mažėja mokinių skaičius, tačiau atrodo, kad berčiūniečiams savo mokyklą pavyks išlaikyti. Tiesa, ar ilgam, priklausys ne vien nuo rajono Tarybos, bet ir Vyriausybės sprendimo.

Rajono Tarybos posėdyje vėl bus nagrinėjama bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka – siūloma Berčiūnų pagrindinės mokyklos, kaip planuota, iki 2020 metų prie Naujamiesčio gimnazijos dar neprijungti.

Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus sako, kad mokykloje vaikų kiek padaugėjo. Be to, 2018–2019 mokslo metais tikimasi sulaukti 64 pirmos–dešimtos klasės mokinių ir dar 12 ikimokyklinukų. Dabar čia mokosi 57 moksleivių ir 10 ikimokyklinukų. 2019–2020 metais planuojama turėti 61 moksleivį ir 11 ikimokyklinukų. Pasak vedėjo, kad moksleivių skaičius nemažėtų, mokykla buvo įsipareigojusi pritraukti daugiau vaikų. Į Savivaldybę kreipėsi ir aplinkinių gyvenviečių – Gustonių, Daukniūnų, Berniūnų, Berčiūnų – bendruomenės. Jų manymu, Berčiūnų pagrindinę prijungus prie Naujamiesčio gimnazijos, mokykla labai greitai sunyktų ir taptų tik pradine. Kadangi dauguma tėvų dirba mieste, o susisiekimas su Panevėžiu geresnis, vaikai būtų vežami į miesto mokyklas, o kai šeimoje yra ir vyresnių, ir jaunesnių atžalų, į miestą iškeliautų ir pradinukai. Be to, kaimo bendruomenė baiminasi, kad nebeliks vienintelio apylinkėse kultūros židinio, vienijančio gyventojus, organizuojančio etnografines ekspedicijas ir pan.

Tapti tik gimnazijos skyriais nuo 2020 metų turėtų Linkaučių ir Žibartonių pagrindinės mokyklos. Jos bus prijungiamos prie Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos. Linkaučiuose ir Žibartoniuose liktų tik pradinės klasės. Planuojama, kad kitais mokslo metais Linkaučiuose mokysis 50 vaikų, o Žibartoniuose – 66.

Perspektyva gąsdina

Kaimo mokyklų jungimo procesai gali būti ir greitesni. Pasak K. Rimkaus, daug kas priklausys nuo Vyriausybės norimų priimti mokyklų tinklo formavimo taisyklių.

„Suplanuota, kad 5–8 klasės neturėtų būti jungiamos, o jeigu jungiamos, tokia mokykla – pagrindinė ar aštuonmetė – negalėtų būti kaip juridinis asmuo. Ji taptų didesnės mokyklos skyriumi“, – teigė K. Rimkus.

Anot jo, tuomet vaikai būtų vežiojami į kitas mokyklas, o vietoje mažos pagrindinės mokyklos kaime liktų tik priešmokyklinis, ikimokyklinis ir pradinis ugdymas.

Priėmus tokį nutarimą, rajone tektų koreguoti mokyklų tinklą – neliktų ir daugiau pagrindinių mokyklų. Pasak A. K. Rimkaus, greičiausiai tik pradinėmis liktų Berčiūnų, Miežiškių, Karsakiškio, Linkaučių, Žibartonių pagrindinės, o vyresnieji vaikai būtų vežiojami.

Vedėjo teigimu, įrodyta, kad pagrindinio ugdymo programai jungtinės klasės netinka, mokantis jose blogiau išmokstama.

„Liktų tik tos mokyklos, kurios neturėtų jungtinių klasių“, – sako jis.

Tokiu atveju Paliūniškio, Vadoklių ir Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos tokios ir liktų.

Planuojama, kad nuo rugsėjo 1-osios Panevėžio rajono švietimo įstaigose mokysis 2 982 mokiniai, tai yra 71 mažiau nei šiais mokslo metais ir bus aštuoniomis klasėmis mažiau. Pirmokų turėtų ateiti 23 mažiau, nei buvo pernai – 243. Abiturientų bus septyniais mažiau nei dabar – 166.

Pagal moksleivių skaičių rajono Savivaldybė yra 33 vietoje iš 60 savivaldybių. Panevėžio apskrityje tiek pat moksleivių turi Rokiškio rajonas, Pasvalio – 2 700, Biržų – 2 400, Kupiškio – 1 800. Alytaus rajono savivaldybė, kuri yra žiedinė, kaip ir Panevėžio rajono, turi 1 500 moksleivių.

„Mažėjimo tendencijos žiaurios“, – konstatuoja K. Rimkus.

Mažiausiai moksleivių šiais mokslo metais yra Neringos savivaldybėje – vos 129, Birštono – 549, Pagėgių – 838, Rietavo – 8 66, Kazlų Rūdos – 1 200, Kalvarijų – 1 300. Tiek pat yra ir Ignalinos rajono savivaldybėje, o Zarasų rajono – 1 400.

Faktai

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą dėl mokinių pasiekimų, konstatavo, kad daugumoje mažesnių šalies mokyklų mokinių ugdymo rezultatai žemesni ne tik ES, bet ir Lietuvos mastu.

2014–2016 metais mokinių skaičius sumažėjo beveik 14 tūkst., mokyklų – 49-iomis, o finansavimas švietimui išaugo 61,7 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 51,3 mln. eurų iš savivaldybių biudžetų.

Konstatuojama, kad išlaidos nesukomplektuotoms (mažoms) klasėms išaugo daugiau nei 2,5 karto. Jungtinių klasių turėjo apie 30 procentų audituotų mokyklų. Taip pat pastebima, kad mažos ir jungtinės klasės neužtikrina gerų rezultatų. Mokyklų vadovai teigė, kad jungtinėse klasėse negalima užtikrinti ugdymo kokybės, nes vienai klasei tenka tik pusė pamokos.

Komentarai

  • […] been going on for decades due to rapid urbanization and population decline. Between 2014 and 2016, 49 schools closed around the country, and pupils from rural areas are bused to larger schools. As the number of state schools declines, […]

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų