P. Židonio nuotr.

Nuosavas būstas – be kaimynų už sienos

Išaugusios paskolų palūkanos, nestabili geopolitinė padėtis ir nežinomybė dėl ateities gerokai pristabdė nekilnojamojo turto rinką, tačiau praėjusių metų sandorių statistika rodo, kad panevėžiečiai itin aktyviai pirko ir namus, ir žemės sklypus.

Aukštaitijos sostinėje tokių pardavimų registruota kur kas daugiau nei šalies vidurkis.

Kreivė kyla

Registrų centro duomenimis, pernai Panevėžyje registruoti 934 butų pardavimai – 0,4 proc. mažiau nei 2023 metais.

Tai rodo, kad butų rinkoje Aukštaitijos sostinėje išlieka tos pačios tendencijos kaip visoje šalyje. Lietuvoje pernai parduota 0,3 proc. mažiau butų nei 2023 metais.

Tačiau lyginant individualių gyvenamųjų namų ir sklypų sandorius, Aukštaitijos sostinė gerokai atsiplėšė nuo šalies vidurkio.

Panevėžyje pernai nupirkti 178 gyvenamieji namai, o tai 7 proc. daugiau nei 2023-iaisiais.

„Jaučiame, kad Panevėžys plečiasi. Augant viešajai infrastruktūrai ir vystytojai drąsiau imasi naujų projektų, ir patys žmonės aktyviau gražina savo gyvenamąją aplinką.“
A. Makrickas

Visoje Lietuvoje per 2024-uosius individualių gyvenamųjų namų pardavimai ūgtelėjo tik 3,6 proc., palyginti su ankstesniais metais.

Dar intensyviau panevėžiečiai pirko žemės sklypus. Aukštaitijos sostinėje pernai šio nekilnojamojo turto įsigyta net 11 proc. daugiau nei 2023-iaisiais, tai yra 531 sklypas, kuriame veikiausiai iškils gyvenamieji namai.

Toks sklypų pirkimo pagreitis Panevėžyje gerokai spartesnis už šalies vidurkį. Lietuvoje žemės sklypų pernai parduota vidutiniškai tik 2,2 proc. daugiau nei 2023 metais.

Panevėžio rajone pernai masiškai pirkti individualūs gyvenamieji namai. Jų 2024-aisiais rajone nupirkta net 20 proc. daugiau nei per 2023 metus – 256-i.

Bet sklypų rajone pernai parduota tik 5 proc. daugiau nei prieš metus – 1747.

„Lietuvos nekilnojamojo turto sandorių rinkoje praėję metai buvo permainingi: jie prasidėjo ganėtinai pasyviai ir tik antroje 2024-ųjų pusėje pamažu pradėjo vytis 2023-iuosius. Metų pabaiga buvo daug žadanti – spalio mėnuo netgi buvo rezultatyviausias per pastaruosius keletą metų. Vis dėlto gruodį pirkėjai, atrodo, sutelkė dėmesį į šventes, o ne į nekilnojamojo turto pirkimą, tad paskutinis metų mėnuo buvo kuklesnis“, – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Vietos dar yra

Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Augusto Makricko teigimu, tikslios statistikos, kiek praėjusiais metais išduota leidimų statyti objektus, dar neturima, tačiau neabejoja, kad jų tikrai bus daugiau nei anksčiau.

„Tikrai matome, kad vis daugiau leidimų išduodama ir daugiabučiams, to ilgą laiką mūsų mieste nebuvo, ir vienbučiams namams, ir didesniems gyvenamųjų namų, sporto, kultūros bei kitos paskirties kompleksams statyti. Jaučiame, kad Panevėžys plečiasi. Augant viešajai infrastruktūrai ir vystytojai drąsiau imasi naujų projektų, ir patys žmonės aktyviau gražina savo gyvenamąją aplinką“, – sako A. Makrickas.

Praėjusiais metais daugiausia leidimų individualiems namams statyti išduota buvusiose sodininkų bendrijose, Rožyno mikrorajone, Staniūnų teritorijoje, netoli Vynupės, Klaipėdos gatvės gale už prekybos centrų, aplink Molainių parką, taip pat kitose miesto teritorijose.

„Nuo karo Ukrainoje pradžios daug kur buvo sustojusios statybos dėl baimės, nežinomybės, taip pat dėl ekonominių faktorių, bet dabar stebime, kad ir vėl atsigauna visas nekilnojamojo turto sektorius. Vietos mieste dar tikrai turime, tad kviečiame kurtis Panevėžyje“, – kalbėjo A. Makrickas.

Kainų žirklės mažėja

Nekilnojamojo turto agentūros „Hausitus“ vadovas Vaidas Šukys pažymi, kad pastaraisiais metais Panevėžyje butų kainos kilo gerokai sparčiau nei individualių gyvenamųjų namų, todėl kai skirtumas tarp buto ir namo tampa minimalus, pirkėjai prioritetą teikia namui.

„Naujos statybos namo kvadratinė kaina dažnai net mažesnė nei buto. Turime pavyzdžių, kai 80 kvadratų namas kainuoja tiek pat ar net pigiau nei tokio pat ploto butas. Žmonėms atrodo, kad namo vertė didesnė. Žinoma, dar reikia papildomų investicijų sklypui sutvarkyti, tvorai, bet naujos statybos bute yra tik dalinė apdaila“, – pasakoja V. Šukys.

Anot jo, Panevėžyje vyrauja senos statybos butų ir namų sandoriai.

Nors auga ir naujos statybos butų pasiūla, bet mieste nėra didelių naujų gyvenamųjų kvartalų, vystytojai dažniausiai vienu metu stato po kelis namus.

V. Šukys neabejoja, kad nekilnojamojo turto rinkoje laukia dar didesnis šuolis aukštyn.

„Visai neseniai dalyvavau Lietuvos banko nekilnojamojo turto metinėje apžvalgoje, kur buvo kalbama, kad visi ženklai rodo, jog nekilnojamojo turto kainos kils. Palūkanos krenta, atlyginimai auga, žmonių nuotaika gera. Tad galvojantieji apie nuosavą būstą ilgai delsti neturėtų“, – mano V. Šukys.

Praėję metai Panevėžyje išsiskyrė tuo, kad čia gerokai šoktelėjo nuosavų namų ir sklypų pardavimai.

Butas–namas–butas

Nekilnojamojo turto agentūros „Oberhaus“ Panevėžio biuro vadovas, gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto brokeris Romualdas Paulauskas tvirtina: kas turi pajamų ar iš banko gauna didesnę paskolą, tas dažniausiai perka namą.

Tiesa, ir šiame segmente pasiūla labai įvairi – yra ir pusę milijono eurų kainuojančių namų, ir kelių dešimčių tūkstančių vertų namukų. Senesnės statybos ir pigesnius namus dažniau renkasi pirkėjai, išmanantys apie statybas ir planuojantys patys nors dalį darbų atlikti.

„Jaunai šeimai įsigyti namą nėra lengva, viskas priklauso nuo finansinių galimybių. Gana dažnai jauni žmonės pirmiausia nusiperka nedidelį butą, pasitaupę pinigų jį iškeičia į namą, o sulaukę senatvės vėl parduoda ir keliasi į butą, kad būtų mažiau rūpesčių – nebereikėtų pjauti žolės, prižiūrėti pastato“, – tendenciją pastebi R. Paulauskas.

Užaugus ir išvažinėjus vaikams, senjorams tampa per sunku išlaikyti nuosavą namą ne kiek finansiškai, kiek fiziškai – rūpintis jo atnaujinimu, šildymu, priežiūra. O sovietmečiu statytų namų plotas dažnai siekia per 200 kvadratinių metrų. Tad senjorai daug dažniau tokius namus parduoda ir perka butą Panevėžio centrinėje dalyje ar emigruoja į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą arčiau vaikų.

Arčiau gamtos

Pasak R. Paulausko, šiuo metu itin patrauklios vietos naujų namų statybai – Dembava, Stetiškiai, Paliūniškis, Berčiūnai. Sklypo dairomasi kuo arčiau natūralios gamtos – miškelio, upės ar atokiau kaimynų.

Dar kita kategorija pirkėjų sklypų ieško tolėliau nuo miesto, mat ten kaina gerokai patrauklesnė – galima rasti sklypų ir po tūkstantį eurų už arą.

„Kuo toliau nuo miesto, tuo sklypai pigesni. Tad dalis šeimų, jeigu jų negąsdina važinėjimas, nusprendžia pirkti pigesnį sklypą ir patys po truputį statytis namą“, – teigė nekilnojamojo turto brokeris.

Taip pat vis dar patraukli vieta – sodai arčiau miesto. Dabar jie virtę gyvenamaisiais kvartalais, bet didžiausia jų bėda – siauros gatvelės, kai dvi transporto priemonės sunkiai prasilenkia.

R. Paulauskas prognozuoja, kad nekilnojamojo turto rinkai šie metai bus geresni nei praėjusieji.

„Mažėja palūkanos, atsiranda refinansavimo programa, auga atlyginimai. Nekilnojamojo turto kainos, kaip ir degalų, tik kils. O kiek jos kils, priklausys nuo paklausos ir pasiūlos santykio“, – paaiškino R. Paulauskas.