Respublikinėje Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyrius aprūpintas moderniausia įranga ir čia atliekamos pačios sudėtingiausios operacijos.

Nuo mirties išgelbėjo unikali operacija

Sekundė
Sveikata
2019.10.23 07:39

Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad sudėtingiausias operacijas gali atlikti tik Vilniaus ar Kauno medicinos profesoriai. Respublikinės Panevėžio ligoninės medikai laužo tokį pasenusį stereotipą. Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras Andrius Pranculis prieš porą savaičių Panevėžyje atliko itin sudėtingą ir unikalią operaciją, pirmąją ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse.

74-erių pacientui be pjūvio atverta užsikimšusi miego arterija. Ši rizikinga operacija išgelbėjo žmogų nuo neįgaliojo lovos ar net mirties.

Pasak gydytojo A. Pranculio, pacientas į medikus kreipėsi dėl blogėjančios sveikatos. Vyras skundėsi, kad vis labiau „neklauso“ viena pusė kūno, sutriko galvos smegenų kraujotaka. Kai žmogų ištinka insultas ar smegenų aneurizma, sveikata pablogėja staiga, o kai kraujagyslės kemšasi palaipsniui, organizmas bando prisitaikyti. Miego arterijos užanka „patyliukais“, dažniausiai nejaučiama jokių simptomų.
„Žmogaus organizmas toks, kad susiaurėjus ar užsikišus vienai kraujagyslei jos funkcijas iš dalies perima kitos. Ta kompensacija kurį laiką vyko ir šiuo atveju. Bet paciento būklė vis blogėjo ir reikėjo imtis priemonių“, – kalbėjo A. Pranculis.

Kodėl pacientui užsikimšo kaklo srityje esanti miego arterija, galima tik numanyti – tai galėjo būti trombas, kraujagyslės įplyšimas ar ant jos sienelių susikaupusios aterosklerotinės plokštelės. Anot mediko, anksčiau tokie pacientai buvo gydomi tik mažinant ligos simptomus, tačiau tai ne sprendimas – po kiek laiko žmogus dėl paralyžiaus būtų priverstas atgulti į ligos patalą, o galbūt ir mirti.

Pagalba laiku ir vietoje

Daugiau kaip penkiolika metų radiologinės intervencijos srityje dirbantis mokslų daktaras A. Pranculis nusprendė „užakusią“ miego arteriją išvalyti unikalios operacijos metu, kai per kirkšnį įvedamas specialus vadinamas balioninis kateteris, išvaloma užsikišusi vieta ir pažeistoje vietoje įdedamas stentas. Taip visiškai atkuriama kraujotaka, nuo pat aortos žiočių iki galvos kaukolės suformuojama nauja kraujagyslė. Invazija visiškai minimali – vos viena ar dvi adatos dydžio skylutės, tad pacientas jau po dviejų dienų galėjo vykti į namus. O pati operacija truko apie dvi valandas.
„Kito kelio padėti esant tokiai patologinei būklei nėra. Tokios operacijos pasaulyje atliekamos jau kurį laiką, o Lietuvoje dar nebuvo daromos. Mat rizika buvo per didelė, o to pasekmės – neįgalumas ar net mirtis“, – kalbėjo A. Pranculis.

Mediko teigimu, net vienas netikslus judesys gali sukelti pavojų – pacientą gali ištikti insultas. Nors insultai šiandien sėkmingai gydomi, visgi nė vienas medikas nenori tokios rizikos. Tačiau dabar Respublikinė Panevėžio ligoninė turi moderniausią įrangą tokioms operacijoms saugiai atlikti. O svarbiausia – čia yra ir specialistų, kurie gali operuoti. Vienas iš jų – gydytojas A. Pranculis, sėmęsis patirties ne viename Europos gydymo centrų.

„Dabar turime techninių galimybių tą padaryti saugiai. Svarbiausia, jaučiu visų ligoninės darbuotojų palaikymą, subūrėme puikią visų sričių specialistų komandą, o tai padeda išvengti klaidų“, – teigia A. Pranculis.
Jau kitą dieną po pirmosios unikalios operacijos sėkmingai buvo operuotas ir kitas ligonis, turėjęs tokią pačią patologiją. Mokslų daktaro teigimu, tolesnė paciento sveikata labai priklauso ir nuo jo paties – ar žmogus vartoja gydytojo jam paskirtus vaistus. Nesėkmės po operacijos dažniausiai būna dėl to, kad pacientas nėra sąmoningas. Jeigu jis atsisako paskirtų vaistų, didelė tikimybė, kad trombas vėl susidarys.

Mokslų daktaras A. Pranculis – vienas geriausių intervencinės radiologijos specialistų, kuris imasi sudėtingiausių, iki šiol Lietuvoje dar neatliktų operacijų.

Pažangos keliu

Per metus Respublikinėje Panevėžio ligoninėje atliekama apie šešis tūkstančius įvairiausių angiochirurginių operacijų, per dieną – iki dešimties. Taikant minimaliai invazines procedūras, sutvarkoma sutrikusi kraujotaka. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus pacientams, kuriems atviros operacijos per daug rizikingos. A. Pranculio teigimu, jis pats rūpinasi visomis problemomis, kurios susijusios su užsikišusiomis kraujagyslėmis, išskyrus širdies kraujotaką – ši sritis paliekama kardiologams. Jeigu kraujagyslės užsikišusios, esant susiaurėjimui, aterosklerotiniams pakitimams, susidarius trombui, jos savotiškai „išvalomos“. Tačiau būna ir priešingų, kraujagyslių „uždarymo“ operacijų, kai dėl įvairių priežasčių kraujagyslės plyšta – tuomet specialiais stentais ar tam tikromis spiralėmis „uždaromas“ plyšimas. Skaičiuojama, kad per metus būna apie 80 trombozės atvejų.
Tokių operacijų privalumas, kad pacientai į namus jau gali vykti po poros ar net vienos dienos.
„Kas buvo sunkiai suvokiama prieš penkerius metus, dabar tampa kone kasdienybe. Medicina tiek pažengusi, kad minimalios invazijos metu iš smegenų galime pašalinti trombą, tai išgelbsti žmogų nuo mirties ar neįgaliojo vežimėlio“, – kalbėjo mokslų daktaras.

Kraujagyslių ir širdies ligos – dažniausia priežastis, šienaujanti lietuvių gyvybes. Jeigu insultą patyręs žmogus laiku nesulaukia pagalbos, jam gresia likti neįgaliam. Tačiau dabar, anot mediko, jau visai kitokios gydymo galimybės. Jeigu užkemšama stambi arterija, padėti gali tik angiochirurgai, kai per kirkšnies arteriją pasiekiamos smegenys ir ištraukiamas krešulys.

„Pas mus patenka apie 10–15 proc. insulto ištiktų žmonių. Nors praėjo tik penkeri metai, kai pradėjome atlikti tokias operacijas, dabar turime visai kitas galimybes padėti žmonėms. Didžiausias medicinos progresas yra intervencinės radiologijos srityje“, – sakė A. Pranculis.