Nuo 2010 m. mažėja vaikų skiepijimo apimtys

Nuo 2010 m. mažėja vaikų skiepijimo apimtys

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovas kartu su savivaldybėmis spręsdamas skiepijimo apimčių mažėjimo problemą pastebi, kad skiepijimosi mastai krenta jau nuo 2010 metų, tad atstatyti buvusius rezultatus – užtruks.

„Vaikų skiepijimo mastai sumažėjo ne per vienerius metus, jie mažėja nuo 2010 m. Tad ir atstatyti buvusius aukštus rodiklius pavyks ne per metus. Neskiepijimo priežasčių analizė rodo, kad turime dirbti visomis kryptimis – šviesti visuomenę, bendradarbiauti tiek su medikais, tiek su savivaldybėmis“, – sako NVSC vadovas Vaidotas Gruodys.

NVSC vadovas kartu su vakcinacijos mastus analizuojančiais Užkrečiamųjų ligų specialistais jau apsilankė Trakų ir Elektrėnų savivaldybėse, kur vaikų skiepijimo apimtys yra mažiausios Vilniaus apskrities savivaldybėse.

Elektrėnų savivaldybėje skiepijimų apimtys nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės siekia 82,3 proc., o Trakų savivaldybėje – 85,4 proc. Aiškinantis galimas problemos priežastis, išryškėja skirtumai ne tik tarp atskirų savivaldybių, bet ir tarp tos pačios savivaldybės skirtingų gydymo įstaigų.

„Matome, kad kai kurios gydymo įstaigos paskiepija beveik visus jose prisirašiusius vaikus. Kitos įstaigos paskiepija tik apie 60 proc. Aiškinamės, kokios gali būti tokių netolygumų savivaldybėje priežastys, kartu ieškome atsakymų į šį klausimą ir problemos sprendimo būdų“, – pasakoja NVSC vadovas V. Gruodys.

Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Nuo nė vienos iš jų nepaskiepijama 95 proc. vaikų, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, kad būtų suvaldytas ligų plitimas.

Lietuvoje jau trečius metus iš eilės septynmečių skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės apimtys nesiekia 90 proc. Pernai (2023 m.) šia vakcina septynmečių paskiepyta mažiau nei 2022 m. ir tai sudaro tik 85,72 proc. šios amžiaus grupės vaikų.

Daugiausia 2023 m. septynmečių paskiepyta Alytaus apskrityje – 93,6 proc., mažiausiai – Klaipėdos apskrityje – 83,1 proc.

NVSC ir Sveikatos apsaugos ministerijos vykdytos apklausos atkleidžia, kad vienos iš dažniausių priežasčių, kodėl atsisakoma skiepyti vaikus yra šalutinio poveikio baimė, patikimos informacijos apie vakcinas trūkumas, nepasitikėjimas vakcinų veiksmingumu. D

Dalis gyventojų, kurie dalyvavo NVSC 2023 m. vykdytoje apklausoje, nurodė, kad neskiepija savo vaikų, nes taip jiems patarė sveikatos priežiūros specialistas.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite