Nujautę nelaimę jos neišvengė

Nujautę nelaimę jos neišvengė

Ramią Paįstrio gyvenvietę pirmadienio popietę sukrėtė viename daugiabučių kilęs gaisras, buto savininkui kainavęs gyvybę. Be šildymo ir elektros gyvenęs vyras savo gyvenimo būdu savotiškais įkaitais buvo pavertęs ir kaimynus.

Nors žmonės ne kartą kreipėsi į seniūną, prašydami padėti įvairias atliekas į savo būstą tempusiam kaimynui, bandė ir patys siūlyti pagalbą, tačiau vyriškis nesuprasdavo, kuo neįtinkantis. Dar ir pasipiktindavo, kad jo verslą žlugdo – vyras nuo ryto iki vakaro žingsniuodavo magistralės Panevėžys–Pasvalys–Latvija pakele ir rinkdavo iš pravažiuojančių mašinų išmestus butelius, skardines, kitas atliekas.

Paįstrio gyventojai baiminosi, kad iki nelaimės tik vienas žingsnis. Pirmadienio popietę tai ir atsitiko. Apie 13 val. Bendrasis pagalbos centras sulaukė pranešimo apie kaimo daugiabutyje kilusį gaisrą. Į nelaimės vietą atvykus ugniagesiams, iš buto trečiame aukšte pro langus veržėsi dūmai. Maždaug po trijų minučių gelbėtojai bute rado žmogų. Jis nesąmoningas išneštas į lauką ir gaivintas, kol atvyko greitosios medikai. Deja, išgelbėti vyro gyvybės nepavyko – medikams teko konstatuoti jo mirtį. Kaip praneša policija, pirminė gaisro priežastis – neatsargus rūkymas lovoje.

Per gaisrą išdegė kambarys ir jame sukauptas turtas. O jo šeimininkas išties nemažai turėjo. Prie daugiabučio, kur kilo gaisras, besidarbuojantys vyrai pasakojo, kad darbo užteks dar kelioms dienoms.

Be pastogės liko ir kitos aštuonios daugiabutyje gyvenusios šeimos – visame name išjungta elektra, kai kurie butai ir jame buvęs visas turtas sulietas vandeniu, o kituose tvyro nepakeliamas degėsių tvaikas. P. Židonio nuotr

Neišmano, kaip padėti

Paįstrio seniūno Virginijaus Šležo žiniomis, gaisras kilo ne dėl daugybės prikauptų daiktų, o dėl nuorūkos. Tai menka paguoda daugiabučio gyventojams. Iš viso jame gyvena devynios šeimos. Po gaisro jos priverstos glaustis pas gimines ar draugus – malšinant liepsnas, daugelis patalpų ir daiktų sulieta vandeniu, butuose tvyro nepakeliamas degėsių tvaikas. Išjungta ir elektra.

„Seniūnijos dar niekas neprašė pagalbos, o ir nelabai turėtume ką pasiūlyti. Rezervinių butų neturime, žmonėms belieka glaustis pas gimines ir draugus. Nežinia, kada jie galės grįžti į namus. Butai prirūkę, tvyro degėsių kvapas, o apatinių aukštų gyventojų butai sulieti vandeniu“, – pasakojo V. Šležas.

Darbas magistralės pakelėse

Šio namo gyventojai ne kartą kreipėsi pagalbos į seniūniją dėl namus sąvartynu pavertusio kaimyno. Seniūnas teigia, jog tokioje situacijoje ir jo rankos surištos – įstatymiškai niekas negali savavališkai įeiti į privatų būstą, o tuo labiau bandyti jį sutvarkyti.

„O kokią išeitį siūlote? Turiu pasilikęs vieną straipsnį apie panašų kaupiką Klaipėdoje. Kai ateina gyventojai skųstis, visuomet parodau. Į privačią teritoriją brautis ar tuo labiau išvežti jo daiktų mes negalime. Žinoma, galiu paimti kelis vyrus, buto savininką surišti, uždaryti į spintą ir išvežti visą prikauptą „turtą“. Bet jis kreipsis į policijos pareigūnus ir pasiskųs, kad ten buvo žiedas su rubinu. Teismas seniūną pripažintų kaltu. Gal ne pavogusiu žiedą, bet jį pradanginusiu. Vadinasi, tokios priemonės taikyti negalima“, – ironizavo V. Šležas.

Šiuo atveju, seniūno teigimu, neveikia ir baudos – vyras jų nemokėdavo. O ir antstoliams išieškoti nebuvo iš ko. V. Šležas skaičiuoja, kad vyriškis vien iš policijos kone šimtą įvairiausių baudų yra gavęs, bet nė vienos nemokėjo.
„Jis per dieną po du tris kartus pėsčiomis nueidavo iki Panevėžio. O eidavo ir tamsiu paros metu važiuojamąja dalimi, be liemenės. Čia nuolat patruliuoja policija, tad gali kasdien prisirinkti baudų. Ir taip jau dešimt, o gal visus dvidešimt metų. Nežinau tiksliai, nes kai prieš vienuolika metų pradėjau dirbti seniūnu, jis jau taip gyveno“, – pasakojo Paįstrio seniūnas.

Viename daugiabučių Paįstryje kilus gaisrui, žuvo buto savininkas. Įvairias atliekas į savo butą tempusiam vyrui ne kartą buvo siūloma pagalba, tačiau jis nesupratęs, kuo toks gyvenimo būdas netinkamas. P. Židonio nuotr.

Anot V. Šležo, žuvusysis keliaudavo magistralės pakelėmis ir jas švarindavo – rinkdavo iš pravažiuojančių mašinų išmetamus butelius, skardines. Iš to užsidirbdavo pragyvenimui.
„Pamenu, vieną kartą buvo labai baisus oras, kaip tik važiavau pro šalį ir sustojau pavėžėti, bet sulaukiau atkirčio: „Seniūne, nežlugdyk verslo.“ Jeigu mašina pavažiuos tuos penkis kilometrus, vadinasi, tiek liks nepaimtų pinigų“, – pamena seniūnas.

Pagalbos kratėsi

V. Šležo teigimu, vyriškiui ne kartą buvo siūloma pagalba. Seniūnija jam penkis kartus gamino asmens dokumentus, kad galėtų registruotis Užimtumo tarnyboje. Tačiau ten jis taip ir nepasirodydavo. Kai vėl būdavo galima iš naujo registruotis, vyriškis dokumentus jau būdavo pametęs.

„Žmogus pasirinko tokį bohemišką gyvenimo būdą. Taip ir nesuradome, kaip jį paskatinti gyventi kitaip. Bandėme ir gražiuoju kalbėti, bet jis nesuprasdavo, nes savo gyvenimą laikė visai normaliu. Sakydavo, aš nieko blogo nedarau“, – kalbėjo V. Šležas.

Pagalbos ranką jam tiesė ir bendruomenė, kaimynai, bet jis kategoriškai atsisakydavo, net įsižeisdavo, neva išmaldos neims. Seniūno teigimu, vyriškio žmona jau seniai mirusi, o vaikų jie neturėjo. Tiesa, jis buvo susiradęs moterį, kuri bandė jį ištraukti iš priklausomybių ir tokio gyvenimo liūno, bet neilgai.

„Draugė juo labai rūpinosi: išprausdavo, iškvėpindavo, iščiūčiuodavo. Bet po kelių dienų tokio švaraus gyvenimo jis ir vėl išeina savo keliais. Būdavo, grįždavo pas ją, bet neilgam. Moteriai mirus, kurį laiką vyriškį globojo jos dukra, bet jis visad norėjo gyventi savaip. Visi stengėsi juo pasirūpinti, bet tos pagalbos priimti nenorėjo. Pats užsidirbdavo iš to, ką rasdavo pakelėse. Ilgą laiką elektra jam išjungta. Neturėjo ir šildymo. Drabužius nešiojo metų metais, kol suplyšdavo“, – kalbėjo V. Šležas.

Būdų padėti, kai žmogus nenori tos pagalbos priimti, taip ir nepavyko rasti.

„Jeigu specialieji poreikiai nenustatyti, tuomet negali apgyvendinti ir socialinėje įstaigoje. Bet kaip tuos poreikius nustatyti, jeigu už mane kartais protingiau pakalbėdavo? Tiesiog toks buvo jo pasirinktas gyvenimo būdas“, – sako seniūnas.

Bėdos išlenda vasarą

Turėti kitaip gyvenančius kaimynus – ne dovana. Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Daiva Svirelienė teigė, kad bent jau šiemet kol kas negauta skundų dėl savo butuose šiukšles kaupiančių kaimynų.
„Esame sulaukę pavienių skundų dėl vienišų asmenų, kurie jau nepajėgia susitvarkyti, bet tokių atvejų, kai dėl didžiulių šiukšlių sankaupų nebūtų įmanoma praverti durų, šįmet dar neturime. Gal kai šalta, žmonės kol kas kenčia.

Paprastai tokios problemos išryškėja vasarą, kai sukauptas turinys pradeda pūti, skleisti smarvę, iš tokio buto kaimynams per lubas ima ropoti kirmėlės“, – pasakojo D. Svirelienė.

Pernai Panevėžio savivaldybei teko pagalbą pasiūlyti dviem tokiems kaupikams. Vasarą Savivaldybę užgriuvo skundai dėl automobilių stovėjimo aikštelėje šalia mobiliosios turgavietės Dariaus ir Girėno bei Klaipėdos gatvių sankirtoje stovinčio aklinai atliekų prikimšto automobilio ir aplink jį augančio šiukšlių kalno. Kaip vėliau paaiškėjo, nuo konteinerių surinktą turtą panevėžietis veždavo į garažų bendriją Savitiškio gatvėje. Ilgainiui ten išaugo tokios krūvos, kad nuvažiuoti iki garažų tapo sudėtinga.

Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistams tik iš kelinto karto pavyko įkalbinti panevėžietį, kad šis leistų sutvarkyti šiuos sąvartynus.

Panevėžio savivaldybę pernai vasarą užplūdo skundai dėl atliekų prikimšto automobilio. Jį išvalyti teko specialiosioms tarnyboms. „Sekundės“ nuotr.

Fekalijas – pro langą

Tvarkdariams raitotis rankoves teko ir viename Parko gatvės daugiabučių. Šio namo gyventojai Savivaldybę užpylė skundais, kad viršutiniame penktame aukšte gyvenantis kaimynas ne tik į savo namus velka konteinerių turinį, bet ir pro langus išpila fekalijas ir šlapimą. Vyriškis visus metus gyveno be tualeto – šiukšlių buvo tiek, kad net praeiti nebuvo įmanoma, o sanitariniai mazgai sugadinti. Iš pradžių dar nešdavo kibirą su fekalijomis išpilti į lauką, vėliau šį turinį šliūkštelėdavo tiesiog pro langą, taip aptaškydamas ir kaimynų langus.

Iškviestos tarnybos ne tik išvežė iš buto kelias tonas atliekų, bet ir įrengė naują klozetą, sutvarkė santechniką.
„Šie du atvejai parodė, kad visgi galima padėti tokiems žmonėms socializuotis“, – sako D. Svirelienė.

Galerija

 

 

Komentarai

  • Keistai atrodo valdžios atstovų bejėgiškumas. Visi supranta , kad taip neturi būti ,tai neprivati valda. Tai ko ,po velniais, tik skėsčiojam rankomis ?

  • Ir prievartautojai ir turginiai su savo moterelem taip pat deda i kelnes. Paskui dejuoja visa nakti apie kazkokias pagalbas. Keliuose butuose. Gali tas pagalbas ir issikviesti. Perkels ir suteiks amzina pagalba. Ir pampersus suteiks.

  • O man gaila, kad Paįstrys turi tokį seniūną , kuris viešai meluoja. Nepasakoja apie anksčiau buvusį gaisrą, apie tai, kad įeiti į butą galėjo, nes buvo žmogus turintis tam įgaliojimus. Teisiškai buvo galima įeiti. Jam buvo rašyti registruoti laiškai, kad seniūnija padėtų išvešti šiūkšles. Tegu parodo nors vieną jam siųstą registruotą laišką. Pats žadėjo padėti. Deja, mirtis guli ant jo sąžinės.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų