I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Nori rūšiuoti atliekas – išsivežk pats

Nuo metų pradžios pasikeitus atliekų vežimo iš privačių namų grafikams, šių gyventojai nebesutvardo pykčio. Esą skambios kalbos apie rūšiavimo svarbą tik ir lieka kalbomis, kai reikia sudaryti tam sąlygas.

Antrinių žaliavų konteineriai prisipildo greičiau, nei juos išveža, ir net jeigu šeimininkai tvarkingai sukrauna pakuočių atliekas į atskirus maišus, šiukšliavežiai atsisako juos priimti.
Tai tik dalis privačių Panevėžio namų gyventojų nusiskundimų pasikeitusia atliekų surinkimo tvarka mieste.
Bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“ tvirtina, kad prisitaikyti prie kiekvienos šeimos poreikių būtų per daug sudėtinga ir uoliausiems rūšiuotojams pataria nebetelpančias atliekas tempti į bendro naudojimo atliekų aikšteles prie daugiabučių.

Prasilenkia su logika

Kaip pasakojo Rožyne, Pušyno gatvėje gyvenanti savo pavardės nenorėjusi viešinti panevėžietė Gertrūda, iki šių metų pradžios didelių priekaištų atliekų tvarkytojams ji neturėjusi – visos atliekos būdavo išvežamos pirmąjį mėnesio pirmadienį.
Tačiau nuo Naujųjų Rožyno gyventojai sulaukė žinios, kad stiklo atliekos dabar bus vežamos tik kas keturis mėnesius.
Gertrūdos šeima buityje susidarančias atliekas rūšiuoja labai atsakingai, skirtingai nei kiti, jokių stiklainių namuose nekaupia, tad stiklo konteineris prisipildo jau po mėnesio.
„Visi kalba apie atliekų rūšiavimo būtinybę, bet toks sprendimas prasilenkia su logika“, – piktinasi Rožyno gyventoja, įsitikinusi, jog keturi mėnesiai – gerokai per ilgas laiko tarpas.
„Dažniau vežti stiklo atliekas papildomai nieko nekainuotų – vežama tuo pačiu automobiliu, į kurį verčiamos ir plastiko atliekos. Antro automobilio varyti juk nereikia“, – gūžčioja rožynietė ir priduria, kad kitiems jos kaimynams stiklo atliekų išvis neišveža.

Su stiklainiais – per miestą

Paskambinusi į bendrovę „Panevėžio specialus autotransportas“, Gertrūda išgirdo, kad dažniau vežti stiklo atliekas nėra poreikio. Jai pasiūlė naudotis kolektyviniais konteineriais prie daugiabučių.
Tačiau bėda, kad Rožyne tokių beveik nėra, o miesto konteineriai neretai būna perpildyti.
„Aš pati į parduotuvę važiuoju dviračiu – tai ką man siūlote dviračiu vežti maišą su stiklainiais? – teiraujasi moteris. – Nuo mano namų iki parduotuvės net nėra tų bendro naudojimo konteinerių. Išskyrus prie kelių keturbučių.“
Be to, mesti atliekas į kitų žmonių konteinerius Gertrūdai atrodo absurdiška.
„O jeigu tuo metu bendras stiklo konteineris bus pripildytas? Stiklainius vėl vežtis atgal, nes kitaip galiu sulaukti baudos?“ – klausia.
Anot jos, tam, kad žmonės tinkamai rūšiuotų atliekas, turi būti sudarytos sąlygos – tik taip atsiras ir motyvacija. Tačiau Panevėžyje, panašu, einama kitu keliu: keturių asmenų Gertrūdos šeimai atliekų išvežimas nuo metų pradžios pabrango trisdešimčia eurų, o išvežimų skaičius sumažėjo.
„Tikrai stengiamės rūšiuoti iki smulkiausios šiukšlės, bet jeigu tam nesudaromos sąlygos, kam stengtis? Juk ir patiems bus paprasčiau viską krauti į bendrą konteinerį“, – neslepia nusivylimo panevėžietė.

Iki Vokietijos toloka

Tame pačiame Rožyne gyvenanti Violeta tvirtina tą patį: atliekų išvežimo tvarka gerokai šlubuoja.
Tiesa, jos šeima daugiausia sukaupianti ne stiklo, o plastiko atliekų.
Šios išvežamos kartą per mėnesį, bet to per maža, nes jau po dviejų savaičių plastiko konteineris persipildo. Mat daugelis produktų, pradedant mėsa ir baigiant konditerija, pakuojami į plastiko dėžutes.
„Bandžiau plastiko atliekas tvarkingai sudėti į maišelį ir palikti šalia perpildyto plastiko konteinerio, tačiau buvo atsisakyta jas paimti motyvuojant, jog atliekos turi būti sukrautos tik į specialius maišus. Bet šiuos maišus duoda tik tiems, kurie neturi konteinerių. Situacija be išeities“, – daro išvadą tokios tvarkos nesuprantanti moteris.
Violeta atvira: netekusi kantrybės ji tiesiog nusispjaunanti ir plastiko atliekas kraunanti į bendrą konteinerį. Nors supranta, kad daro negerai, teigia, jog patys komunalinių atliekų tvarkytojai nepaliekantys gyventojams kitos išeities.
Panevėžietei kurį laiką teko gyventi ir Vokietijoje. Tenykštė tvarka, anot jos, kardinaliai skiriasi: vokiečiai savo atliekas išrūšiuoja iki menkiausios šiukšlytės. Kiekvienos šeimos namuose stovi žaliųjų atliekų konteineris, į kurį dedamos ir maisto atliekos, taip pat atskiri konteineriai plastikui ir popieriui bei atliekoms, kurių neįmanoma išrūšiuoti.
Stiklo atliekas vietiniai išvis nešantys į specialius konteinerius, įrengtus skirtingose miesto ar miestelio vietose – taip stiklas dar išrūšiuojamas ir pagal spalvas.
„Pamenu, tik atvažiavus į Vokietiją kaimynė vokietė, pamačiusi, kaip tvarkome savo šiukšles, mums vedė atliekų rūšiavimo pamoką. Deja, Lietuvoje dar labai toli iki tokio supratimo, o pradėti reikėtų nuo tinkamos infrastruktūros sukūrimo“, – mano Violeta.

Išimtys sukeltų chaosą

Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė Judita Vingilytė patvirtino, kad nuo šių metų pradžios stiklo konteineriai iš privačių namų bus išvežami tik tris kartus per metus.
Toks sprendimas priimtas po ilgų stebėjimų.
Praktika rodo, kad tik maždaug 20 proc. gyventojų pagal grafiką išstumdavo savo stiklo konteinerius, o jų užpildymas tesiekdavo apie 30 proc.
„Daugybę metų stebėjome situaciją ir matome, kad tikrai nėra poreikio stiklo atliekas surinkti kas mėnesį, – „Sekundei“ komentavo J. Vingilytė. – Kadangi pakuočių atliekų surinkimo veiklą finansuoja pakuočių ir pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijos, kartu su organizacijomis ir Panevėžio miesto savivaldybe priėmėme sprendimą retinti stiklo konteinerių tuštinimą.“
Nors turimas transportas vienu metu gali vežti tiek plastiko, tiek ir stiklo tarą, nuspręsta išimčių nedaryti – atliekos vežamos tik pagal nustatytą grafiką. Mat tokiu atveju darbuotojai gerokai ilgiau užtruktų ir per dieną nepadarytų visų suplanuotų darbų.
Tuo labiau kad prižiūrimų konteinerių skaičius nuo gegužės 1-osios labai išaugo – nuosavų namų gyventojams buvo papildomai išdalyta apie du tūkstančius pakuočių konteinerių.
„Jeigu pradėtume kartu su visų rūšių atliekomis rinkti ir stiklo atliekas, nespėtume visų maršrutų aptarnauti, – teigė Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė. – Jeigu vienam žmogui padarytume išimtį, kiltų chaosas, nes savo konteinerius pradėtų stumti ir kiti.“
„Arba visų konteinerius imame, arba nė vieno. Todėl buvo priimtas sprendimas, kad aptarnavimo periodiškumas bus tris kartus per metus, nepaisant, kiek viena šeima prirenka pakuočių atliekų“, – apibendrino specialistė.

P. Židonio nuotr.

Siūlo mesti kitur

Pasak J. Vingilytės, plastiko atliekų situacija lygiai tokia pati – jų išvežimo dažnumas nustatytas atsižvelgiant į daugumos poreikius.
Jeigu atsitinka taip, kad gyventojai prikaupia daugiau pakuočių, negu telpa į jų turimus konteinerius, galima rinktis kitas alternatyvas – išmesti į kolektyvinius antrinių žaliavų konteinerius arba atvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
„Gyventojai už pakuočių atliekų sutvarkymą nemoka, tai daro pakuočių ir pakuočių gamintojų asociacijos, – primena „Panevėžio specialaus autotransporto“ Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė. – Rūšiavimo konteineriai irgi išvežami nemokamai. Todėl privačių namų gyventojai tikrai gali drąsiai mesti pakuočių atliekas į bendrus rūšiavimo konteinerius.“
Ji neslėpė, kad ir patys sulaukė pasipiktinusių gyventojų skambučių, tačiau taip būna beveik visuomet, kai pasikeičia nusistovėjusi ir gyventojams jau įprasta tvarka.
„Jeigu atsiranda kokių nors pokyčių, būna kitaip, nei gyventojai jau įpratę, tai visuomet sukelia neigiamų emocijų. Jeigu būtume matę, kad stiklo konteinerių prisipildymo procentas yra didesnis, niekas tikrai nebūtų keitęs išvežimo periodiškumo. Bet jeigu kiekvieną mėnesį reikia ištuštinti konteinerį, kuriame tik vienas šampano butelis ar pora stiklainių, išlaidaujame ten, kur nebūtina“, – kalbėjo J. Vingilytė.

Rūšiuosime vis daugiau

„Panevėžio specialaus autotransporto“ atstovės įsitikinimu, panevėžiečiai jau gerai žino, ką ir kaip rūšiuoti. Kasmet pakuočių atliekų surenkama maždaug 10 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Tiesa, sunku daryti išvadas, ar tą lemia augantis atsakingumas, ar vartojimas.
„Stebime, kad konteineriuose prisikaupia daugiau popierinių pakuočių, nes gyventojai per karantiną išmoko apsipirkti internetu – šis įprotis liko iki dabar. Kai atsirado užstato sistema, gerokai mažiau randame plastikinės ir stiklo užstatinės pakuotės atliekų“, – besikeičiančias tendencijas įžvelgia J. Vingilytė.
Vis dar dažnai – ypač privačiose valdose – į rūšiavimo konteinerius keliauja ir tos atliekos, kurios turėtų būti metamos į mišrių atliekų konteinerius.
Apie 30 proc. pakuočių atliekų konteineriuose yra tos, kurios negali būti perdirbamos – tik šalinamos.
„Gal tai nežinojimas, o gal neatsakingumas, – svarsto J. Vingilytė. – Nes tikrai randame tokių atliekų, kurias sumaišyti su pakuotėmis neįmanoma – pavyzdžiui, į popieriaus atliekas metamos ir naudotos sauskelnės.“
„Jeigu yra atliekų, kurios gali užteršti geras ir kokybiškas pakuočių atliekas, jų vertė mažėja. Tokiu atveju išauga ir tvarkymo išlaidos“, – paaiškina atliekų tvarkytojo atstovė.
Dažnai ir komunalininkams tenka girdėti skundų, kad žmonės aktyviai rūšiuoja atliekas, bet jų tvarkymo ir išvežimo mokesčiai ne tik nemažėja – dar ir auga. Kaip paaiškina J. Vingilytė, pigiau būtų visas atliekas versti į vieną bendrą konteinerį, kaip visi darydavome prieš dvi dešimtis metų. Tačiau dėl kasmet griežtėjančių atliekų tvarkymo reikalavimų to daryti nebegalima. Atliekos turi būti rūšiuojamos ir surenkamos atskiromis mašinomis, o tai kainuoja.