Noras padėti įtraukė į tarptautines sukčių pinkles

Nusikaltimų elektroninėje erdvėje mastai auga. Aktyviai internetu besinaudojantys gyventojai nuolat perspėjami saugoti asmeninius duomenis, tačiau sukčių išradingumui nėra ribų.

Vokietijoje gyvenanti panevėžietė Arūnė Žuklije, pamačiusi iš banko sąskaitos paslaptingai dingstančias nemažas sumas pinigų, išsiaiškino, kad sukčiai, įsibrovę į jos socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, įkūrė elektroninę parduotuvę, už kurios reklamą priversta mokėti pati emigrantė. Moteris iš karto užblokavo savo banko sąskaitas ir kreipėsi tiek į policiją, tiek ir į patį „Facebook“, tačiau į panevėžietės pagalbos prašymą atsakingi asmenys nesureagavo.

A. Žuklije keista istorija prasidėjo dar šių metų gegužę, kai jos draugė vietoj gimtadienio dovanos paprašė bičiulių paaukoti labdaros organizacijai, besirūpinančiai beglobiais gyvūnais. Tokią galimybę aukoti siūlo pats socialinis tinklas „Facebook“. Pasak moters, jai net nekilo įtarimų, kad tai gali būti nesaugu, nes per savo gimtadienį draugų taip pat prašiusi vietoj gėlių ir dovanų paaukoti vaikais besirūpinančiai organizacijai.

„Bėda ta, kad mano paskyroje liko išsaugoti banko kortelės duomenys. Pervedant pinigus per „Facebook“ sistemą, nereikia jokių kodų kortelių, užtenka tik kortelės numerio, vardo pavardės bei trijų skaičiukų, užrašytų kitoje kortelės pusėje“, – pasakojo A. Žuklije.

Kad kažkas įsisuko į jos sąskaitas, moteris pastebėjo vos prieš savaitę. Su vyru grįžusi atostogų į Lietuvą, A. Žuklije čia naudojosi tik grynaisiais pinigais, tad parvažiavusi atgal į Vokietiją ir pasižiūrėjusi į savo sąskaitą gerokai nustebo. Joje nebuvo daugiau kaip 200 eurų – suma nuskaityta per kelis kartus. Visais kartais nurodyta, kad pinigai buvo nuskaityti „Facebook“ sistemos.

„Jau vasarą pastebėjau, kad iš sąskaitos dingo per kelis kartus po vieną ar du eurus, bet kažkaip nesureikšminau, maniau, kad pati kažką pirkau ir tiesiog nebepamenu. Tačiau kai dingo didelės sumos, supratau, kad vyksta kažkas rimčiau“, – kalbėjo emigrantė.

Paslaptinga parduotuvė

Pradėjusi ieškoti, už ką „Facebook“ sistema iš jos sąskaitos šluoja pinigus, moteris išsiaiškino, kad vasarą kažkas įsilaužė į jos asmeninę paskyrą ir jos vardu atidarė internetinę parduotuvę, Prancūzijoje prekiaujančią firmine sportine avalyne ir vaikiškais drabužiais. Panevėžietė šios internetinės parduotuvės negalėjo matyti, mat sukčiai padarė taip, kad ji tariamai savininkei nebūtų matoma.

„Nežinau, kaip galėjo atsitikti taip, kad kažkas sužinojo mano paskyros slaptažodį ir galėjo daryti, ką tinkamas. Spėju, kad taip galėjo įvykti dar vasaros pradžioje, atostogaujant Italijoje, kai kelis kartus buvau prisijungusi kavinėse prie nemokamo belaidžio interneto“, – svarsto A. Žuklije.

Internetiniai sukčiai apgavo ne tik lietuvę, bet ir jos vardu atidarytos internetinės parduotuvės klientus – čia palikta daugybė atsiliepimų, kad žmonės neapsigautų, mat pervedę pinigus už prekes klientai lieka ir be daiktų, ir be pinigų.

„Prancūzijoje dabar vagia pinigus iš patiklių žmonių, kurie susigundo jų siūlomomis prekėmis. Jeigu teisėsauga pradėtų tyrimą dėl internetinės parduotuvės, įtarimų šešėlis gali kristi ir ant manęs. Bet pinigai eina į tų sukčių sąskaitą, tad gal manęs į visa tai neįtrauktų“, – baiminasi moteris.

Nukentėjusiųjų yra daugiau

Tą pačią dieną, kai suprato tapusi internetinių nusikaltėlių taikiniu, A. Žuklije kreipėsi į banką, kad užblokuotų jos sąskaitą. Tai buvo padaryta iš karto, tačiau nei Vokietijos policija, nei pati „Facebook“ platforma nesiėmė jokių veiksmų, kad apsaugotų moterį nuo nuostolių.

„Vokietijoje nuėjome į policiją, bet mums paaiškino, kad „Facebookas“ yra Jungtinių Amerikos Valstijų įmonė, tad jie nieko negalintys padaryti. Turime rašyti pačiam „Facebookui“. Tą ir padariau, prašiau panaikinti mano vardu sukurtą puslapį ir grąžinti pinigus, tačiau jokios reakcijos. Ir toliau manęs vis prašo įvesti savo kortelės numerį, kad susimokėčiau už internetinės parduotuvės reklamą. Jiems svarbu tik pinigus gauti, net nesigilina į situaciją“, – piktinosi A. Žuklije.

Jos vyras internete rado informacijos, kad taip nukentėjusių žmonių yra daugiau. Vienas vyras prarado net du tūkstančius eurų. Tik daugelis žmonių naudojosi „paypal“ bankininkyste, tad pinigus pavyko atgauti, nors „Facebookas“ į jų pagalbos prašymus taip pat net nereagavo. A. Žuklije nepraranda vilties, kad galbūt ir jai pavyks atgauti daugiau kaip 200 eurų.

„Baigiu prarasti viltį, kad „Facebook“ man padės, nors juos esu užvertusi laiškais, kad iš manęs buvo pavogti asmeniniai duomenys ir kažkas naudojasi mano banko sąskaita. Bet pati banko kortelė apdrausta, tai gal pavyks atgauti pinigus. Noriu perspėti kitus žmones būti itin atsargius, nes nulaužti „Facebook“ sistemą vieni juokai, ji nėra apsaugota taip, kaip banko sistemos“, – sakė A. Žuklije.