Nevėžio upę sups dirbtiniai ežerai

Artėjančios grandiozinės „Rail Balticos“ vėžės statybos suaktyvino Panevėžio rajone esančių žvyro ir smėlio klodų paiešką bei jų panaudojimą. Rajone imamasi vieną po kito kasti karjerus.

Net du karjerai turėtų rastis per Naujamiesčio seniūniją vingiuojančio Nevėžio abiejose pusėse.

Nors gyventojai nepatenkinti, verslininkai savo planų neatsisako ir Karsakiškio seniūnijoje. Pradėti kasti smėlį bei žvyrą ketinama ir Smilgių seniūnijos laukuose.

Pretenzijas išklausė

Netoli kelio į Naujamiestį, tarp Lakštingalų ir Degionių kaimų, dešiniajame Nevėžio upės krante planuojamas smėlio ir žvyro karjeras. Šiuo metu yra galimybė susipažinti su jo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.

Naujamiesčio seniūnijai vadovaujantis Jonas Sankaitis teigė, kad Lakštingalų karjerui vietos gyventojai prieštaravo dar prieš porą metų. Tuomet planuota iškasamą smėlį ir žvyrą vežti keliu per Lakštingalų kaimą.

Žmonių pretenzijos buvo išklausytos. Dabar pagal naująją versiją naudingosios iškasenos iš šio karjero būtų gabenamos nuo kaimo nutolusiu keliu. Pasak J. Sankaičio, kol kas pretenzijų Lakštingalų gyventojai nebeišsako.

„Su šio karjero įrengimo ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimu šiuo metu galima susipažinti seniūnijos patalpose. Tačiau iki šiol niekas nebuvo atėjęs“, – tvirtino seniūnas.

Lakštingalų karjere kasybos darbai planuojami kiek didesniame nei dešimties hektarų plote. Ši teritorija ribojasi su žeme, kurią ketinama išpirkti tarptautiniam geležinkeliui tiesti. Dabar ten plyti ganyklos ir ariama žemė, po ja – ištisi smėlio bei žvyro klodai.

Karjeras taps piliakalnio kaimynu

Iš Lakštingalų karjero planuojama išgauti 1,4 milijono kubinių metrų naudingųjų iškasenų. Pabrėžiama, kad jos bus reikalingos įgyvendinti ypač svarbų valstybinį projektą – tiesti „Rail Balticos“ vėžę.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje kaip Lakštingalų karjero privalumas įvardijamas netolimas atstumas iki „Rail Balticos“ vėžės statybų vietos.

Geologai apskaičiavę, kad būtų iškasta per 70 proc. esamų iškasenų. Numatomas karjero eksploatavimo laikas – daugiau nei 20 metų.

Nuo suplanuoto įrengti karjero iki Lakštingalų kaimo – tik pusė kilometro. Tiek pat jį skirs nuo Navaršonių kaimo, o iki Degionių kaimo – 600 metrų.

Dokumentuose tvirtinama, kad nė per vieną kaimą smėlis ir žvyras nebus vežiojami, jais pakrautos sunkiasvorės mašinos riedės per lauką nutiestu keliu.

Pradėjęs veikti karjeras nuo Nevėžio upės bus nutolęs mažiau nei šimtą metrų. Atstumas nuo jo iki miesto vandens valymo įrenginių – daugiau nei kilometras.

Iškasus karjerą, artimiausias gyvenamasis pastatas nuo jo atsidurtų už 172 metrų, o iki kultūros paveldo objekto Papušių piliakalnio – 750 metrų.

Dar vienas karjeras, ateityje taip pat turintis virsti dirbtiniu ežeru, numatytas kairiajame Nevėžio upės krante, Nevėžninkų koplyčios pašonėje. P. Židonio nuotr.

Triukšmas leistinas

Per dieną iš Lakštingalų karjero numatyta iškasti beveik 300 kubinių metrų smėlio ir žvyro. Tiek jį pajėgtų išvežti penki sunkvežimiai per keturis reisus kasdien. Pačiame karjere dirbtų žemsiurbė, buldozeris, ekskavatorius.

Pripažįstama, kad ir statybos darbai, ir karjere dirbanti bei smėlį ir žvyrą vežiojanti sunkioji technika kelia ir triukšmą, teršia orą bei daro psichologinį poveikį žmonėms. Tačiau visa tai – leistinose ribose.

Išvadas dėl Lakštingalų karjero dar teiks visuomenės sveikatos, saugomų teritorijų, paveldo specialistai, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovai ir net ugniagesiai. Parengta poveikio aplinkai ataskaita viešinama iki rugsėjo 5-os dienos.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad baigus eksploatuoti Lakštingalų karjerą, jis virstų dirbtiniu ežeru.

Šalia karjero – koplyčia

Dar vienas karjeras, ateityje taip pat turintis virsti dirbtiniu ežeru, planuojamas kairiajame Nevėžio upės krante, Nevėžninkų kaime.

Apie tai, kad baigę eksploatuoti Nevėžninkų karjerą norėtų jį paversti poilsio zona, „Sekundei“ yra pasakoję verslininkai, jam įrengti nupirkę 26 hektarų teritoriją.

Sklypą jie įsigijo su kultūros paveldo objektu – Nevėžninkų koplyčia, kurią planavo kada nors atstatyti ir paversti traukos objektu.

Iš Nevėžninkų karjero planuojama iškasti 200 tūkstančių kubinių metrų žvyro ir smėlio. Verslininkai tikisi jį parduoti taip pat „Rail Balticos“ vėžės tiesėjams.

Nors tvenkinys jau iškastas, pasak Naujamiesčio seniūno, kol kas nėra eksploatuojamas.

Pradėti kasti smėlį ir žvyrą taip pat planuojama Smilgių seniūnijoje esančiame Naurašilių kaime.

Smilgių seniūno pavaduotojos Tatjanos Kondratavičienės teigimu, Naurašiliuose privačių karjerų būta ir seniau, dabar jų duobės prisipildžiusios vandens.

Į skundus nereaguota

Dar vienas 13-os hektarų smėlio ir žvyro karjeras suplanuotas Karsakiškio seniūnijoje, netoliese „Beržo“ ir „Žilvičio“ sodininkų bendrijų.

Sužinoję, kad pradėjus veikti šiam karjerui jo iškasenos būtų vežiojamos šalia sodininkų gyvenamųjų namų nutiestu keliu ir tektų kęsti triukšmą ir dulkes, sodų gyventojai buvo ypač pasipiktinę.

Vakar kalbintas sodininkų bendrijos „Beržas“ pirmininkas Tomas Sabalis paaiškino, jog sužinojus apie norimą įrengti karjerą pretenzijos dėl smėlį ir žvyrą vežiosiančių mašinų triukšmo bei dulkių buvo pateiktos daugeliui žmonių teises privalančių ginti institucijų.

Nors kilo nemenkas ažiotažas, gyventojai norimo rezultato nepasiekė – karjero kasėjai nesirengia atsisakyti savo planų.

„Tačiau rankų nenuleidžiame, kausimės ir toliau“, – nusiteikęs T. Sabalis.