„Nevėžio“ skulptūra, 1979 metais pastatyta Papušių kaime prie Panevėžio miesto nuotekų valyklos administracinio pastato. Leono Kaziukonio nuotrauka.

„Nevėžio“ skulptūros mįslė įminta

„Nevėžio“ skulptūros mįslė įminta

Šiais metais, gruodžio 21-ąją, sukanka 40 metų, kai mirė žymus mūsų kraštietis, skulptorius Bernardas Bučas. Paskutinis jo darbas – skulptūra Maironio apdainuotam Nevėžiui. Nors buvo sukurta specialiai Panevėžiui, stovi ji prie miesto nuotekų valyklos Papušių kaime.

Kodėl miesto valdžia įspūdingos „Nevėžio“ skulptūros atsisakė, ilgą laiką nieko konkretaus nebuvo žinoma. Iš anų sovietmečio laikų mus pasiekė tik gandai. Siekdamas išsiaiškinti šio atsisakymo tikrąsias priežastis, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas atliko dokumentų paiešką ir parengė parodą „Panevėžyje (ne)pastatytos Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūros mįslė“.

„Nevėžio“ skulptūros istoriją liudijantys dokumentai buvo surinkti iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondų, Panevėžio kraštotyros muziejaus, Salomėjos Nėries memorialinio muziejaus Kaune, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rinkinių. Ši biblioteka parodai maloniai sutiko dar paskolinti bibliotekoje saugomą Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūros bronzinį modelį, prieš trejetą metų padovanotą skulptoriaus artimųjų.

Parengtoje parodoje eksponuojami dokumentai, atskleidžiantys miesto valdžios planus Panevėžyje pastatyti „Nevėžio“ skulptūrą, pristatomi Bernardo Bučo sukurti šios skulptūros eskizai ir modeliai. Pasakojama apie toje vietoje, kur turėjo būti pastatyta „Nevėžio“ skulptūra, iškilusį kito skulptoriaus darbą „Žemė-Motina-Taika“ bei „Nevėžio“ skulptūros pastatymą atokiau Panevėžio.

Prie miesto nuotekų valymo įrenginių administracinio pastato „Nevėžio“ skulptūra pastatyta 1979 metais Panevėžio teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos viršininko Algimanto Naruševičiaus iniciatyva ir rūpesčiu. Viename savo paskutinių laiškų A. Naruševičiui skulptūros autorius B. Bučas rašė: „Dėkingas ir laimingas, kad išlaisvinote nuo košmaro pastatyti „Nevėžio“ skulptūrą. (…) Mano aukščiausi ir nuoširdžiausi komplimentai Jums Drg. Inžinieri, užsakove-mecenate, supratusiam kūrybinio darbo reikšmę ir prasmę“.

Abu jie nuo pat pradžių buvo didžiausi entuziastai, kad Panevėžyje „Nevėžio“ skulptūra būtų pastatyta. Įsikišus sovietiniam saugumui ir Algimantą Naruševičių 1972 metais atleidus iš Panevėžio miesto vykdomojo komiteto narių bei Panevėžio miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo pareigų, baigėsi ir „Nevėžio“ skulptūros statybos reikalai.

Dokumentų paroda „Panevėžyje (ne)pastatytos Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūros mįslė“ veikia Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale, ekspozicijų salėje M. Valančiaus g. 3.

Komentarai

  • Plačiau skaitykite naujausiame Panevėžio kultūros ir istorijos žurnalo „Senvagė“ numeryje. Įsigyti jį galima Juozo Masiulio knygyne, Dailės galerijoje, Turizmo informaciniame centre. Kitiems metams prenumeruoti – bet kuriame pašto skyriuje ir internetu. Puiki kalėdinė dovana Panevėžį mylinčiam ir prisimenančiam..

    • Atsakyti
  • gal skulptūra bus gražinta į Panevėžį, pvz. vietoj begalvės žuromskienės?

  • pritariu Pranui

  • Pritariu Jonui

    • Pritariu Onai

Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų