Neužtikrinus vakcinavimo, apie „žaliojo paso“ privilegijas kalbėti anksti

Neužtikrinus vakcinavimo, apie „žaliojo paso“ privilegijas kalbėti anksti

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad anksti kalbėti apie Europos Sąjungos (ES) lygmeniu svarstomą „žaliojo paso“ taikymą Lietuvos viduje, kol nėra paskiepyta reikšminga dalis visuomenės.

Anot jos, pagrindinė tokio imunitetą nuo COVID-19 liudijančio dokumento sąlyga yra tai, kad vakcinavimas „būtų pasistūmęs į priekį pakankamai sparčiai“, kad tai būtų „tam tikra paskata žmogui už jo pasirinkimą skiepytis“.

„Dabar, neabejoju, yra labai daug žmonių, kurie būtų pasirinkę skiepytis ir skiepytųsi, jeigu vakcinų būtų pakankamai juos paskiepyti. Kol kas valstybė to užtikrinti negali tai ir tų privilegijų labai didelių žadėti taip pat neturėtų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė premjerė.

Ji taip pat užsiminė, kad didesnio proveržio dėl vakcinų reikėtų tikėtis antrąjį metų ketvirtį.

„(Proveržio galima tikėtis – BNS) antrąjį ketvirtį, kada turėtų būti gautos didesnės siuntos „Pfizer“ vakcinos“, – sakė ji.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta antradienį tvirtino, kad iki kovo pabaigos, t.y. dar pirmąjį ketvirtį Lietuvą iš viso turėtų pasiekti apie 600 tūkst. COVID-19 vakcinos dozių, o per antrąjį ketvirtį – dar 3 mln. vakcinų.

Anot I. Šimonytės, Europos Vadovų Taryba „žaliojo paso“ klausimą praėjusią savaitę aptarė „tik principų lygmeniu“, o jo techninio įgyvendinimo detalės dar nėra suderintos. Premjerė taip pat kartoja, kad toks imunitetą žymintis dokumentas galėtų būti daugiau naudojamas kelionėms tarp valstybių, tačiau atsargiai vertina galimus palengvinimus šalies viduje.

„Su konkrečiomis privilegijomis ar su konkrečiu galėjimu daryti daugiau dalykų, negu tiems piliečiams, kurie šio paso neturi – tikrai negalėčiau dabar tos idėjos susieti“, – pabrėžė ji.

Po praeitą savaitę įvykusio virtualaus ES viršūnių pasitarimo šiuo klausomu U. von der Leyen nurodė, kad skiepų sertifikatai gali būti parengti tik per tris mėnesius ir kad ši sistema turės atitikti duomenų apsaugos standartus.

Svarstoma, kad tai turėtų būti skaitmeninis arba fizinis dokumentas, patvirtinantis, kad jo pateikėjas yra pasiskiepijęs, todėl gali lankytis pramogų, sporto arba maitinimo objektuose.

Prezidentas Gitanas Nausėda palaiko „žaliojo paso“ idėją, ir sako, kad Lietuva sieks, jog jis apimtų ne tik pasiskiepijusius, bet ir persirgusius žmones. Jo patarėjas Simonas Krėpšta tvirtino, kad priemonė galėtų būti naudinga ir šalies viduje sprendžiant dėl didesnių atlaisvinimų.

Dalis valstybių, pirmiausia priklausomų nuo turizmo, ragina kuo greičiau įvesti tokią priemonę, kuri atlaisvintų galimybes keliauti nesiizoliuojant. Vis dėlto dauguma ES šalių mano, kad toks žingsnis būtų pernelyg ankstyvas ir, nesant pakankamo skiepų tiekimo, sukurtų dviejų lygių visuomenę, kur vieni žmonės turėtų daugiau laisvių nei kiti.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų