-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kaip pasakojo pavardės nenorėjusi viešinti panevėžietė Vilma, taip susiklostė, kad ne vienerius metus ji gyvena ne savo nuosavame name, o pas mamą bute.
Mamai atgulus ant patalo, daug paprasčiau ją prižiūrėti gyvenant kartu.
Kadangi Vilma su užsienyje dirbančiu sutuoktiniu registruoti name, ten ir moka mokesčius už atliekas.
Panevėžietę apstulbino iš bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ atėjusi žinia, kad arba privalo per metus išvežti tam tikrą skaičių konteinerių, arba už šiukšles privalės mokėti brangiau, kaip nerūšiuojantis namų ūkis.
„Mus apmokestino kaip nerūšiuojančius, nors visas atliekas kruopščiai išrūšiuojame, tik jas metame į bendrojo naudojimo konteinerius prie daugiabučio, kur gyvenu su mama. Taip, galiu persiregistruoti į mamos butą, bet tai problemos neišspręs, vis tiek teks mokėti už šiukšles nuosavame name“, – piktinosi Vilma.
Ji tvirtina neatsisakanti mokėti už šiukšles, bet nesupranta, kodėl verčiama mokėti brangiau tik todėl, kad individualiame name tų šiukšlių neprikaupia.
Pagal naująją tvarką per metus privalu išstumti tam tikrą skaičių konteinerių, nors jie ir pustuščiai ar net tušti.
„Kodėl mus baudžia už tai, kad negyvename savo namuose? Žinoma, galėtume išstumti ir tuos tuščius konteinerius, bet ne visada galime šiukšlių vežimo dieną atvažiuoti į namą.Nors stumdyti tuščius konteinerius tik tam, kad netektų brangiau mokėti už atliekas – visiškas absurdas“, – piktinosi Vilma.
Atliekų tvarkymo mokestis toliau kursto panevėžiečių aistras. P. Židonio nuotr.
Panevėžietės kieme stovi visi konteineriai – stiklo, pakuočių, maisto bei mišrių atliekų, bet to nepakanka, kad būtų laikomi rūšiuojančiu ūkiu.
Pagal naująją tvarką būtina šiuos konteinerius užpildyti ir išvežimo dieną išstumti už vartelių.
„Jeigu neišveši konteinerio, būsi nerūšiuojantis. Vyras buvo nuvykęs į bendrovę „Panevėžio specialus autotransportas“, jam paaiškinta, kad jei neišstumsime, bus papildomai apmokestinta. Vadinasi, turime grįžti į savo namus tik tam, kad išstumtume konteinerius, kad ir tuščius“, – absurdiška tvarka stebisi moteris.
Pasak jos, tiek pernai, tiek ir užpernai jie neišvežė nė vieno konteinerio, nes name niekas negyvena. Vasaromis atvyksta tik nupjauti žolę, o jei ir atsiranda maisto ir žaliųjų atliekų, visos jos keliauja į komposto dėžę.
„Daugiabučių gyventojai gali didžiuliais maišais tempti įvairias atliekas ir jas nerūšiuotas versti į vieną konteinerį, o nuosavų namų gyventojai yra papildomai apmokestinami, nes nesukaupia reikalingo kiekio šiukšlių. Ar tai ne diskriminacija?“ – piktinosi Vilma.
„Panevėžio specialaus autotransporto“ direktorius Rolandas Ramūnas teigė, jeigu būste negyvenama ilgiau kaip tris mėnesius, pagal patvirtintą tvarką galima deklaruoti savo nebuvimą ir tuomet teks mokėti tik pastoviąją dalį. Ji vienoda tiek rūšiuojantiems, tiek ir nerūšiuojantiems namų ūkiams. O kintama dalis priklauso nuo gyventojų skaičiaus ir kaip jie elgiasi su buityje susidarančiomis atliekomis – rūšiuoja ar nerūšiuoja.
„Kad niekas negyvena, galima įrodyti pateikus elektros ar vandens skaitiklių rodmenis“, – teigė R. Ramūnas.
Jei visgi gyvenama, bet atliekų susidaro labai mažai, išstumti konteinerį vis tiek būtina, kad ir pustuštį.
„Jeigu žmogus rūšiuoja, netikiu, kad per mėnesį nesusidaro bent maišelis atliekų. Niekas nesako, kad reikia išstumti tik pilną konteinerį. Mūsų specialistams reikia užfiksuoti, kad konteineris apskritai buvo išstumtas, taip patvirtinant faktą, kad atliekos rūšiuojamos“, – kalbėjo R. Ramūnas.
Tuomet vairuotojai sistemoje pažymi, ar konteineris buvo išstumtas, ar atliekos išrūšiuotos, užklijuojamas specialus lipdukas.
„Juk ir mes ne iš lubų nuleidome tuos skaičius, statistiškai apskaičiuota, kad vienam žmogui per metus susidaro apie 24 kilogramai maisto atliekų. Suprantu, yra tokių ūkių, kurie net valgyti neturi, bet čia jau išskirtiniai atvejai. Neprašome prikrauti pilnų konteinerių, užtenka parodyti, kad žmonės rūšiuoja“, – pakartojo R. Ramūnas.’
Individualių namų gyventojai piktinasi, kad nuo metų pradžios atliekų tvarkymas brango ne tik jų nerūšiuojantiems, bet ir tiems, kurie tų atliekų tiesiog nesukaupia. D. Baronienės nuotr.
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ komunikacijos specialistė Justina Indulytė teigė, kad gyventojai, kurie spėjo atsiimti rūšiavimo priemonių komplektus iki praėjusių metų pabaigos, laikomi rūšiuojančiais namų ūkiais ir šį vasarį už atliekų tvarkymą mokės kaip įprastai.
O nerūšiuojantys namų ūkiai sulauks maždaug 30 proc. didesnių sąskaitų.
„Nerūšiuojančiais namų ūkiais laikomi tie, kurie neturi visų atliekų rūšiavimo konteinerių arba neatitinka minimalių konteinerių aptarnavimo reikalavimų. Jiems taikomas didesnis atliekų išvežimo mokestis, nes, stebint atliekų turėtojų rūšiavimo įpročius, nerūšiuotose namų ūkių komunalinėse atliekose randama iki 40 proc. netinkamų atliekų (priemaišų), kurias tinkamai išrūšiavus galima perdirbti“, – pabrėžė J. Indulytė.
Namų ūkiai, kurie iki šiol nerūšiavo atliekų ir rūšiavimo priemones atsiima tik dabar, pakeis savo statusą į rūšiuojančio namų ūkio tik nuo kito ketvirčio.
Rūšiuojantys namų ūkiai turi visus tris būtinus atliekų rūšiavimo konteinerius – plastikui ir popieriui, stiklui bei maisto atliekoms – ir išstumia juos ištuštinti bent minimalų nustatytą kartų skaičių.
Komentarai
-
- Įdomu, kokiu būdu apskaičiuojama, kiek per metus žmogui tenka maisto atliekų?!
- 14:18 2025.02.08
Rodyti visus komentarus (1)Įdomu, kokiu būdu apskaičiuojama žmogui tinkamas maisto atliekų kiekis?!