-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Visi, kas pažįsta panevėžietę Unę Narkūnaitę, gali pritarti: tokia ji ir yra – profesionali triatlonininkė, pergales skinanti ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinėse varžybose.
Unės dalyvautų varžybų sąrašas ilgėja su kiekviena diena. Ji gali girtis pergalėmis bei debiutais Lietuvos triatlono sprinto distancijos čempionate, Europos žaidynėse, Europos čempionate, Baltijos šalių čempionate, Europos taurėje ir daugelyje kitų.
Iki šių pergalių buvo nueitas ilgas ir vingiuotas kelias.
Jau antrą dešimtmetį sporte skaičiuojanti Unė Narkūnaitė sako ne kartą įsitikinusi, jog tam, kad pasijustum nugalėtoju, visai nebūtina laimėti. M. BARTAŠEVIČIAUS nuotr.
Paklausta apie tai, kaip jos gyvenime atsirado sportas, Unė prisipažįsta, kad aplinkybės – gan neįprastos.
„Su sese dvyne sirgom anemija – buvom labai nevalgios, o mūsų pusseserė pradėjo lankyti baseiną. Sakė, kad po treniruočių baseine ir mums pakils apetitas. Iš pradžių buvo tik žaidimai ir taip užsikabinom“, – pasakoja U. Narkūnaitė.
Kaip sako pati sportininkė, jos istorija – puikus pavyzdys, kaip netikėčiausi dalykai, netgi tokie kaip liga, gali būti tiesus kelias į užsimezgusį pomėgį.
Kai sesės pradeda suktis toje pačioje srityje tuo pačiu metu, kyla klausimas apie galimą konkurenciją, pavydo ar pykčio scenas, būdingas tarp vienmečių.
Bet Unė tikina – to tarp dvynukių nė su žiburiu nebūtum radęs.
Atvirkščiai – sesės viena kitai buvo didžiausia paguoda, kai pralaimėdavo, ir geriausios draugės, kai laimėdavo.
„Prieš varžybas apimdavo gan didelis jaudulys. Labai smagu būdavo jausti šalia sesę. Pirmaisiais metais vienas varžybas aš laimėdavau, kitas ji ir taip nuolat keisdavomės“, – juokiasi triatlonininkė.
M. BARTAŠEVIČIAUS nuotr.
Nuo pat pirmųjų varžybų dvynės suprato, kad sporto kelias – tikrai joms.
Svarbiausia, kad patiko ne tik pradedančiosioms triatlonininkėms.
Jau po pirmųjų treniruočių jų potencialą pamatė ir tuometis treneris.
Ir ne veltui: po vienų varžybų sekė kitos – ir sesės jau galėjo save vadinti profesionaliomis sportininkėmis. O praėjus dar keleriems metams, U. Narkūnaitė prie savo pavardės gali prirašyti ir ne vienų varžybų prizininkės bei čempionės titulą.
Šiandien Unė tuo keliu eina viena.
Jos sesė dvynė Viltė kita kryptim pasuko ne be priežasties ir su sunkiu akmeniu širdyje.
„Mūsų treneris, pas kurį treniravomės nuo dešimties metų, sunkiai susirgo, todėl teko jį keisti. Sesei buvo labai sunkus tas pasikeitimo periodas. Tiesiog pamatė, kad sportas nebeteikia tiek daug laimės“, – pasakoja U. Narkūnaitė.
Ji taip pat prasitaria, kad sesės nebeliko ne tik sporto pasaulyje – ji išsikraustė už tūkstančių kilometrų siekti karjeros aukštumų.
Unei šis pasikeitimas taip pat buvo labai sudėtingas.
Ji neteko ne tik sesers, kuri, viską palikusi, išvyko studijuoti į užsienį, bet ir savo bendražygės bei palaikytojos, einančios tuo pačiu sportiniu keliu.
Unė neslepia, kad ir jai kilo minčių mesti sportą – juk tai, ką visą gyvenimą darei dviese, vienai pasirodė itin baisu.
Bet suėmusi save į rankas ir priminusi sau, kiek daug jau pasiekė ir kiek dar nori pasiekti, sportininkė nusprendė likti.
„Pakentėjau keletą mėnesių ir viskas po to ėjo tik geryn. Pripratau ir dabar viskas labai natūralu“ , – džiaugiasi U. Narkūnaitė.
„Tiek plaukdama, tiek bėgdama, tiek mindama dviratį fiziškai pavargstu, bet protiškai pailsiu ir galiu iškart kibti į darbus ar į studijas“, – tikina Unė. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.
Pasak U. Narkūnaitės, sportininko kelias niekuomet nebūna tiesus: pasitaiko ir nesėkmių, silpnumo akimirkų, dvejonių.
Bet turint pakankamai motyvacijos, drausmingumo ir palaikymo – viskas įveikiama.
„Pasitaiko visokių akimirkų. Būna, kada savimi nusiviliu, būna, kad labai sunku ir apninka blogos mintys, bet prisimenu, dėl ko viską darau. Prisimenu, kad visoks tas sportinis kelias. Tiesiog toliau sportuoju ir stengiuosi, nes turiu aukštesnių tikslų“, – pasakoja Unė.
Nors ji daug kalba apie sportą, prieš keletą metus baigė ir kineziterapijos bakalauro studijas.
Ši programa ją sužavėjo sąsaja su sportu.
„Mane labai traukia reabilitacija po traumų. Kadangi šios sritys labai susijusios, buvo gan lengva ir iš savo patirties atrasti atvejų bei juos pritaikyti“, – pasakoja U. Narkūnaitė.
ASMENINIO ARCHYVO nuotr.
Unė šiuo metu gyvena, treniruojasi ir dirba Vilniuje, o jos grafikas – itin užimtas.
Planas yra sudaromas ir prižiūrimas dviejų trenerių, treniruotės vyksta šešis kartus per savaitę, du kartus per dieną. Rytus mergina visuomet pradeda plaukimu, o vakare laiką skiria bėgimui arba važiavimui dviračiu.
Tiesa, suderinti sportą, mokslus ir asmeninį gyvenimą Unei sudėtinga, bet, kaip pati sako, įmanoma. „Studijų metais buvo tikrai sunku, juolab kai viskas nauja. Ypač sunku būdavo per sesijas, kai laukia ir varžybos, ir egzaminai. Bet kai atrandi savo rutiną, susidėlioji dienotvarkę iš anksto – tikrai viskas įmanoma“, – įsitikinusi čempionė.
Roko LUKOŠĖVIČIAUS nuotr.
Drausmės laikytis lengviau, kai sportas, kurį kartais jau gali pavadinti ir darbu, tuo pat metu yra ir poilsis.
Kaip teigia Unė, sportuodama ji atsipalaiduoja – tai jai tampa savotiška meditacija.
„Tiek plaukdama, tiek bėgdama, tiek mindama dviratį fiziškai pavargstu, bet protiškai pailsiu ir galiu iškart kibti į darbus ar į studijas“, – šypsosi mergina.
Ją motyvuoja ir širdies draugas. Jis užsiima dviračių sportu, todėl dalį treniruočių pora gali sportuoti kartu.
M. BARTAŠEVIČIAUS nuotr.
Nors Unės debiutų ir pergalių įvairiose šalies bei pasaulio varžybose nesuskaičiuotumet dviejų rankų pirštais, mergina pripažįsta: jai vienas svarbiausių ir įsimintiniausių – Europos čempionatas. Nors per varžybas kepino itin didelis karštis, teko rungtis su geriausiais iš geriausiųjų ir ant laimėtojų pakylos užlipti nepavyko, triatlonininkė džiaugiasi turėjusi galimybę atstovauti Lietuvai ir gauti neįkainojamos patirties.
„Nebūtinai reikia laimėti, kad jaustumeis nugalėtoju. Tose varžybose jaučiau, kad tikrai paspaudžiau save, pasiekiau net daugiau, nei tikėjausi“, – prisiminusi debiutą kalba Unė.
Dabar ji toliau intensyviai treniruojasi ir ruošiasi ateinantiems startams, o labiausiai norėtų vėl dalyvauti Europos čempionate.
Paklausta, kokiais patarimais vadovaujasi pati ir ką pataria kitiems sportininkams ar pradedantiesiems, Unė nesuabejoja – tiesiog pradėti veikti.
„Išsikelti mažesnius tikslus, nesilyginti su kitais. Kiekvienas turime savo ritmą, svarbiausia pradėti ir daryti – nesvarbu kaip, nesvarbu kiek. Tiesiog pradėti“, – skatina sportininkė.
Kaip teigia Unė, geriausias kada nors iš trenerio gautas patarimas ją lydi iki šiol – niekas tavimi nepatikės, kol nepatikėsi pati.
