Įmonių g. gyventojai guodžiasi, kad maždaug prieš dešimtmetį jų gyvenimas apvirto aukštyn kojom – senbuviai tapo nebe gatvės šeimininkais, o, anot jų, įkaitais.

Nesibaigianti kova su krakmolo malūnais

Nesibaigianti kova su krakmolo malūnais

 

Trečdaliu pernai pelną pasididinusi ir gerokai prasiplėtusi Panevėžyje veikianti kviečių krakmolo ir glitimo gamybos bendrovė „Roqette Amilina“ turi naują, gana netradicinį, investicinį pasiūlymą. Aplink šį verslo gigantą gyvenantys panevėžiečiai siūlo įmonei išpirkti jų butus.

Gana atokioje Įmonių gatvėje gyvenimas atrodo itin monotoniškas. Šalia ūžiančio, kartais dūmus paleidžiančio ir vieną paskui kitą vilkikus genančios bendrovės „Roqette Amilina“ didžiulio pastatų komplekso glaudžiasi gyvenamieji namai. Kai kurie jų gyventojai skaičiuoja daugiau nei 60 metų pramonės įmonės kaimynystėje.

Pasak gyventojų, maždaug prieš dešimtmetį jų gyvenimas apvirto aukštyn kojom – senbuviai tapo nebe Įmonių gatvės šeimininkais, o, anot jų, įkaitais.

„Kai čia atsikrausčiau, negalėjau patikėti, kad Panevėžyje dar yra tokių gražių ir ramių vietų. Atrodė, kad čia tikras rojaus kampelis: lakštingalos suokia, lapės, šeškai, ežiukai bėgioja, geniai stuksena, bet kada rasi laisvos vietos automobiliui. Pramonės mastai tuomet čia buvo žymiai mažesni – nekliuvo nė cukraus fabrikas, nė elevatorius“, – pasakoja prieš dvylika metų į miesto pakraštyje esantį raudonų plytų daugiabutį atsikrausčiusi Diana Maumėnienė.

Tačiau dabar jos daugiabučio kieme stovi tuščias bičių avilys, jo savininkai, pašnekovės kaimynai, tvirtina, kad bitės Įmonių gatvėje nebeišgyvena.

„O čia mano dukros nuotraukos“, – pluoštelį fotografijų telefone pradeda rodyti D. Maumėnienė, įamžinusi po vienos nakties ant atžalos kūno kilusią alerginę reakciją.

Tądien iš vakaro, anot jos, visa gatvė jautė nemalonų sieros vandenilį primenantį kvapą. Jo šaltinis taip ir nebuvo nustatytas.

Apkartęs gyvenimas

Pramoninės miesto dalies gyventojai guodžiasi, kad lyg žirniai į sieną jau ne vienerius metus atsimuša jų pagalbos prašymai dėl taršos, triukšmo ir kitų problemų, kurias kelia čia veikianti kviečių krakmolo ir glitimo gamybos bendrovė „Roqette Amilina“. Ši prancūzų kapitalo įmonė, žmonių teigimu, nuo pat įsikūrimo pradžios apkartino jiems gyvenimą, nors verslininkų mojuojamos pažymos ir ataskaitos liudija priešingai – kad vienoje stambiausių Aukštaitijos bendrovių viskas tvarkinga, švaru ir teisinga. Net „Roquette Amilina“ pastatų fasado iškaba J. Janonio gatvėje skelbia apie draugystę gamtai.

Tik štai su artimiausiais kaimynais sugyventi niekaip nepavyksta.

Net „Roquette Amilina“ pastatų fasado iškaba J. Janonio gatvėje skelbia apie draugystę gamtai. Tik štai su artimiausiais kaimynais sugyventi niekaip nepavyksta. P. Židonio nuotr.

„Normas viršijanti tarša, triukšmas, Kelių eismo taisykles pažeidžiantys vilkikai. Gamykla atsidarė naują išvažiavimą per mūsų gatvę ir dabar nepadeda net sustatyti kelio ženklai. Sunkiasvoris transportas užstato mūsų automobilių stovėjimo vietas, vairuotojai čia pat šiukšlina, net atlieka gamtinius reikalus. Policija užfiksavo 40 vilkikų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų Įmonių gatvėje. Tokiomis dabar štai sąlygomis gyvename“, – konstatuoja Pramonės seniūnaitijos seniūnaitis Algimantas Dainys.

Jį, D. Maumėnienę ir Mantą Motieką trys Įmonių gatvės daugiabučiai namai delegavo atstovauti gyventojams ir ginti jų interesus kovoje su verslo gigante – „Roquette Amilina“.

Besiskundžiančių namų, pasak šių atstovų, būtų ir daugiau – šiame pramoniniame mikrorajone dar stūkso ir buvęs bendrabutis, ir daug privačių gyvenamųjų valdų. Tačiau pastariesiems, anot kovotojų, trūksta vienybės ir informacijos sprendžiant savo kvartalo problemas.

Sutiktų išsikelti

A. Dainys, D. Maumėnienė ir M. Motieka nepailsdami mina įvairiausių institucijų slenksčius, lanko Seimo narių kabinetus, siekdami pakeisti, anot jų, vis blogėjančias gyvenimo sąlygas gamyklos kaimynystėje.

Dar metų pradžioje, pavargusi nuo susirašinėjimų su turtingaisiais kaimynais, gyventojų išrinkta trijulė laišku kreipėsi tiesiai į įmonės vadovybę Prancūzijoje. Panevėžiečiai išsipasakojo, kas juos slegia, ir kvietė į susitikimą savam mieste. Toks pasimatymas neįvyko.

Bet Įmonių gatvės gyventojai nusprendė nepasiduoti ir vasarą pakvietė „Roquette Amilinos“ vadovus į viešą diskusiją apie situaciją pramoniniame rajone. Šiame susitikime taip pat dalyvavo Panevėžio valdžios atstovai, Seimo nariai.

Svarstant įvairias galimybes, kaip pagelbėti paprastiems žmonėms, kalba pasisuko apie vieną iš galimų gelbėjimo ratų – privačių butų Įmonių gatvėje išpirkimą. O tokių yra 29.

„Mes sutiktume palikti tą vietą, bet tik jei gautume savo butams lygiavertes kompensacijas ar net daugiau“, – teigė A. Dainys.

Gyventojai nuogąstauja, kad šiuo metu dėl besiplečiančio verslo pašonėje ir smarkiai suprastėjusių gyvenimo sąlygų kvartale jų nekilnojamasis turtas prarado vertę. Kraustytis gyventi į šią miesto dalį jau seniai niekas nebenori. Tad pardavę butus Įmonių gatvėje žmonės vargiai už tą pačią sumą nupirktų kitą būstą Panevėžyje.

Nors „Roquette Amilina“ tokioje misijoje prisidėti sutinka, žmonėms nepatinka jos keliami reikalavimai. Įmonė iškėlė sąlygą, kad savo būstus sutiktų parduoti absoliučiai visi jos kaimynyste nepatenkintų daugiabučių gyventojai. O tai padaryti sprendžiant bet kokį klausimą daugiabutyje – sunkiai įmanoma.

„Kiek supratome, mūsų namų gamyklai nereikia. Kur ji juos dės? Bet reikalavimų šiam procesui iš jų tiek, kad mes ir nesugebėtume išeiti. Kaip teigė mūsų teisininkas, kai kur net įstatymus reikėtų keisti, o mūsų gyventojų dauguma neturtingi žmonės“, – kalbėjo seniūnaitis.

Tokias derybas jis vadina laiką vilkinančiu kaimynų žaidimu.

Be to, pasak pašnekovų, ir pati idėja dėl privačių butų išpirkimo – vis dar tik kalbos, nėra jokio patvirtinančio dokumento apie galimą tokį variantą gelbstint panevėžiečius iš pramoninio kvartalo.

Reikalauja iš atėjūnės taikytis

Įmonių g. vieno iš daugiabučių atstovas M. Motieka parodė internete rastą viešą gamyklos veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą. Joje kartu su duomenimis apie malonų duonos kvapą dokumento autoriai, vardindami artimiausius tikrintos įmonės kaimynus, gyvenamųjų namų ir jų sklypų net nemini.

„Visad girdime, kad mes patys kalti, pasirinkę gyventi pramoninį rajoną. Bet kai mes čia atsikraustėme, tokios situacijos nebuvo. „Amilina“ šioje vietoje yra atėjūnė ir ji turi prie mūsų taikytis“, – įsitikinusi ir D. Maumėnienė.

Anot jos, krakmolo gamykla ir toliau vis plečiasi.

Iš principo tarsi visos pusės sutinka, kad gamyklos kaimynystėje gyvenančiųjų butai būtų išpirkti, tik tam iškeltos sąlygos, regis, sunkiai išpildomos.

„Visai neseniai išdygo nauji bokštai, o dabar vėl stovi kranai, tikrai kažką statys“, – nuogąstavo pašnekovai, kalbėdami apie šalia besiplečiantį verslą.

„Laimė, prieš dvejus metus įmonei sutrukdėme nusistatyti sanitarinę zoną“, – priduria A. Dainys.

Pasak jo, 2016 metais gamykla stengėsi šitaip apsaugoti savo gamybą ir plėtrą.

Sanitarinė zona, pasak pašnekovo, kuriai keliami konkretūs taršos reikalavimai ir normos, turėjo eiti 100 metrų spinduliu nuo gyvenamųjų pastatų. Tačiau Įmonių gatvėje, anot jo, toks atstumas būtų žymiai mažesnis.

„Ši riba iki šiol nepatvirtinta, matyt, nėra viskas gamykloje taip saugu ir švaru“, – spėja seniūnaitis.

Anot jo, įtarimų kelia ir vietos gyventojus užklupusios ligos. Ne vienas susirgo onkologinėmis, kvėpavimo takų ligomis, vaikai kenčia nuo alergijų. Įmonė šio, tyrimais neįrodyto fakto nepripažįsta ir tikina, kad tarp gamyklos darbuotojų tokių tendencijų nepastebėta.

„Sudaromas įspūdis, kad esame šantažuotojai ir verslo sąskaita norime pralobti, gauti pinigų“, – sako D. Maumėnienė.

Nėra teisinių įrankių

Kalbinti Įmonių gatvės gyventojų atstovai taip pat pasigenda ir miesto valdžios dėmesio. Esą rinkta paprastų žmonių, ši, atrodo, labiau palaiko pelningo verslo struktūras.

Rugsėjį susitikime su Įmonių gatvės trijų daugiabučių namų deleguotais asmenimis dėl iškeldinimo kalbėjęs Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna aiškino, kad padėti žmonėms nėra paprasta – trūksta tinkamos įstatyminės bazės.

„Seimo nariai ir Savivaldybė turi vadovautis teisiniais dokumentais prisidedant prie bendruomenės iškeldinimo. Turi būti dokumentas: kas yra pareiškėjas, privalo būti juridinis asmuo (privatus asmuo negali gauti valstybinių lėšų iš Savivaldybės), partneris: Savivaldybė ir UAB „Roquette Amilina“. Turi būti teisinis mechanizmas – finansavimo aprašas. Projektas turi būti patvirtintas, nes kitaip finansavimo skirti negalima“, – gyventojams susitikime aiškino T. Jukna.

Savivaldybė, pasak direktoriaus, sutiktų teikti teisinę pagalbą dėl paraiškų teikimo, dėl juridinio objekto steigimo. Tuo metu Ūkio ministerija turėtų koreguoti tam tikrus aprašus, kad jie tiktų iškraustymui finansuoti.

O ir „Roquette Amilina“ turėtų apsispręsti, kiek finansuos gyventojų iškeldinimą.

Privatizacijos padariniai

Apie pačios AB„Roquette Amilina“ poziciją šioje situacijoje pakalbinta įmonės Komunikacijos ir ryšių su visuomene vadovė Laima Čigriejūtė-Vitkauskienė pabrėžė, kad bendrovė gamybinę veiklą vykdo Panevėžio šiaurės vakariniame pramonės rajone, patenkančiame į pramonės objektų teritoriją. Pagal Panevėžio bendrąjį planą šioje teritorijoje numatyta pramonės, gamybos ir sandėliavimo objektų plėtra, o gyvenamųjų namų statyba čia negalima. Dabar kenčiančių gyventojų daugiabučiai pastatyti dar sovietiniais metais.

Pasak L. Čigriejūtės-Vitkauskienės, „Roquette Amilina“ nėra kalta dėl vykusios privatizacijos padarinių.

„Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus, bendrovė tikrai vykdo aplinkosaugos normatyvus. Gamybinis triukšmas neviršija leistinų lygių. Diegdami labiausiai vietos sąlygoms pritaikytus sprendimus, naudodami optimizuotus energijos vartojimo sprendimus ir konkurencingus atsinaujinančius šaltinius, toliau mažiname poveikį aplinkai. Tačiau gamykla dirba 24 val. per parą ir septynias dienas per savaitę, todėl triukšmo fonas (reglamentuojamuose rėmuose) yra ir bus pastovus“, – sakė įmonės atstovė.

Netrukus, anot jos, išsispręs ir sunkiojo transporto srautų problemos. Vilkikus bei kitą techniką planuojama nukreipti per projektuojamą ir derinamą naują įvažą. Apie šio projekto derinimą bus paskelbta viešai, kaip to reikalauja įstatymai. Bendrovė numato šiuos darbus atlikti savo lėšomis.

Namai kol kas nereikalingi

„Roquette Amilina“ sutinka ir visą laiką sutiko ženkliai prisidėti prie susidariusios situacijos gerinimo. Apie tai tiek žodžiu, tiek raštu esame informavę Įmonių g. gyventojų atstovus ir Panevėžio savivaldybės administraciją“, – patikino L. Čigriejūtė-Vitkauskienė.

Šiuo metu, anot jos, bendrovė neturi gamybos plėtros planų, kuriems būtų reikalingos išpirkti siūlomų Įmonių g. 19–21 namų teritorijos. Bei jei visgi šias teritorijas įmonė įsigytų, tam tikri planai galimi.

„Norime palaikyti tvarius santykius ir seniai bendradarbiaujame su Įmonių gatvės bendruomene. Jos pageidavimu įgyvendinome bei paruošėme ne vieną iniciatyvą. Tačiau dvišalio ekonominės problemos sprendimo galimybių mes objektyviai nematom. Mūsų požiūriu, pagrindinis šaltinis turi būti tikslinės valstybės ir ES paramos programų lėšos ir klausimas turėtų būti sprendžiamas centralizuotai. Jeigu daugiabučių iškeldinimo problemą imsis spręsti įgaliotas juridinis asmuo, mielu noru su juo bendradarbiausime. Tačiau principinės bendrovės ir „Roquette“ grupės nuostatos nepasikeis“, – patikino atstovė ir pridūrė, kad pirmiausia patys gyventojai turėtų apsvarstyti ir priimti vieningą savo poziciją.

Pakartotinai derinama

Apie situaciją Panevėžyje, pasak L. Čigriejūtės-Vitkauskienės, „Roquette“ įmonių grupė informuota. Grupė vienija 25 gamyklas ir palaiko šių kuriamą gamtai draugišką aplinką.

Pramonės seniūnaitijos bendruomenės skundai taip pat pasiekė „Roquette“ grupės administraciją, jos atsakymas gautas ir turinys gyventojams žinomas.

Paklausta dėl sanitarinės apsaugos zonos Panevėžio gamykloje, L. Čigriejūtė-Vitkauskienė teigė, kad tai – užtrunkantis procesas, kurį kontroliuoja tik valstybės institucijos. Bendrovė tikina savo prievoles vykdanti.

„Mūsų paruošti pasiūlymai bei atlikti matavimai jau buvo teikti tarnyboms ir viešai svarstyti. Šiuo metu viskas yra pakartotinai derinama ir artimiausiu metu planuojama procesą atnaujinti. Tačiau nė vienu iš modeliuotų scenarijų Įmonių gatvės daugiabučiai nepatenka į LR įstatymais numatomą sanitarinės apsaugos zoną šio pobūdžio įmonėms. Mūsų pozicija yra tokia, kad nepriklausomai nuo sanitarinės apsaugos zonos sprendinių, pramonės zona nėra gyvenamoji erdvė“, – teigė atstovė.

Pajamos auga

Bendrovė 2012 m. įsigijo buvusio Panevėžio cukraus fabriko teritoriją, numatydama ten tolesnę gamybos plėtrą. Ateityje, pasak L. Čigriejūtės-Vitkauskienės, galėtų būti svarstomos kitos plėtros galimybės.

Registrų centro duomenimis, Panevėžio kviečių krakmolo ir glitimo gamybos bendrovė „Roqette Amilina“ pernai uždirbo 21,158 mln. eurų grynojo konsoliduoto pelno – 29,4 proc. daugiau nei 2017-aisiais (16,351 mln. eurų).

Bendrovės konsoliduotos pajamos per metus ūgtelėjo 1,3 proc. iki 170,759 mln. eurų, jos gamyba išaugo 2 proc., nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.
„Roquette Amilina“ prognozuoja, kad jos pajamos šiemet augs iki 173 mln. eurų.

Grupę sudaro pagrindinė bendrovė „Roquette Amilina“ ir jos antrinė bendrovė „Lignoterma“, šiemet prijungta prie pagrindinės bendrovės.

Pernai įmonėje dirbo 416 darbuotojų (2017 metų pabaigoje – 421).

Komentarai

  • Dirbau sioje imonei keleta metu. nera taip kaip kad sako ir teigia administracijos darbuotojai. visur chemija ,nuodingi garai, pagalbiniai darbuotojai lenda i talpas kuriuose pilna chemijos,glitimo,krakmolo. nuo glitimo dulkiu atsiranda odos alergijos,tas dulkes ikvepiama i plaucius. kvepuojama technines sodos dulkemis, visur laksto tarakonai.(produkcijoje ju taipogi pilna , tik viskas susimala , isdziovinama ir nk ten vizualiai nesimato. tarsa ira beprotiska, gamyklos stogai uznesti storu krakmolo sluoksniu, tai isivaizduokite kiek to krakmolo nupucia vejas i ne gamyklos teritorija, aplinkui pilna pridvesusiu balandziu, visos gamyklos bedos ir problemos ira uzglaistomos , galbut paperkamos administracijos.

  • kai pirkome butą čia buvo dar rami ir graži gatvelė.
    Nao dabar jauvisiškas košmaras

  • Oro kokybės gerinimas būtų puikus žingsnis Panevėžiui, kuris viešai skelbiasi, kad atsinaujina. Jeigu Panevėžys atsinaujina, jis turėtų daug rimčiau žiūrėti į miesto gyventojų kreipimąsi ir jų kamuojančias problemas.

    „Roqette Amilina“ yra vienas iš didžiausių Panevėžio oro teršėjų — tad tikrai didesnis dėmesys turi būti skirtas įmonės sukeliamos oro taršos tyrinėjimais ir tikrinimais, kad būtų pateikti kuo tikslesni taršos duomenys.

    Jeigu nyksta gamta ir yra nuodijami žmonės dėl oro taršos, tai nėra geras požymis atsinaujinančiam Panevėžiui.

    Panevėžys neatsinaujins, jeigu išnyks gyvybė dėl oro taršos.

  • galvoju taip:
    Jei tą reikalą pradės spręsti juridinis atstovas,bus liūdna mano galva
    tai gamyklos atstovai gali pradėti minti teismo instancijas ir laikui bėgant byla gali pasiekti Strasbūrą
    va taip matau viską…o jau iš ten fabrikui gigantui kvepia milijoninės baudos.
    Europa pradėjo kovą už gamtos taršą

  • Liūdnas reikalas.
    Kodėl tie prancūzai neteršia savo Prancūzijos?neleidžia Macroonas?O Lietuvos Prezidentas?nieko prieš tai kad teršiamas ir tais tručais nuodijimas žmonių gyvenimas? Europa pradėjo kovą prieš visa tai? Tai kaip čia mes dabar?Atsilikusi tauta?

    • Atsakyti
  • Gyvename kaimynystėje Spartuolių gatvėje, name šalia Įmonių gatvės. „Baltas siaubas“ vis dažniau aplanko mus – ryte atsikeli, o mašina nesuprasi ar krachmolu ar glitimu aplipusi, kaip kažkokias „snargliais“ . Jos taip paprastai nenuplausi, langų valiklis nepadeda, tik plovyklos paslaugomis tenka naudotis net po kelis kartus per savaitę. Tokie pat ir namo langai, valai ir valai…Tai kokie mūsų plaučiai ??? O triukšmas būna siaubingas, tarpais kieme negali normaliai susikalbėti su kaimynu. Savaitgalį ar po darbo tikiesi ramaus poilsio, išeini į kiemą,o gaivaus oro NĖRA, įkvepi krachmolo ar glitino prieskonį, išgirsti kieme žiaurų triukšmą ir bėgi vėl atgal į namus ir dar sandariai užsidarai langus, duris, kad ir nesmirdėtų (jau pykina tas kvapas). O juk mes dar savo žemės lopinėliuose auginame daržoves, vaisius, uogas ir juos valgome, tai ką mes ten ekologiško suvalgome??? Ir tai pasivadina – Lietuva už ekologiją, už žmogų….Teko matyti vieno užsienio miesto centre šiukšlių atliekų tvarkymo gamyklą, jokio kvapo, jokių dulkių ir triukšmo nejaučia ne tik už jos teritorijos ribų, bet net darbuotojai dirba saugioje aplinkoje, viskas sandariai, ekologiškai įrengta. Čia tai aplinka, reiškia įmanoma, tik reikia investuoti į ekologinius įrenginius, susitvarkyti pastatus ir pan.,o ne vien pelną skaičiuoti dirbančių ir gyvenančių šalia žmonių sąskaita.

    • Atsakyti
  • O tai kaip su triukšmo standartais? Po 22 valandos ir iki 7 ryto ramybės valandos, o čia triukšmas kiaurą parą??? Reikia gyventojų butuose išmatuoti triukšmo lygį ir kreiptis dėl sistemingo sveikatos žalojimo. Manau, kad bendra nuolat sklindanti įvairiapusė tarša, daroma žala žmonių sveikatai ir gerbūviui yra verta grupinio ieškinio ir teisminės kelionės į Strasbūrą. Lenkijoj viena moteris padavė valdžią į teismą dėl blogos bendros oro kokybės, nors ji negyveno prie jokios gamyklos, ir bylą laimėjo, tai precedentas tikrai yra. Reiktų tuos Amilinos prancūzus savininkus į gyventojų butus pasikviesti „puikiai“ pasisvečiuoti. Įdomu, ką tada jie darytų. Kita vertus, Amilina su savo triukšmu ir nuodais yra problemos pasekmė: tikrasis kaltininkas yra Panevėžio savivaldybė, kuri leido paprastam malūnui šitiek išplėsti nuodų gamybą apgyvendintose teritorijose. Kodėl žmonės, kurie ten gyvena dešimtmečius, turi kentėti dėl atėjūno ir patys jaustis problema? Kažkokia kreivų veidrodžių karalystė. Račkauskas turbūt ir teisiamas dėl prekybos poveikiu ir kyšių būtent už tokius plėtros sandorius, ir garantuotai tas cinikas iki šiol sėdi Amilinos kišenėj. Kam mums mieste reikia nuodų gamintojo? Balti miltai – nevertingi/nuodai, krakmolas iš karto virsta cukrum, gliukozės sirupas – maisto laboratorijos Frankenšteinas, tokiais verčiantis ir mus. Bet kokio produkto sudėti pasižiūri – gliukozės sirupas. Gerai, kad dar palmių aliejaus negamina, nors ką čia žmogus žinai… Mums irgi nusibodo krakmolas ir tas baisus dvokas. Reiktų žurnalistam dar pasidomėti, kur Amilina išleidžia savo gamyboje panaudotą vandenį. Ar tik ne tiesiai į Nevėžį?

    • Atsakyti
  • Perka butus pramoniniam rajone beveik gamyklos teritorijoje ir tikisi kad bus tylu ramu ir svaru kaip kaime. Kokie dar butu ispirkimai??? Patys pardavinekit ir tilekites kad surasit tokiu durniu kaip jus

Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų